Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Nustatyta, kad ieškovė A. B. ir atsakovas G. B. yra nepilnamečio vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, vaiko amžius ir jo santykiai su mama, kur jam sudarytos saugios ir pakankamos gyvenimo sąlygos, leidžia teismui tenkinti ieškovės reikalavimą. Išvadą byloje teikianti neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jų motina A. J.. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

23. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė siūlė nustatyti vaiko reguliarų bendravimą su tėvu, nenustatant pereinamojo laikotarpio. Tačiau teismas vertina ieškovės nurodytus argumentus, dėl ko reikalingas pereinamasis laikotarpis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nuolatos bendrauja su dukra, bei dažnai pasiima ją nakvoti. Atsižvelgiant į tėvo susitikimų su vaiku skaičių, į vaiko amžių, į tai, kad vaiko tėvui reikalinga priprasti prie rūpinimosi vaiku ir jo kasdienių poreikių bei į ieškovės, jos atstovo paaiškinimus, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku pereinamoji laikotarpio tvarka. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

27. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

28. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų.

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

30. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikui, gyvenančiam Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai.

34. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikams tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Pagal rašytinę bylos medžiagą atsakovas nedirba, atsiliepimo nepateikė, todėl teismui nežinoma jo nuomonė apie prašomo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio. Kaip jau minėta, jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl tikėtina, kad dirba atsitiktinius darbus ar užsienyje ir gauna pajamų, kurias gali skirti ieškovės ieškinyje nepilnamečiam vaikui prašomai išlaikymo sumai – po 270,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

35. Kadangi atsakovas yra suaugęs sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaikus. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (270,00 Eur) yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 270 Eur nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į ieškovės banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, kiekvieno mėnesio pirmą dieną.

36. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38. Kaip sprendė teismas, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1080 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėn. laikotarpį (nuo 2025 m. vasario mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. (po 270,00 Eur kas mėnesį). Teismui nustačius išlaikymo periodinėmis išmokomis 270,00 Eur sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma, kuri sudaro 1080,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismui nepateikta rašytinių įrodymų dėl atsakovo teikto išlaikymo vaikui per šį laikotarpį. Jei atsakovas teikė išlaikymą vaikui šiuo laikotarpiu, minėto dydžio suma mažintinas priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Tuo ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise jo motinai A. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.

40. Teismas turi spręsti koks turtas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, o koks – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat koks asmeninis sutuoktinių turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 – 3.90 straipsniai). Iš pateiktų pažymų, ieškovės ir ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė turi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu.

41. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovės sandoriai dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dviejų transporto priemonių pirkimo buvo sudaryti santuokos metu. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų. Nurodytiems ieškovės faktiniams duomenims neprieštarauja ir atsakovas.

43. Ieškovės įgytas minimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 388 straipsnio 2 dalis). Tačiau pripažintina, jog šis iš asmeninių lėšų įgytas turtas nekilnojamasis turtas ir dvi transporto priemonės priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis, rašytiniais įrodymais paneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė). Nepriteisti atsakovui iš ieškovės kompensacijos už jai asmeninės nuosavybės teise atitekusį nekilnojamąjį turtą, nes tam nėra pagrindo. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas savo iniciatyva į nekilnojamojo turto padalinimo klausimą ir ieškovės 2025 m. spalio mėn. įsigytą transporto priemonę.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas.

44. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei santuokos nutraukimo dalyje – 114,00 Eur (75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.); 23,00 Eur – dėl neturtinės žalos (75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.); vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir susijusiame reikalavime dėl bendravimo su vaiku dalyse – 114,00 Eur (75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.); santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe (neturtinis atsakovo atžvilgiu) dalyje – 114,00 Eur (75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.); išlaikymo priteisimo dalyje – 73,00 Eur (270,00 Eur x 12 x 75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.), išlaikymo įsiskolinimo dalyje – 24,00 Eur (1080,00 Eur x 75 proc.) (tenkinus ieškinį 100 proc.), t. y. iš viso 462,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

45. Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos viršija minimalią 8,00 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

46. 2025 m. kovo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu A. B. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl remiantis 2025 m. spalio 21 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 364,91 Eur sumos išlaidos (už advokato padėjėjo teisines paslaugas valstybei (CPK 99 straipsnis).

47. Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2025 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) teikimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J. (po santuokos sudarymo – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. B. palikti iki santuokos turėtą pavardę – J., G. B. pavardę – B..

Iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos (kompensacijos) už santuokos nutraukimą 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 euro centų).

Po santuokos nutraukimo nepriteisti ieškovei buvusio sutuoktinio išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tėvo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką sekančiai:

Iki tol kol vaikui sueis 2 metai, tėvas su vaiku bendrauja motinos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai arba kitam artimajam šeimos nariui (pavyzdžiui vaiko seneliai) kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 13 val. iki tol kol vaikas sulauks 2 metų amžiaus;

vaikui sulaukus 2 metų amžiaus, tačiau ne ilgiau, nei iki tol kol vaikui sueis 3 metai, tėvas su vaiku bendrauja, dalyvaujant vaiko motinai arba kitam artimajam šeimos nariui (pavyzdžiui vaiko seneliai) kiekvieną sekmadienį nuo 12 iki 15 val.;

Vaikui sulaukus 3 metų amžiaus, pasibaigia pereinamoji tėvo ir vaiko bendravimo tvarka numatyta 1 ir 2 punktuose ir tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną metų lyginį savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo ir papildomo ugdymo (jei tokių esama) užsiėmimams, arba iš motinos gyvenamosios vietos 18 val., kai vaikas neina tą dieną į ugdymo įstaigą ir grąžindamas vaiką pirmadienį 10.00 val. motinai į jos gyvenamąją vietą, kai vaikas neina tą dieną į ugdymo įstaigą arba į ugdymo įstaigą pirmadienį, kai vaikas tą dieną eina į ugdymo įstaigą;

Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui – kurio tėvo ar motinos – diena yra švenčiama;

Vaiko ligos metu vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje;

Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleidžia motinos namuose;

Poriniais metais, t. y. 2026, 2028 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną 18 val., o vaiką gražina gruodžio mėnesio 26 dieną 19 val.;

Neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t., vaikas praleidžia Naujųjų metų šventę, Šv. Velykas motinos namuose;

Poriniais metais per Naujųjų metų šventę, vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o gražina motinai sekančių metų sausio 1 dieną 18 valandą;

Poriniais metais per Šv. Velykų dieną vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima 9 valandą, o gražina motinai paskutinę Šv. Velykų dieną iki 16 valandos;

Tėvas bendraudamas su vaiku privalo asmeniškai užtikrinti vaiko saugumą, priežiūrą, poreikius, ugdymą;

Vaikas švenčia vaiko gimtadienį lyginiais metai su motina, o ne lyginiais metais Tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį, kai vaiko aplankymas trunka ne ilgiau nei pusę valandos. Jei vaiko tėvai nesusitaria dėl vaiko aplankymo per gimtadienį laiko, tai tėvas aplanko vaiką per vaiko gimtadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Jei vaiko gimtadienio diena yra vaiko buvimo pas tėvą diena, tai motina aplanko vaiką per vaiko gimtadienį, kai vaiko aplankymas trunka ne ilgiau nei pusę valandos;

Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių 3. punkte, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam vaiko tėvui iš anksto, tačiau ne vėliau nei iki 3. punkte numatyto termino pradžios ir artimiausiu metu, tačiau ne vėliau nei per 3 val., informuoti ir suderinti kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei Šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią šeštadienį, kuri yra ne šventinė diena. Neišnaudotas savaitgalio laikas gali būti perkeltas tik 1 kartą;

Vaikų tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant ir raštu (pvz. SMS žinute);

Vaiko buvimo su tėvu metu, tėvas informuoja motiną apie įvykius susijusius su vaiku ir pan. Abu tėvai privalo suteikti vienas kitam visą pagrindinę informaciją apie vaiką, taip pat ir apie jo buvimo vietą, ligą ir kt., sudaryti vienas kitam galimybes susisiekti su vaiku tuo metu, kai jis būna su kitu iš tėvų.

Iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 00 euro centų) dydžio per mėnesį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. gegužės 7 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti šias lėšas tvarkyti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise, pervedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas į motinos A. J. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą dieną.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui 1080,00 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties eurų 00 euro centų) už laikotarpį nuo 2025 m. vasario mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. (ieškinio pateikimo dienos), t. y. po 270,00 Eur už 4 mėnesius.

Nustatyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti, kad transporto priemonės: „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) ir „V. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklauso ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 462,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus, 00 euro centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro septyniasdešimt dviejų euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,91 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų, devyniasdešimt vieno euro cento) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-7483-1004/2025.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2025 m. gegužės 8 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo G. B. laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.