Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė

rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį at­­sa­kovei R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad tarp J. R. (pradinis kreditorius) ir R. D. 2015-05-04 buvo sudarytas skolos raštelis, kuriuo atsakovė įsipareigojo 500,00 Eur skolą grąžinti iki 2015-06-16, tačiau iki šios dienos įsiskolinimas nepadengtas. 2018-02-07 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-02/36, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovę, remiantis priede prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-02/36 nurodyta perleidžiama teise. 2018-02-07 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku paskutiniu žinomu skolininkės gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai. Yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų vertini­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-05-04 surašytas skolos raštas, kuriame nurodoma, kad R. D. yra skolinga 500,00 Eur. J. R. ir, kad šią skolą įsipareigoja sumokėti iki 2015-06-15. Skolos raštas surašytas ir pasirašytas R. D..

2018 m. vasario 7 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-02/36, pagal kurią pradinis kreditorius (J. R.) perleido reikalavimo teisę į skolininkę R. D. ieškovei UAB „Legal Balance“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2018 m. vasario 7 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovą.

Paskolos sutartis - tai sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Vis dėlto net ir tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimo faktas paskolos gavėjui tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą. Nagrinėjamu atveju skolos rašte nenurodoma, kad pradinė kreditorė atsakovei būtų suteikusi 500,00 Eur skolą, tačiau iš skolos rašto turinio matyti, kad jis yra surašytas atsakovės ranka, jos pasirašytas, aiškiai nurodoma, kad atsakovė yra skolinga 500 Eur sumą pradinei kreditorei, nurodomas terminas iki kada turi būti grąžinta paskola, pateikiami kreditoriaus ir skolininko asmeniniai duomenys, nurodoma skolos rašto surašymo vieta. Iš viso to galima daryti išvadą, kad atsakovė dar prieš sudarant šį skolos raštą ir jį pasirašant jau buvo gavusi nurodytą pinigų sumą, todėl laikytina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str.). Įrodymai, kad skola būtų grąžinta pradinei kreditorei ar ieškovei, nepateikti, be kita ko, paties skolos rašto buvimas pas kreditorę patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CK 6.65 str.), todėl ieškovės reikalavimas dėl 500 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovė prašo priteisti 78,15 Eur skolos administravimo ir ikiteisminio tyrimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškinio turinio, t. y. ieškinio dalies V. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, aiškiai matyti, kad 78,15 Eur suma įvardijama kaip kompensuojamosios palūkanos. Konstatuotina, kad padarytas rašymo apsirikimas ir ieškinyje 78,15 Eur suma iš tiesų yra įvardijama kaip kompensuojamosios palūkanos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, todėl ieškovei priteistinos 78,15 Eur kompensuojamosios palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2018-08-01.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­tas terminas. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteis­­­­tinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 16 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisines paslaugas, iš viso 137 Eur (CPK 79 straips­nis, 80 straips­­nio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) skolos, 78,15 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 578,15 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-08-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) bylinė­ji­mosi išlaidų ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Tauragės apy­­linkės teis­mo Tauragės rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apy­­linkės teis­mo Tauragės rūmus.