- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-578-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00273-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.
Remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atliktas bausmės laikas pagal 2025 m. vasario 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. K. pripažintas recidyvistu.
Iš A. K. priteista 92,40 Eur (devyniasdešimt du eurus, 40 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 19.25 val. bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, tyčia sudavė vieną kartą lazda E. Z. į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam E. Z., dėl muštinės žaizdos viršugalvio vidurinėje dalyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
2. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat nuteistasis skunde ginčija kai kurias įvykio aplinkybes bei nurodo, kad nukentėjusysis turėjo rankoje teleskopinę lazdą ir norėjo jam suduoti, tačiau A. K. sulaikė jo ranką ir gindamasis pats ranka sudavė E. Z. per pakaušį. Pats A. K. jokios lazdos neturėjo. Apelianto vertinimu, teismas jo kaltės negalėjo grįsti buvusios sugyventinės D. P. parodymais, nes dabar ji gyvena su nukentėjusiuoju E. Z., todėl ji neobjektyvi, siekia pakenkti apeliantui. A. K. teigimu, teismui nebuvo pagrindo tikėti ir policijos pareigūnų parodymais, nes jie nedarė kratos dėl teleskopinės lazdos, be to, jų parodymai skiriasi, ir jo manymu, pareigūnai susimokė prieš jį. Apeliantas gailisi, kad įvyko incidentas, tačiau nemano, jog gindamasis pažeidė įstatymą ar viršijo būtinąją gintį, todėl prašo įvertinti nurodytas aplinkybes bei tai, kad jis šiuo metu dirba, stengiasi taisytis, keisti gyvenimo būdą, ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir palikti teismo nuosprendį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė ir tokį prašymą grindžia tuo, kad buvo netinkamai nustatytos kai kurios aplinkybės, neobjektyviai vertinti kai kurie įrodymai, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrina ir įrodymų vertinimo kontekste.
Dėl įrodymų vertinimo, būtinosios ginties sąlygų
8. Teisėjų kolegija, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nors A. K. bylos tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, kad įvykio dieną nukentėjusysis pirmas puolė jį su lazda, o jis tik gynėsi ir smūgį E. Z. sudavė rankos kumščiu, o ne lazda, kaip nurodyta kaltinime, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo paaiškinimus vertino kaip jo gynybinę versiją, kadangi ją paneigia bylos duomenų visuma.
10. Apeliantas teigia, kad teismas jo kaltės negalėjo grįsti buvusios sugyventinės D. P. parodymais, nes dabar ji gyvena su nukentėjusiuoju E. Z., todėl ji neobjektyvi, siekia pakenkti apeliantui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šiuo atveju nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytoja D. P., kuri susijusi su A. K. ir E. Z., t. y., nėra nešališka, o tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų nėra, tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, visi byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir nukentėjusiojo bei liudytojos D. P. parodymai buvo įvertinti kompleksiškai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, teismas juos palygino tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste ir pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o nukentėjusiojo E. Z. ir liudytojos D. P. parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Ir nors tarp ginčo šalių santykiai yra priešiški, ištirtų duomenų visuma neduoda pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei D. P. parodymais ir laikyti, kad jie tyčia apkalba A. K., siekdami sąmoningai jį apkaltinti.
11. Aplinkybę, jog A. K. nukentėjusiajam E. Z. sudavė per galvą beisbolo lazda, nukentėjusysis ir D. P. iš karto nurodė į vietą atvykusiems VPK Reagavimo skyriaus tyrėjams O. Ž. ir I. D., kas atsispindi jų parodymuose bei tarnybiniuose pranešimuose. Šie pareigūnai ir patys užfiksavo, jog nukentėjusiajam buvo sužalota galva, bėgo kraujas, jį apžiūrėjo medikai ir išsivežė į ligoninę, nes reikėjo siūti žaizdą galvoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 8/2025 (06) nurodyta, kad E. Z. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. (b.l. 55-56) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 37/2025 (06) nurodyta, kad didesnė tikimybė, kad E. Z. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta suduodant smūgį medine beisbolo lazda. (b. l. 74).
12. A. K. skundo teiginiai, kad jo atliktas veiksmas E. Z. atžvilgiu buvo sąlygotas išimtinai gynybinių veiksmų, nes pastarasis jį užpuolė su teleskopine lazda ir todėl apeliantas turėjo gintis, neatitinka tikrovės ir atmestini, nes aukščiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindo neginčijamai išvadai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apeliantas smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y., kad A. K. sudavė E. Z. medine lazda ir padarė jam konstatuotą sužalojimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad E. Z. turėjo teleskopinę lazdą ir puolė jį. Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju nebuvo nustatytos pirmos ir būtinos būtinosios ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi. Nesant pavojingo kėsinimosi, nekyla ir teisė į būtinąją gintį. Įvertinus nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobūdžio.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
13. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies straipsnių sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.
14. Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas A. K. skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi, nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.
16. Parenkant A. K. bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikalto nebe pirmą kartą. Praeityje apeliantas teistas eilę kartų už įvairaus pobūdžio tyčines veikas, taip pat ir už smurtinius tyčinius nusikaltimus, baustas administracinėmis nuobaudomis. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio priėmimo metu A. K. atliko laisvės atėmimo bausmę paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, kas buvo vertinta parenkant jam bausmę. Byloje iš Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus gauta informacija patvirtina, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. Alytaus kalėjimo Viršininko sprendimu nuteistajam A. K. taikytas lygtinis paleidimas, paskiriant intensyvią priežiūrą ir jis iš pataisos įstaigos 2025 m. rugpjūčio 19 d. paleistas. Apeliantas skunde nurodo, kad jis stengiasi keisti gyvenimo būdą, šiuo metu dirba, todėl jam gali būti skiriama ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus A. K. paskirtą bausmę švelnesne.
17. Kaip minėta, apeliantas anksčiau teistas eilę kartą, jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau A. K. ir toliau sistemingai darė nusikaltimus. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 12 d. gautas Probacijos tarnybos raštas, kuriame pateikta informaciją apie nuteistojo bausmės sąlygų pažeidimus, t. y., A. K. pažeidė nustatytą judėjimo tvarką bei nevykdė pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (patikrinimo metu jam nustatytas neblaivumas). Taigi, teismui parodžius pasitikėjimą nuteistuoju ir taikius jam lygtinį paleidimą, A. K. šio pasitikėjimo nepateisimo. Pažymėtina, kas nuteistasis 2005 m. rugsėjo 5 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti jam teismo paskirtą laisvės atėmimą į švelnesnę bausmę, nurodė, kad stengiasi keisti savo elgesį, tačiau po skundo pateikimo, 2025 m. rugsėjo 8 ir 11 dienomis pažeidė jam taikomo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra sąlygas, kas rodo, kad A. K. kritiškai nevertina savo elgesio ir tai kelia abejonių dėl apeliaciniame skunde išdėstytų pažadų įgyvendinimo keisti gyvenimo būdą, taisyti elgesį ir gyventi dorai. Apelianto propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. K. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
18. Nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir kad veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui.
19. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. K. padarė iki Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. d. nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais nuosprendžiais už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino pagal BK 63 straipsnio taisykles, bausmes iš dalies sudedant.
20. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį A. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
21. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 72,92 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. K. išlaidas.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Nuteistasis nedirba, neturi jokių legalių pajamų, kas patvirtina, jog iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nebus objektyvių galimybių, todėl šios išlaidos iš nuteistojo A. K. valstybės naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.