- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- T-173-993/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- M. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 206 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 234 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gegužės 20 d. nutartimi nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas.
1.2. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi M. R. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį BK, t. y. iš 234 straipsnio 2 dalies į 253 straipsnio 2 dalį; iš 272 straipsnio 2 dalies į 180 straipsnio 1 dalį. Veikos pagal BK 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus ir 206 straipsnį neperkvalifikuotos. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ši nutartis įsiteisėjo 2004 m. vasario 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę (įgijo įkalinimo įstaigoje), yra gautas patvirtinimas dėl gyvenamosios vietos laisvėje. Pasak nuteistojo, apie pusmetį jis yra dirbęs batų fabrike „(duomenys neskelbtini)“, apie metus laiko (duomenys neskelbtini) gamykloje ir apie du metus „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (įkalinimo įstaiga tai patvirtinančių dokumentų neturi). Prieš pat suėmimą jis oficialiai niekur nedirbo, nuteistojo teigimu, prekiaudavo turguje. 2007 m. vasario 19 d. atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo mokomo darbo. Tačiau vėliau, bausmės atlikimo metu ieškojo galimybių įsidarbinti. Ne kartą raštu kreipėsi dėl galimybės dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Jo požiūris į darbą teigiamas. Nuo 2024 m. vasario 12 d. nuteistajam leista užsiima individualia veikla. Gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje įsipareigojama įdarbinti M. R., kai jis išeis iš įkalinimo įstaigose. Teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. 2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta, kad jis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1030 Eur, išieškota suma – 55 Eur. Savanoriškai skolų nedengė. Negauta duomenų, kad susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais, kurie būtų susiję su specifiniais veiksniais (pvz: lošimu, kompulsyviu elgesiu ar pan.). Nuteistojo tėvai mirę, jis turi brolį, su kuriuo palaiko ryšį. Nevedęs, tačiau turi jau suaugusį sūnų, anūkę. Pokalbio metu teigia, kad palaiko ryšį su sūnumi bendraudamas skambučių pagalba, yra lankomas pasimatymų metu.
2.2. Stebima, jog nuteistasis M. R. iki suėmimo buvo linkęs įsitraukti į veiklas, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nusikalstama veika buvo atliekama su žmogumi, kuris nebuvo jo artimas draugas, todėl galima manyti, jog jis kurį laiką leido laisvalaikį su šiuo asmeniu, kas ir privedė prie nusikalstamos veikos įvykdymo. Atsižvelgiant į informaciją, esančią byloje ir nuteistojo pasakojimą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. R. yra lengvai pasiduodantis kitų asmenų neigiamai įtakai – labai tikėtina, kad ir pats gali būti destruktyvių veikų aktyvatorius. Šiuo metu su buvusiu bendrininku, kaip pats nurodo, ryšių nepalaiko.
2.3. Nuteistasis įkalinimo metu 13 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2022 m. vasario 11 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą), 26 kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 3 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje). Pastaruoju metu yra stebimas labiau struktūruotas nuteistojo elgesys. Jis vykdo individualią veiklą, pagal galimybes dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Pasitiki savo jėgomis, save linkęs vertinti pakankamai gerai. Visgi, stebima, jog asmeniui trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties ir savo veiksmų atžvilgiu. Šiuo metu jo vertybinėje sistemoje dominuoja sveikatos, šeimos bei laisvės svarba. Stebima tolygi nuteistojo emocinė būsena, jis atrodo nusiteikęs pozityviai, nerimo apraiškų nestebima. Nusikalstama veika nebuvo atlikta impulsyviai, jai kartu su bendrininku ruošėsi ir planavo. Pasak nuteistojo, būdamas laisvėje kasdienėse situacijose daugiau buvo degtukas – pirma padarydavo, paskui galvodavo, o dabar pirma gerai pagalvoja, tik tada daro. Bausmės atlikimo metu padidėjęs impulsyvumas kasdienėse situacijose nėra stebimas. Taip pat nestebima, kad būtų emocionalus, tačiau pokalbio metu galimai geba emocijas kontroliuoti, elgiasi taktiškai, provokacijoms nepasiduoda. Nors kasdienėse situacijose bausmės atlikimo metu nėra stebimas nuteistojo agresyvus kontroliuojantis elgesys, tačiau nusikalstama veika buvo atlikta naudojant agresyvų kontroliuojantį elgesį siekiant, kad aukos paklustų.
2.4. Savitvardos praradimo atvejai bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuoti, nusikalstama veika taip pat nebuvo įtakojama savitvardos praradimo. Visgi, kai kurių stresinių situacijų metu pasireiškia žemesnė asmens tolerancija frustracijai, asmuo išgyvena nerimą, įtampą. Nepaisant to kaip jaučiasi, į fizinį smurtą prarandant savitvardą nėra linkęs – iškomunikuoja emocijas, išreiškia aiškiai savo nuomonę, tačiau tai nepereina į agresiją. Stebima tai, kad nuteistasis vengia įvardinti priežastis, atvedusias jį iki nusikalstamos veikos įvykdymo bei neanalizuoja tų priežasčių atsiradimo. 2024 m. vasario 6 d. gauta Resocializacijos skyriaus psichologo pažyma, kurioje nurodoma, jog pokalbių metu buvo atlikta nusikaltimo analizė, analizuotos impulsyvaus ir kontroliuojančio-agresyvaus elgesio priežastys, aptartos strategijos, susijusios su konstruktyvesnių problemų sprendimo būdais ir pasekmių suvokimo įgūdžių lavinimo galimybėmis. Nestebimos smurtinį elgesį skatinančios nuostatos, nuteistasis geba atpažinti skirtingas smurto formas, pateikti jas iliustruojančių pavyzdžių. Geba pateikti impulsyvaus elgesio valdymo strategijas. Atsispindi, jog jis pasižymi pakankamai brandžiomis ir socialiai priimtinomis vertybėmis. Savivertė vidutinė, save pristato kaip ramų ir kuklų, savęs vaizdas stebimas kaip pakankamai adekvatus. Atlikus alternatyvaus mąstymo tęstą, sprendimai pateikiamoms kasdieninėms situacijoms yra socialiai priimtini, alternatyvaus mąstymo įgūdžiai atitinka asmens amžių ir išsilavinimą. Neigia mintis apie suicidinį ar autoagresyvų elgesį. Geba iš dalies suvokti kitų žmonių jausmus, sudaro gana empatiško asmens įspūdį.
2.5. Nuteistasis nusikalstamų veikų vykdymą pripažįsta tik iš dalies, nepripažįsta nužudęs aukas. Pastebima, kad analizuodamas savo kriminalinio elgesio patirtį, išlieka palankus sau ir besistengiantis minimizuoti asmeninę atsakomybę už nusikalstamą elgesį, akcentuojantis aplinkos įtaką jo elgesiui. Šiuo metu išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis bei gebės laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Teigia, kad bausmės atlikimo metu pakito visa jo moralinių vertybių sistema ir ryšių su kriminaliniu pasauliu daugiau turėti neketina.
2.6. 2024 m. balandžio 17 d. gauta Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma apie nuteistojo dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. Nuo 2023 m. balandžio mėn. dalyvavo 27 pozityvaus užimtumo veiklose bei užsiėmimuose. 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus nuteistojo resocializacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. lapkričio 28 d. buvo papildytas ir jame numatytos šios priemonės: Pagal norą dirbti. Nuo 2024 m. vasario 12 d. leista užsiimti individualia veikla, susijusia su mezgimu (megztų žaislų gamyba); Dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant gerinti socialinius įgūdžius. Nuo 2023 m. balandžio mėn. dalyvavo 27-iose pozityvaus užimtumo veiklose bei užsiėmimuose; Kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus konsultacijai dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu (impulsyvaus, kontroliuojančio-agresyvaus elgesio, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stokos), sprendimo. Kreipiasi į psichologus; Dalyvauti teisinio-socialinio švietimo programoje išklausant temą „(duomenys neskelbtini)“. Apie priemonės įgyvendinimą duomenų negauta.
2.7. 2021 m. balandžio 7 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. lapkričio 28 d. atliktu vertinimu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. liepos 1 d. nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti srityje balų įvertis mažėjo, kadangi nuteistasis vykdo individualią veiklą. Pristatė dokumentus, patvirtinančius jo įsidarbinimo galimybes laisvėje. Stebimas teigiamas požiūris į darbą.
2.8. Įkalinimo įstaigoje asmuo laikosi visuotinai priimtinų vertybinių nuostatų, išlieka mandagus bendraudamas tiek su nuteistaisiais, tiek su įkalinimo įstaigos administracijos atstovais. Apie priežiūrą atsiliepia teigiamai. Vykdo individualią veiklą, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Geba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu vengia destruktyvių grupių. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą buvo nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis laisvės atėmimo vietoje ir vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė akcentavo teikime nurodytas aplinkybes, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, gali pasitaisyti, nežada daryti naujų nusikalstamų veikų, tenkinus teikimą būtų viltis stengtis, prokuroras prašė teikimą atmesti, nes nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai, mano, kad nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas netenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
5. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt aštuonerius metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1996 m. rugpjūčio 10 d. Vis dėlto, vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, ir nagrinėjamu atveju atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad M. R. padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas, nebėra pavojingas visuomenei.
7. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam M. R. 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus resocializacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. lapkričio 28 d. papildytas. Plane nustatytas priemones (pagal norą dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse siekiant gerinti socialinius įgūdžius, kreiptis į Resocializacijos skyriaus psichologus konsultacijai dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu sprendimo) M. R. vykdo, t. y.: nuo 2024 m. vasario 12 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, susijusia su mezgimu. Resocializacijos skyriaus specialistės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistasis nuo 2023 m. balandžio mėnesio dalyvavo 27 pozityvaus užimtumo veiklose bei užsiėmimuose. Resocializacijos skyriaus psichologo pažymoje nurodoma, jog nuteistasis kreipiasi į psichologus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sūnumi, broliu, giminaičiais, patvirtinta, kad gyventų pas sūnų. Teisėjų kolegija palankiai vertina išdėstytus duomenis, tačiau vertinamu atveju svarbu ir tai, kad vienos iš keturių Individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės – dalyvauti teisinio-socialinio švietimo programoje išklausant temą „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis neįvykdė, duomenų apie šios priemonės įgyvendinimą nėra.
8. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad šiuo metu, praėjus daugiau nei dvidešimt aštuoneriems bausmės atlikimo metams nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką išliko vidutinė (vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu bei vėlesnių pakartotinių įvertinimų metu). Nors ši rizika fiksuojama su mažėjimo tendencijomis, tačiau didžiąją dalį, tai yra 27 balų (iš bendrų 47 balų), kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminius veiksnius sudaro – maža darbo patirtis, rizikingas / pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kelia abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kuriuos nuteistasis turi koreguoti savo pastangomis.
9. Akcentuojama tai, kad padarydamas nusikalstamas veikas M. R. nedirbo, nusikalstamų veikų padarymui jį pastūmėjo noras „greitų ir lengvų“ pinigų. Taigi, pastangos darbinėje, lėšų tvarkymo srityse laikytinos reikšmingomis, siekiant eliminuoti aktualias kriminogenines sritis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą. Tuo tarpu tik nuo 2019 m. atsiradus galimybei nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į švelnesnę – terminuotą laisvės atėmimą, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl darbo suteikimo. Nuteistojo noras dirbti vertinamas, kaip labiau susijęs su siekiu, jog jo teisinė padėtis būtų sušvelninta, nei nulemtas siekio padengti skolą, turint pastovų pajamų šaltinį. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog gaudamas materialinių perlaidų iš artimųjų ar įstaigoje gaunamų mėnesinių išmokų, nuteistasis savanoriškai visiškai nedengė įsiskolinimų (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 130). Tuo tarpu siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai dengiant turimus įsiskolinimus. Analizuojamu atveju, 2024 m. balandžio mėnesio duomenimis nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 1 030 Eur, tačiau savanoriškai skolos nedengia, išieškotą dalį sudaro tik 55 Eur (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 130). Pagrindo spręsti, jog nuteistasis pašalins skolą nesuteikia ir ta aplinkybė, kad jam nuo 2024 m. vasario mėnesio leista užsiimti individualia veikla (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 119). Duomenų, kad individualios veiklos vykdymo metu, t. y. jau apie aštuonis mėnesius, savanoriškai padengė bent dalį skolos, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad asmuo realiai vykdo šią veiklą (apie gaunamas pajamas, užsakymus ar kt.). O iš nuteistojo prašymo vykdyti individualią veiklą matyti, jog užsiims mezgimu, siūlus atsiųs artimieji. Realizuos labdarai (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 120). Potencialaus darbdavio pažyma, kurioje teigiama, kad nuteistasis išėjęs iš įkalinimo įstaigos bus įdarbintas, neužtikrina kad jis įsidarbins, nuosekliai tęs darbą bei dės pastangas padengti skolą. Juo labiau, kai (duomenys neskelbtini) pažyma dėl įdarbinimo yra 2022 m. lapkričio 3 d. (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 91), o viešai prieinamoje informacijoje apie šią įmonę nurodoma, kad 2024 m. spalio 15 d. apdraustųjų darbuotojų joje nebuvo. Todėl nuteistojo pastangos darbinėje srityje laikytinos labiau formaliomis. Skolinių įsipareigojimų dengimu jis nesuinteresuotas.
10. Ši išvada svarbi ir vertinant, kad 2024 m. liepos 1 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizika mažėjo srityje – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (kadangi vykdo individualią veiklą, pristatė dokumentus patvirtinančius jo įdarbinimo galimybes jeigu būtų jo teisinė padėtis sušvelninta ir jis paleistas). Vis dėlto, aukščiau aptarti duomenys suteikia pagrindą abejoti nuteistojo darbine motyvacija ir tęstinėmis pastangomis bei galimybėmis įsidarbinti minėtoje įmonėje bei dirbti.
11. Teisėjų kolegija, vertindama M. R. mąstymo ir elgesio pokyčius, nuostatas įvertina tai, kad jis savo kaltę dėl įvykdytų smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimų, sukėlusių itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. nužudžius tris asmenis, iš kurių vienas mažametis ir viena nėščia moteris, pripažįsta tik iš dalies, neneigia plėšęs, siekdamas finansinės naudos, tačiau neigia žudęs žmones. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo nuostatas šiuo metu, svarbu tai, kad jis analizuodamas savo kriminalinio elgesio patirtį, išlieka palankus sau ir besistengiantis minimizuoti asmeninę atsakomybę. Šių duomenų kontekste vertinant nuteistojo elgesio pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje svarbu ir tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, 13 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus apsiribota auklėjamaisiais pokalbiais, 1 kartą įspėtas žodžiu. Paskutinį kartą nuobauda skirta dar 2022 m. vasario 11 d. (poelgis – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas) (asmens bylos 2 t., 2 d., l. 83). Nors asmens bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis skatintas 26 kartus, tačiau nuobaudų ir paskatinimų dinamika rodo, kad nuteistojo elgesys ir pastangos nebuvo nukreiptos nuosekliai tik teigiama linkme. Net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo taisykles. Įvertinus tai, kad M. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuo bausmės pradžios praėjus net dvidešimt penkiems metams, vis dar pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, rodo, jog teigiama elgesio dinamika stebima dar per trumpą laiką, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Todėl teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Juo labiau, kai nuteistajam vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties ir savo veiksmų atžvilgiu.
12. Be to, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, M. R. mąstysenos ydingumas bei išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo M. R. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai M. R. apibūdinančių aplinkybių, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Juo labiau, kai atlikus didelės žalos rizikos vertinimą buvo nustatytas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenėje.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.