Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-06-23 · Civilinė byla Nr. 2A-775-260/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
2A-775-260/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
UAB „Šakių šilumos tinklai“
Trečiasis asmuo
G. B.
Advokatai
Romaldas Petras Damušis
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-775-260/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Genadijui Kelinui, atsakovei D. B., atsakovės atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-634/2010 pagal ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei D. B., tretysis asmuo G. B., dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ ieškiniu (b.l. 2-3) prašė priteisti iš atsakovės D. B. 386,88 Lt už pateiktą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms, 41,04 Lt delspinigių, pašto išlaidas bei žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas iš atsakovės D. B. priteisė 386,88 Lt už pateiktą šiluminę energiją bendrojo naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., 41,04 Lt delspinigių, 2 Lt pašto išlaidų, 66 Lt žyminio mokesčio ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė D. B. panaudos sutarties pagrindais naudojasi jos mamai G. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Šakių mieste. Šis butas ir jam priklausantis rūsys yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir apšildomas kitais būdais, ieškovė “Šakių šilumos tinklai” šiam butui šilumos energijos netiekia. Taip pat nustatė, kad namo, kuriame yra šis butas, bendrojo naudojimo laiptinėse nėra šildymo sistemos. G. B. yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkė, kaip ir kiti tame name esančių butų savininkai, kadangi nėra atsisakiusi teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. D. B. yra panaudos gavėja, todėl pagal įstatymą privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su turto dalimi bendrojoje nuosavybėje. Atsakovės pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (CK 4.76 str.). Teismo nuomone, ieškovė visiškai pagrįstai, nustatydama atsakovei tenkančią šilumos kiekio dalį, apskaičiavo ją pasirinkusi metodą, atitinkantį daugiabučio (duomenys neskelbtini), Šakių m., šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus. Ieškovė taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, kurio taikymui pritarė ir Šakių rajono savivaldybės taryba, kadangi dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Ieškovė nurodė atsakovei tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos dalies ir jos kainos apskaičiavimo pagrindus ir metodiką, pateikė detalų skolos apskaičiavimą. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ieškinio pagrįstumui įtakos neturinčiomis aplinkybėmis, neginčijo nei šilumos tiekimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šakių m., fakto, nei ieškovės pateikto atsakovei tenkančios šilumos kiekio dalies ir apmokėjimo už ją apskaičiavimo teisingumo, todėl teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti už jai tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 102-103) atsakovė D. B. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas dėl sekančių priežasčių:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį. Atsakovė nuosekliai ginčijo faktą, kad ieškovė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šakių mieste, bendro naudojimo patalpų nešildo ir tam tikslui šiluminės energijos netiekia. Ieškovė savo teiginių ir reikalavimo niekuo nepagrindė, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šildymo faktą ir šildymo fakto byloje neįrodinėjo. Teismas šios esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino ir, nesant byloje duomenų, nepagrįstai konstatavo faktą, kad „šilumos energija tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų, savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms". Neįrodžius šilumos tiekimo bendrojo naudojimo patalpų šildymui fakto, negalima spręsti apie išlaidų buvimą. CPK 178 straipsnis įpareigoja ieškovą įrodyti savo pretenzijų pagrįstumą ir pateikti faktines aplinkybes įrodančius duomenis. Pateikti šildymo sistemos projektus, užsakyti šiluminį auditą bei kviesti antstolį privalėtų ieškovė. Atsakovei šių įrodymų gavimas neprieinamas ir neįmanomas. Teismas rėmėsi formaliais ieškovės atstovo samprotavimais, atleido ieškovę nuo jos reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimo, ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus ir pastabas dėl nesamo šildymo ir tuo pažeidė CPK 178 ir 179 straipsnius.

2. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi savo sprendimą grindė ginčo teisiniam santykiui netaikytinais normatyviniais aktais. Netaikytina Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (Daugiabučio namo šildymo būdas), kadangi „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba taikydami kitus techninius sprendimus". Byloje pakanka duomenų, kad bendro naudojimo patalpos nešildomos pastato šildymo būdu, ir techniniai sprendimai netaikomi. Ieškovės teiginys dėl tariamo bendro naudojimo patalpų šildymo nepatvirtintas ir neįrodytas. Byloje nesivadovautina metodo Nr.5 pateiktomis rekomendacijomis, nes šis metodas vienašališkai ieškovės primestas. Ieškovė nesuteikė jokios informacijos, nekvietė namo gyventojų susirinkimo, nesuteikė galimybės šilumos vartotojams patiems laisvai pasirinkti kitokį metodą ar būdą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 11 11 nutarimo Nr.03-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" 10 punktas nurodo, kad „Paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų, arba suderinami kiti vartotojų siūlomi Paskirstymo metodai". Teismas negalėjo vadovautis ir minėti sprendime metodo Nr.4 pateiktomis rekomendacijomis, nes toks dokumentas nebuvo taikomas realiai, neminėtas ieškinyje ir neaptartas teisminio nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 109-112) ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas objektyviai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo namo bendro naudojimo patalpos sunaudoja dalį namui pateiktos šilumos energijos ir šis energijos kiekis privalo būti apmokėtas. Atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad teismas šios esminės aplinkybės visai netyrė bei nevertino neatitinka tikrovės. Gyvenamasis namas inžinerinių tinklų ir šilumos tiekimo požiūriu yra vientisas nedalomas objektas ir šildomas visas, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpos, o ne atskiromis dalimis. Šaltuoju sezono metu, esant lauko minusinei temperatūrai, bendrojo naudojimo patalpose yra teigiama temperatūra. Šilumos energija, sunaudota bendrojo naudojimo patalpų šildymui, atsakovės suprantami kaip šilumines energijos nuostoliai tiesiogine prasme, negali būti tapatinami ir nėra lygūs. Visas namui pateiktas energijos kiekis, nesvarbu kur energija bus naudojama - butų ar bendrojo naudojimo patalpų šildymui, vadinasi namo šilumos poreikiais. Namo šiluminės energijos poreikis, tai toks šilumos energijos kiekis, kurio turi užtekti namo butuose ir kitose patalpose nustatytai šilumos temperatūrai palaikyti. Šis namo energijos poreikis priklauso nuo namo pagrindinių konstrukcijų savybių, nuo to, kaip tvarkingai prižiūrimi butų ar kitų patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginiai bei išorės atitvaros (langai, durys, sienos, stogas ir pan). Šilumos ūkio įstatymų normos numato, kad daugiabučiame name suvartotos energijos kiekis turi būti išmatuotas ir paskirstytas vartotojams. Įstatymų nuostatos taip pat nurodo, kad name suvartotas energijos kiekis turi būti paskirstytas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus metodus. Teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai taikė šilumos tiekimo ir vartojimo santykius reguliuojančius teisės aktus. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi CK 4.75 str. nuostata, kuri numato bendraturčių teises ir pareigas pasirinkti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus energijos paskirstymo metodus ar galimybes bendru sutarimu pasidalinti išlaidas už bendrai suvartotą šilumos kiekį. Teismas pagrįstai taikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 06 30 įsakymu Nr. 4-258 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 59.2.4 punktą, kur nurodoma, kokie norminiai aktai turi būti taikomi ginčo name. Dar konkretesnis šilumos paskirstymo metodų taikymo išaiškinimas yra Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 06 15 įsakymo Nr. 4-239, 14.4 punkte, kur nurodyta, jog kai tiekimo-vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr. 03-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Panašią poziciją 2008 11 12 rašte Nr. R2-1461 išdėstė ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Šis raštas buvo adresuotas atsakovei ir jame yra patvirtinta, kad ieškovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakovei pateiktą išvadą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004 yra nurodęs, kad jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai , t.y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius.

Apeliacinis skundas tekintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (CK 4.76 str.), nepagrįstai nusprendė, jog tokias išlaidas apmokėti privalo atsakovė D. B.. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tačiau patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Šakiuose, savininkas yra ne D. B., o jos motina G. B.. Pastaroji panaudos sutartimi yra perdavusi tik buto Nr. 1 patalpas naudotis ne D. B., o D. B. floristikos salonui, t.y. įmonei (b.l. 83-85). Panaudos sutartimi ši įmonė ir patalpų savininkas nėra susitarę, kad panaudos gavėjas naudosis namo bendro naudojimo patalpomis ir mokės už bendro naudojimo patalpoms tenkančią šilumos dalį šilumos tiekėjui. Todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamų sumų iš atsakovės D. B., kuri nėra patalpų savininkė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, netinkamai taikius materialinės teisės normas, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šis sprendimas, teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovei D. B. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t.y. 66 Lt žyminis mokestis (b.l. 105). Prie apeliacinio skundo atsakovė pridėjo ir kvitą, patvirtinantį, kad 2009 12 29 ji sumokėjo 1000 Lt advokatui už dokumento surašymą ir atstovavimą. Šios išlaidos negali būti laikomos susijusiomis su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, kadangi jas atsakovė turėjo dar neišnagrinėjus bylos pirmosios instancijos teisme, kur sprendimas buvo priimtas 2010 01 21. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija

nuspr endžia:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Šakių šilumos tinklai“ (į.k. 174409393) 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Aušra BaubienėBirutė Bobrel