- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-148-174-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00718-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- S. D.
Pranešėjas Violeta MiliuvienėTeisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A-148-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00718-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. balandžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 2 d.
Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir suėmime būtas laikas nuo 2011-11-21 iki 2011-12-02.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš S. D. paimtą peilio geležtę, saugomą Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad apiplėšė žmogų, tai yra jis 2011 m. lapkričio 21 d., apie 14.30 val., Plungės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., ties miesto stadiono vartais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pribėgęs prie gatve ėjusios R. L., prikišo jai prie veido peilio geležtę, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir išplėšdamas iš rankų pagrobė 50 litų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: pinigais – 100 litų, 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefonu Nokia 3120, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, 20 litų vertės rudos spalvos pinigine, Swedbanko mokėjimo kortele, vaistinės Camelia nuolaidų kortele, taigi S. D., panaudodamas peilį ir grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, plėšimo būdu pagrobė svetimą R. L. 210 litų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę. Tvirtina, kad nusikaltimą padarė būdamas labai susijaudinęs dėl žinios apie artimo žmogaus mirtį, buvo afekto būsenoje, todėl nesuprato, ką daro, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nurodo, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji pretenzijų nereiškia, pagrobti daiktai jai grąžinti, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis serga epilepsija.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam S. D. paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų bausmė, atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę S. D. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), savanaudiškus motyvus, į nuteistojo asmenybę – yra recidyvistas, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Apelianto S. D. skunde minimą aplinkybę, jog jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu įvertinęs, kad S. D. nusikalto būdamas neblaivus, apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau tai, jog pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajai, nėra nuteistojo S. D. nuopelnas, nes jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų netrukus po nusikaltimo padarymo. Kita vertus, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai. Nuteistojo apeliacinio skundo atgrumentai dėl jo emocinės būsenos, S. D. teigimu, turėjusios įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat tai, jog jis serga epilepsija, nepateisina jo nusikalstamo elgesio ir nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, S. D., būdamas anksčiau teistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Šiame kontekste antrą kartą padariusiam tyčinį sunkų nusikaltimų nuteistajam paskirta artima sankcijos vidurkiui trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra treji metai septyni mėnesiai ir 15 dienų) negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei S. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, tinkamai parinko bausmę nuteistajam. S. D. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė (recidyvistas) akivaizdžiai neduoda pagrindo švelninti bausmę.
Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. D. už sunkų nusikaltimą artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę (BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas), tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl paskirtos bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo S. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.