- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-6532-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01074-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei, A. M.
- Pareiškėjas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei, A. M.
- Kategorijos
- 10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno teritorinei muitinei bei A. M. dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–2), vėliau patikslintu skundu (b.l. 11-12) prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 3PM190974 dalį dėl apskaičiuotų akcizo delspinigių 6018 Lt sumoje ir PVM delspinigių 1545 Lt sumoje bei panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Muitinės departamentas) 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-27.
Pareiškėjas nurodo, jog Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendime nurodyta, kad mokestinė prievolė muitinėje įregistruota gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-7253 pateiktą medžiagą dėl A. L. ir A. M., kurie 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-298/2013 pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199² straipsnio l dalyje, jog neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė importo muitais ir mokesčiais apmokestinamų prekių - cigarečių. Kauno teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nuostatas, tokiu būdu apsunkino nuteistojo (skolininko) A. L. finansinę būklę, dėl ko nuteistasis (skolininkas) patyrė dar daugiau papildomų neigiamų finansinių išlaidų. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, kuriuo rėmėsi Kauno teritorinė muitinė priimdama skundžiamą sprendimą, 218 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų 1 dalyje, atitinkama muito suma turi būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė gali: 1) apskaičiuoti atitinkamą muito sumą ir 2) nustatyti skolininką. To paties reglamento 222 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, vadovaujantis 237, 238 arba 239 straipsniais, jeigu pateiktas prašymas atsisakyti išieškoti muitą, arba vadovaujantis 233 straipsnio b), c) antrąja įtrauka, d) punktais, jeigu prekės yra sulaikytos ketinant vėliau jas konfiskuoti, skolininko prievolės sumokėti muitą vykdymas sustabdomas laikantis sąlygų, nustatytų taikant Komiteto procedūrą. Skundžiamu atveju skolininkai muitinei buvo nustatyti 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. L. ir A. M. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199² straipsnio l dalyje. Skolininkas teismo nustatytas ir pripažintas kaltu 2013 m. birželio 3 d., o skola muitinėje įregistruota gavus VMI 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-7253 pateiktą medžiagą tik 2013 m. gruodžio 10 d. Iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl Kauno teritorinė muitinė nesivadovauja aukščiau nurodytomis EEB reglamento Nr. 2913/92 nuostatomis, ir mokestinę prievolę registruoja atbuline data. Remiantis nagrinėtomis EEB reglamento nuostatomis Kauno teritorinė muitinė pripažinusi A. L. ir A. M. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei neturėjo jokio teisinio pagrindo A. L. ir kitam skolininkui priskaičiuoti akcizo delspinigių - 6018 Lt, ir PVM delspinigių - 1545 Lt. Muitinės departamentas 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1A-27 paliko galioti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3PM190974.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu (b.l. 18-21) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde Muitinės departamentui pareiškėjas kėlė klausimus, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-298/2013 paskyrė nuobaudą už nusikalstamą veiką: konfiskavo prekes, transporto priemonę ir skyrė 198 MGL, t. y. 25 740 Lt, baudą. Nurodytas teismas jam išaiškino, kaip ir kur jis turįs sumokėti teismo paskirtą baudą, tačiau apie kitas prievoles (įskaitant mokestines) jis nebuvo informuotas nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-298/2013 įsiteisėjimo. Mano, kad neturėjo būti laikomas skolininku, nes į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė akcizais apmokestinamų prekių, ir iki tol, kol buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, net nežinojo kas yra maišuose, kuriuos jam buvo nurodyta gabenti. Maišai buvo juodos spalvos, nepermatomi, patikrinti maišų turinio neturėjęs galimybės, nes net nepradėjus jų nešti, sulaikė VSAT pareigūnai. Prekės (cigaretės), dėl kurių neteisėto disponavimo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš pareiškėjo buvo konfiskuotos, jokio rašytinio pranešimo apie tai, kad muitinė įtraukė į apskaitą ir kad reikia sumokėti muito, akcizo ir PVM mokesčius, negavo ir todėl negalėjęs žinoti, kokiu pagrindu buvo pripažintas muitinės skolininku. Todėl skundžiamame sprendime nurodytų mokesčių nesumokėjęs. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio nuostatas yra areštuotas jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas ir sąskaitos kredito įstaigose. Mano, kad tokie Kauno teritorinės muitinės veiksmai nesiderina su gero viešojo administravimo principu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjas prašė Muitinės departamentą Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3 PM1903 74 panaikinti dalyje, kiek tai susiję su juo, t. y. A. L.. Muitinės departamentas savo 2014 m. sausio 17 d. sprendime Nr. lA-27 pasisakė visais pirmiau nurodytais klausimais (tarp jų ir solidarios atsakomybės klausimu), savo sprendimą pagrįsdamas tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis bei formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pareiškėjas skundu nepagrįstai kaltina Kauno teritorinę muitinę, kad ji delsė apskaičiuoti ir įregistruoti mokestinę prievolę ir kad tai padarė atbuline data bei netinkamai aiškindama 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą taikymą, dėl to pareiškėjas patyrė dar daugiau finansinių išlaidų.
Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad importo mokesčių skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Taigi importo mokesčiai skaičiuojami už įvežamas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, nepriklausomai nuo to, ar jas įvežė fizinis, ar juridinis asmuo, ar jos įvežtos teisėtai, ar nelegaliai ir t. t. Importo mokesčių mokėjimą ir normas reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir juo vadovaujantis patvirtinta Kombinuotoji nomenklatūra, Mokesčių administravimo įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas, kiti teisės aktai.
Vilniaus apygardos teismas pareiškėją už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė bauda ir cigarečių konfiskavimu. Pas pareiškėją rastos cigaretės su trečiųjų šalių banderolėmis buvo inkriminuoto teisės pažeidimo dalyku, todėl turėjo būti konfiskuojamos. Atitinkamai Kauno teritorinė muitinė sprendimu įregistravo mokestinę prievolę konfiskuotam cigarečių kiekiui. Tai, jog minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos ir Vilniaus apygardos teismo nutarimu konfiskuotos, jo skolos muitinei nepanaikino.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. „Neteisėto įvežimo" sąvoka yra išaiškinta Europos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje C-459/07: tai „prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą ir nepateiktos muitinei, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė". Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnis nustato, kad „skolininkas - bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (12 punktas), o „skola muitinei - asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (9 punktas).
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia mokestinę prievolę - tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Mokesčių mokėtojas yra „asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį" (MAĮ 2 str. 16 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Taigi, siekiant išvengti delspinigių mokėjimo, būtina laikytis teisės aktų nustatytų prievolių.
Be to, Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato, kad „pranešimas apie mokėtiną muito sumą skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Muito skola susidaro tuo metu, kai prekės neteisėtai įvežamos į muitų teritoriją bei tuo metu, kai yra nustatoma, kad šios prekės yra tokioje situacijoje, dėl kurios susidaro muito skola (BMK 214 str. 2 dalis). Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo diena laikytina prekių sulaikymo diena - 2012 m. spalio 13 d.
Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. pranešimas Nr. (11.73/4)-lB-21873 dėl 2013 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 3PM190974 apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų įtraukimo į apskaitą pareiškėjui įteiktas 2013 m. gruodžio 16 d. asmeniškai, todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad jis per muitinę patyrė daugiau finansinių išlaidų, yra atmestinas. Konstatuotina, kad nuo paties pareiškėjo valios priklausė ir priklauso mokestinės prievolės įvykdymo laikas, tačiau laiku ir tinkamai neįvykdžius mokestinių prievolių, teisės aktai mokesčių administratoriui suteikia teisę taikyti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748, reglamentuoja muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimo tvarką ir terminus. Mokesčių mokėtojui pažeidus nustatytus terminus, mokesčių administratoriui atsiranda teisė skaičiuoti delspinigius. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrijos muitinės kodekso 218 straipsnio, 222 straipsnio nuostatų taikymo, yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš ginčijamo Kauno teritorinės muitinės sprendimo, delspinigiai pareiškėjui už nesumokėtą muitą nebuvo apskaičiuoti, o PVM ir akcizai, taip pat šių mokesčių delspinigių sumos yra apskaičiuotos vadovaujantis ne Bendrijos muitinės kodekso, o PVM, Akcizų įstatymų bei MAĮ nuostatomis.
Ginčo atveju pareiškėjas nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo ekonominė (socialinė) padėtis yra tokia sunki, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jam jau yra teikiama, kaip tai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių šiuo pagrindu (kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu).
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė neteisingai taikė Bendrijos muitinės kodekso 218 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad atitinkama muito suma turėjo būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė galėjo apskaičiuoti atitinkamą muito sumą ir nustatyti skolininką. Pažymėtina, kad valstybės narės nustato praktines muitų sumų įtraukimo į apskaitą procedūras (Bendrijos muitinės kodekso 217 str. 2 d.). Teisingumo teismas 2012 m. lapkričio 8 d. byloje Nr. C-351/11 yra konstatavęs, kad įtraukiama į apskaitą turi būti taip, kad kompetentingos muitinės tarnybos į apskaitos registrus ar bet kurią kitą jiems lygiavertę duomenų laikmeną įrašytų tikslią importo ar eksporto muitų, sudarančių skolą muitinei, sumą taip visų pirma sudarydamos sąlygas patikimai nustatyti atitinkamų sumų įtraukimą į apskaitą ir, be kita ko, susieti jį su mokesčių mokėtoju. Teisingumo teismas minėtoje byloje (25 punktas) yra nusprendęs, kad atsižvelgiant į diskreciją, kuri valstybėms narėms suteikta Muitinės kodekso 217 straipsnio 2 dalimi, manytina, kad jos gali numatyti, jog skolą muitinei sudaranti muito suma į apskaitą įtraukiama tada, kai ji įrašoma į protokolą, kurį kompetentingos muitinės institucijos surašo konstatuodamos taikytinų muitinės srities teisės aktų pažeidimą. Kadangi Kauno teritorinė muitinė 2013 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 3PM190974, kuriame konstatavo muitų teisės aktų pažeidimą, nustatė skolininką bei apskaičiavo skolą muitinei sudarančias sumas ir tą pačią dieną įtraukė į apskaitą minėtame sprendime apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, tai konstatuotina, kad pagal pirmiau nurodytą Teisingumo teismo praktiką Kauno Teritorinė muitinė, įtraukdama į apskaitą mokėtiną muito sumą tą pačią dieną kai tik ji buvo įrašyta sprendime, nepažeidė įtraukimo į apskaitą nuostatų, įtvirtintų Bendrijos muitinės kodekse.
Teismo posėdžio metu Muitinės departamento atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Skundas atmestinas.
2013 m. gruodžio 10 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 3PM190974 (b.l. 4-6) A. L. ir A. M. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir įregistruota muitinėje A. L. ir A. M. mokestinė prievolė: muitas (įmokos kodas A00) – 3859 Lt, akcizas (įmokos kodas 100) – 47425 Lt, PVM (įmokos kodas B00) – 12177 Lt, akcizo delspinigiai (įmokos kodas 846) – 6018 Lt ir PVM delspinigiai (įmokos kodas 860) – 1545 Lt.
2014 m. sausio 17 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 1A-27 (b.l. 23-25) buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 3PM190974.
Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 3PM190974 ir Muitinės departamento 2014 m. sausio 17 sprendimo Nr. 1A-27 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kuris laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Ginčijamu Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 3PM190974 pareiškėjas pripažintas solidariu (su A. M.) skolininku muitinei nustačius, kad įsiteisėjusiu 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-298/2013 A. L. (ir A. M.) pripažintas 2012 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) rajone įgijęs ir per Velniaraisčio mišką apie 50 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą neteisėtai gabenęs 3000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 2500 pakelių cigarečių „Fest7“ ir apie 150 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą neteisėtai gabenęs 4000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 500 pakelių cigarečių „Fest7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, ir neturint įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes. Pareiškėjas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Pagal Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies nuostatas skolininkais laikomi asmenys: neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad tokių prekių įvežimas neteisėtas ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.
Patikslintu skundu (b.l. 11-12) nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinta Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 3PM190974 dalis dėl apskaičiuotų akcizo (6018 Lt) ir PVM (1545 Lt) delspinigių. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad skolininkai muitinei buvo nustatyti 2013 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, o skola muitinėje įregistruota tik 2013 m. gruodžio 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-7253 pateiktos medžiagos pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, Kauno teritorinė muitinė be pagrindo nesivadovavo 1992 m. spalio 12 d. tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, 218 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų 1 dalyje, atitinkama muito suma turi būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė gali: apskaičiuoti atitinkamą muito sumą ir nustatyti skolininką. Pareiškėjo teigimu mokestinė prievolė buvo įregistruota atbuline data, todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti delspinigius.
Pažymėtina, kad Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 3PM190974 pareiškėjui buvo apskaičiuoti tik akcizo ir PVM delspinigiai. Muito mokesčio delspinigiai ginčijamu sprendimu apskaičiuoti nebuvo, todėl pareiškėjo argumentas dėl Bendrijos muitinės kodekso 218 ir 222 straipsnių taikymo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kauno teritorinės muitinės sprendimu (b.l. 4-6) akcizo ir PVM delspinigiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi už neapskaičiuotą nedeklaruojamą importo PVM ir akcizą skaičiuojant po 0,03 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną po tos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki sprendimo priėmimo dienos. Apskaičiuoti delspinigiai: jų dydis, laikotarpis, yra pagrįsti ginčijamame sprendime (3 lentelė). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad Kauno teritorinė muitinė tinkamai ir pagrįstai taikė paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas tinkamai būtų įvykdęs savo pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjas neįrodė ir sąlygų atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo egzistavimo (MAĮ 100 str. 1 d. 3 p, 113 str. 1 d. 3 p.), dėl to naikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 3PM190974 dalyje dėl PVM ir akcizo delspinigių apskaičiavimo pareiškėjui nėra pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. sausio 3 d. skundu (b.l. 27) Muitinės departamentui A. L., nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės sprendimu pripažinti jį skolininku muitinei, prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr.PM190974 jo atžvilgiu. Tuo tarpu skundu teismui pareiškėjas neginčija skolininko muitinei statuso ir paskaičiuotų muito, akcizo ir PVM sumų ir kelia ginčą tik dėl delspinigių paskaičiavimo. Muitinės departamentas 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1A-27 (b.l. 23-25) nustatė, kad prievolė sumokėti importo PVM ir akcizą už akcizais apmokestinamas ginčo prekes (cigaretes) pareiškėjui nustatyta pagrįstai. Ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-298/2013 nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis: Bendrijos muitinės kodekso 4 ir 202 straipsnių, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 18 dalių, Akcizų įstatymo 9 straipsnio ir Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2, 3, 14 ir 94 straipsnių nuostatomis bei paremtas Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjui nekeliant ginčo dėl Muitinės departamento sprendimu nustatytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo taikymo, t.y. visiškai nemotyvuojant skundo šioje dalyje (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d.), laikytina, kad skundžiamas Muitinės departamento 2014 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 1A-27 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo (VAĮ 8 str. 1 d., ABTĮ 89 str.).
Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.