Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-683/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2A-683/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos
Civilinė byla Nr. 2A-683/2009Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės , Gintaro Pečiulio ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant ieškovui A. S. ,atsakovo atstovei S. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1364-431 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2008 m. lapkričio 13 d. Advokatų tarybos sprendimą atsisakyti ieškovą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir įpareigoti atsakovą įrašyti A. S. į advokatų padėjėjų sąrašą. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 13 d. Advokatų tarybos sprendimu buvo atsisakyta ieškovą įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, nes jis neatitiko Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Ieškovas baigė Vilniaus Universitetą, įgijo verslo ir administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, taip pat verslo ir administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Advokatūros įstatymo 35 straipsnis nustato, kad į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo gali būti įrašytas, jeigu jis turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), todėl ieškovo įgytas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad aiškinant Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, būtina juos vertinti kontekste su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytų žmogaus teisių ir laisvių gynimo principais, Advokatūros įstatyme numatytais advokatų veiklos tikslais, Aukštojo mokslo įstatyme numatytu visaverčiu išsilavinimo suteikimu bei Konstitucinio Teismo nutarimais, priimtais dėl kvalifikacinių aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas ar būti pripažintais advokatu (2008 m. vasario 20 d. nutarimas, 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Teismas taip pat nurodė, kad teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą. Konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t.y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių. Be to, Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta, kad visavertis aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra toks, kai pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti (bakalauro laipsnis), o aukštesnei profesinei kvalifikacijai skirtos antrosios pakopos studijos (magistrantūra), todėl Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas turi būti aiškinamas ir suprantamas taip, kaip aiškino Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems eiti teisėjo pareigas. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Lietuvoje teisininkus rengia – aukštąjį teisinį išsilavinimą teikia aukštosios universitetinės mokyklos pagal registruotas teisės krypties studijų programas. Aukštasis teisinis išsilavinimas gali būti įgyjamas įvairiai: baigus vienpakopes teisės krypties studijas, baigus pagrindines teisės krypties bakalauro studijas, baigus pagrindines teisės krypties bakalauro studijas ir teisės krypties magistro studijas, taip pat baigus pagrindines ne teisės krypties bakalauro studijas ir teisės krypties magistro studijas. Aiškinantis, koks asmuo laikytinas įgijusiu aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, reikalavimas turėti teisės magistro kvalifikacinį laipsnį turi būti suprantamas, kaip magistro laipsnio suteikimas studijuojant vientisąsias studijas (suderintos pirmoji ir antroji pakopos). Teismo nuomone, formuluotė „turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį“ reiškia, kad asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kad jis yra įgijęs ir teisės bakalauro, ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, nes aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą gali užtikrinti tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos dvipakopės nuosekliosios teisės krypties universitetinės studijos (t. y. teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai) arba vientisosios teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės teisės studijos. Kadangi, teismo nuomone, ieškovas neatitinka Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdžio sprendimas atsisakyti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą yra teisėtas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. bei Advokatų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimus panaikinti bei įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovą į advokatų padėjėjų sąrašą. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimų asmenims, pageidaujantiems tapti advokatų padėjėjais, nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. ir 2008 m. vasario 20 d. nutarimais, kuriuose buvo sprendžiama dėl profesinės kvalifikacijos reikalavimų, keliamų pretendentams į teisėjus. Teisės normų turinio išaiškinimas šiuo atveju niekaip negalėjo būti suprantamas kaip teisinio reguliavimo apimties išplėtimas, tai yra taikymas ir advokatams ir advokato padėjėjams. Konstitucinio Teismo atskleista teisės norma taikoma apibrėžtam subjektų ratui – pretendentams į teisėjus. Vilniaus apygardos teismas, teisės normas taikydamas ir advokatams ar advokatų padėjėjams, išplėtė teisės normos reguliuojamų subjektų ratą, nors nei teismas, nei Advokatų taryba neturi kompetencijos riboti asmenų įgytas teises, nes tai galima daryti tik įstatymu. Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakė dėl teisėjo pareigų, tai yra dėl teisininko pareigų, kurios reikalauja aukščiausiosios teisės srityje kvalifikacijos. Tuo tarpu ieškovas pretenduoja tapti tik advokato padėjėju.

2. Įstatymas turi būti surašytas aiškiai ir nedviprasmiškai. Jeigu įstatyme nurodyta sąvoka „bakalauras“, „teisės magistras“, tai asmuo, kurio aukštojo mokslo baigimo diplome nurodyta, kad jis įgijo „teisės magistro laipsnį“, atitinka šio įstatymo jam keliamus reikalavimus. Jeigu bus pripažinta, kad ieškovo aukštojo mokslo baigimo diplome klaidingai nurodyta, kad jis įgijo magistro laipsnį ir jis buvo suklaidintas mokymo įstaigos, tai institucija, išdavusį jam tokį diplomą, turėtų atsakyti už galimus materialinius nuostolius ir moralinę žalą. Kitaip būtų pažeistos asmens, kuris valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje įgijęs magistro laipsnį, negali dirbti pagal specialybę. Apelianto nuomone, trečiuoju asmeniu šioje byloje turėtų būti įtrauktas Mykolo Romerio universitetas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos advokatūra prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, aiškindamas Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rėmėsi ne tik Konstitucinio Teismo nutarimais bei Konstitucijoje numatytais žmogaus teisių ir laisvių gynimo principais bei Advokatūros įstatyme numatytu visaverčio išsilavinimo suteikimu. Be to, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi ir Konstitucinio Teismo suformuluota magistro laipsnio samprata, nes ji negali būti aiškinama skirtingai skirtingų teisininko profesijų asmenims. Be to, ieškovo argumentas, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas Mykolo Romerio universitetas, yra nepagrįstas. Apeliantas nenurodė, su kokiomis universiteto teisėmis ir pareigomis yra susijęs teismo sprendimas bei byloje nebuvo pateiktas joks prašymas įtraukti mokymo įstaigą į bylą trečiuoju asmeniu. Apelianto argumentai, kad advokato padėjėjui nėra reikalinga aukščiausia kvalifikacija teisės srityje, menkina advokato padėjėjo statusą, jo vaidmenį dalyvaujant teisingumo proceso įgyvendinime. Nors asmuo, įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą, neįgyja advokato teisinio statuso, jis turi visas Advokatūros įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje ir proceso įstatymuose numatytus apribojimus.

Asmenims, norintiems įstatymo nustatyta tvarka būti įrašytiems į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, yra keliamas reikalavimas turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Tokie pat reikalavimai yra keliami ir asmeniui, norinčiam būti pripažintam advokatu (Advokatūros įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 355 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas reikalavimą būti įrašytam į advokatų padėjėjų sąrašus grindžia tuo, kad jis turi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, ką patvirtina Mykolo Romerio universiteto 2008 m. sausio 22 d. išduotas magistro diplomas (b. l. 5) Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė motyvuojant tuo, kad ieškovas, kuriam yra suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, neturi teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio. Teismas, remdamasis Konstitucinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d.

,,Dėl kvalifikacinių aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimų asmenims, norintiems įstatymų nustatyta tvarka eiti teisėjo pareigas, patvirtinimo“ nuostatomis, konstatavo, kad asmuo, norintis būti įrašytas į advokatų padėjėjus, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą t. y. turi būti įgijęs ir teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Ieškovas yra įgijęs Vilniaus universiteto suteiktą vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Į Mykolo Romerio universiteto teisės krypties magistrantūros studijas ieškovas priimtas kaip baigęs kitos (ne teisės) pagrindines studijas. Taigi, teisės magistro kvalifikacinį laipsnį ieškovas įgijo prieš tai neįgijęs teises bakalauro kvalifikavimo laipsnio. Ieškovas 2008 m. Mykolo Romerio universitete baigė tarptautinės jūrų teisės magistrantūros studijų programą ir jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. Konstitucinis teismas minėtame nutarime išanalizavęs Lietuvos aukštosiose mokyklose teisininkų rengimo modelius konstatavo, kad yra galimos ir tokio universitetinės teisės krypties studijų programos, pagal kurias yra priimami ne teisės, bet kitos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgiję asmenys. Tačiau asmenims, baigusiems tokias magistro studijas, suteiktinas ne apskritai teisės, bet atitinkamos siauresnės teisės srities magistro laipsnis.

Minėta, ieškovas baigė specializuotą tarptautinės jūrų teisės magistro studijų programą, bet jam suteiktas ne atitinkamos siauresnės tesiės srities – tarptautines jūrų teisės magistro laipsnis, o teisės magistro laipsnis. Pagal minėtą Konstitucinio teismo išaiškinimą, aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, kai asmuo yra baigęs tik antrosios pakopos (magistrantūros) teisės krypties studijas, bet yra nebaigęs teisės krypties bakalauro studijų ir neturintys teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio, neatitinka visaverčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo sampratai, nes branduolį sudarantys teisės dalykai yra studijuojami pirmoje pakopoje – pagal universitetinių teisės krypties bakalauro studijų programą. Konstitucinis teismas pabrėžė, ,,kad tokios teisės krypties magistrantūros studijos, kai studijuojama tai, kas turi būti išklausyta prieš stojant į teisės studijų magistrantūrą... iškreipia Aukštojo mokslo įstatyme... įtvirtintą magistrantūros ir magistro kvalifikavimo laipsnio (nagrinėjamu atveju – teisės krypties magistrantūros ir teisės magistro kvalifikacinio laipsnio) sampratą“.

Konstitucinis teismas išaiškino, kad eliminavus iš visaverčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo pirmosios pakopos teisės studijas būtų paneigta teisės aktuose įtvirtinta teisės krypties magistrantūros ir teisės magistro kvalifikacinio laipsnio samprata, nes siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos gali tik tas studentas, kuris yra įgijęs teorinius teisininko profesijos pagrindus bei suformavęs savarankiškam darbui būtinus profesinius įgūdžius t. y. baigęs pirmosios pakopos (pagrindinės) teisės studijas ir įgijęs bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Minėta, pagal Advokatūros įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, asmenys, siekiantis būti įrašytais į advokatų padėjėjų sąrašus, turi būti įgiję bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi, pagal Advokatūros įstatymo reikalavimus, asmeniui, norinčiam tapti advokato padėjėju, pakanka baigti pagrindines teisės krypties bakalauro studijas. Suprantama, kad advokatų padėjėjas gali tapti asmenys, turintis ir aukštesnę profesinę kvalifikaciją. Tai yra asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą baigę pagrindines teisės krypties bakalauro studijas ir teisės krypties magistro studijas, taip pat asmenys, baigę vienpakopes teisės krypties studijas ir įgiję teisininko profesinę kvalifikaciją. Tiek pagal dvipakopes (pirmosios ir antrosios pakopų) teisės krypties universitetines studijas, tiek pagal vientisosios teisės krypties studijas, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės teisės studijos, asmenys baigia pagrindinių teisės studijų programą, skirtą teoriniams profesijos pagrindams įgyti bei suformuoti savarankiškam darbui būtinus profesinius įgūdžius.

Minėta, pagal vieną iš teisės krypties studijų modelių aukštasis teisinis išsilavinimas gali būti įgijamas baigus pagrindines ne teisės krypties bakalauro studijas ir teisės krypties magistro studijas t. y. teisininkai rengiami vien antroje studijų pakopoje – teisės krypties magistrantūroje. Dėl jau aptartų argumentų teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, nebaigus pagrindinių teisės studijų, nėra lygiavertis teisės magistro laipsniui įgytam turint teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, taip pat nėra lygiavertis teisininko profesiniai kvalifikacijai, įgytai baigus vienpakopos teisės krypties studijas, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos.

Pirmosios pakopos (pagrindinės) teisės studijos yra pakankamas išsilavinimo lygis asmeniui norinčiam tapti advokato padėjėjui. Ieškovas tokio išsilavinimo neturi. Ieškovas Vilniaus universitete baigė vadybos ir verslo administravimo studijas ir įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o teisės magistro laipsnį įgijo baigęs tik antros pakopos (magistrantūros) teisės studijas. Taigi, ieškovas neturi net minimalaus aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo – teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio – reikalinga tapti advokatu padėjėju. Teisės magistro laipsnis, įgytas neturint teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio, nesuteikia aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl ieškovas neturi išsilavinimo, reikalingo tapti advokato padėjėju.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėGintaras PečiulisDanutė Milašienė