Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinusi su pareiškėjų Z. V. ir A. N. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka D. J. ir A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Z. V. ir A. N. skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka D. J. ir A. Š. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį.

Skundu pareiškėjai Z. V. ir A. N. prašo:1.Iškelti baudžiamąją bylą D. J. ir A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirti jiems maksimalias įstatymo nustatytas bausmes;2.Patenkinti civilinį ieškinį - priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš D. J. - 1 Eur Z. V. ir 1 Eur A. N., iš A. Š. - 1 Eur Z. V. ir 1 Eur A. N.;3.Iškviesti į teismą ir apklausti liudytojus V. M., R. P., D. P. ir A. P.;4.Priteisti iš D. J. ir A. Š. nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas;5.Išreikalauti iš LR VSD ir AOTD prie LR KAM surinktus duomenis apie tai, kiek kartų 2015 m. Rusijos žiniasklaida citavo ir minėjo nukentėjusiuosius, ir kiek kartų - Lietuvos Prezidentę.

Skunde nurodo, kad 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime D. J. ir A. Š. paskelbė ir viešai pristatė 2015 m. LR Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. Šį dokumentą pasirašė asmenys, kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, vienasmeniškai atsakingi už jų vadovaujamų institucijų veiklą. Šis dokumentas viešai paskelbtas ir LR Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt.

Šioje „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ ataskaitoje, skyriaus „Konstitucinių pagrindų apsauga“ dalyje „Rusijai parankūs visuomeniniai politiniai judėjimai“ yra viešai paskelbta, kad „2015 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslo akademijoje įvyko Z. V. ir Seimo nario A. N. organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B 3 grupė). Grupė („Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija, visuomeninis judėjimas prieš priverstinę imigraciją „Nacionalinis interesas“8 ir kt.) siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją. B 3 grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi ,,nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika.“ Šią informaciją asmenys, kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, veikdami patys ir per savo pavaldinius sudarė ir paskelbė jų vadovaujamų institucijų interneto svetainėse: https://kam.lt/download/57113/akatskt finai beta.pdf https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2016/10/Veiklos-ataskaita-2015.pdf. Ši viešai paskelbta šmeižikiška informacija sukėlė milžinišką rezonansą, visose Lietuvos ir daugelyje užsienio televizijos, radijo, laikraščių, interneto žiniasklaidos priemonėse šios ataskaitos pagrindu paskelbta, kad signataras Z. V. ir Seimo narys A. N. kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ką skaitė ir komentavo tūkstančiai asmenų.

Be to, 2016-03-30 spaudos konferencijos metu D. J. patvirtino, kad tam tikri signatarų pasisakymai kelia grėsmę, nes Rusija juos cituoja. O be įrodymų dar papildomai paaiškino, kad nukentėjusieji yra nepatenkinti esama santvarka, buvimu Europos Sąjungoje ir NATO, kas yra melas. Minėtas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ pateikiamas remiantis abiejų žvalgybos institucijų konsoliduota neįslaptinta grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui informacija.

a) 2016-03-31 raštu ir jo papildymu signataras Z. V. kreipėsi į valstybės institucijas- VSD ir AOTD, kurioms vadovavo asmenys, kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, prašant pašalinti šmeižikišką ir tikrovės neatitinkančią informaciją iš 2015 m. VSD ataskaitos, VSD ir AOTD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ bei viešai atsiprašyti apšmeižtų asmenų.

b) 2016-04-22 LR VSD atsakymu D. J. atsisakė tenkinti šį Z. V. prašymą, nurodė, kad 2015 m. VSD ir AOTD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ pateikta informacija parengta turimų duomenų pagrindu ir ji atitinka tikrovę.

c)2016-04-28 AOTD atsakymu A. Š. atstovas jo pavaduotojas R. N. paaiškino, kad 2015 m. VSD ir AOTD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ pateikta informacija surinkta Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka, žvalgybos institucijoms vykdant joms pavestus uždavinius ir nėra pagrindo ją paneigti.

d)2016-04-11 Seimo nario A. N. raštais kreiptasi į D. J. ir A. Š., prašant nurodyti, kokia konkrečia veikla signatarai Z. V. ir R. P. bei Seimo narys A. N. kelia grėsmę Lietuvos valstybei, pažeidžia įstatymus.

e)2016-04-22 LR VSD atsakymu D. J. atsisakė tenkinti šį A. N. prašymą.

f)2016-04-28 AOTD atsakymu A. Š. atstovas jo pavaduotojas R. N. paaiškino, kad 2015 m. VSD ir AOTD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ pateikta informacija surinkta Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka, žvalgybos institucijoms vykdant joms pavestus uždavinius ir nėra pagrindo ją paneigti.

h) 2016-04-01 susitikimo metu prašant nurodyti, kokia Z. V. ir A. P. veikla pažeidžia įstatymus ir kelia grėsmę Lietuvos valstybei, D. J. atsakė tik tai, kad Rusijos žiniasklaida dažnai cituoja Z. V. ir A. P..

D. J. ir A. Š. 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, o D. J. ir 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje LR Seime valstybės institucijų vardu apšmeižė Z. V. ir A. N. - paskelbė, kad jų veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, dėl ko juos įtraukė į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. Pareiškėjų nuomone, šis dokumentas paskelbtas remiantis neįslaptinta informacija, o vertinime nenurodyta jokia jų veikla, kuri keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl tokį D. J. ir A. Š. elgesį vertina kaip šmeižtą be įrodymų.

D. J. teiginiai: „Mes ne teisine prasme vertinome signatarų veiklą. Mes manome, kad tam tikri pasisakymai kelia grėsmę,., parodo, kad Lietuvoje yra ir kitaip mąstančių, ... kad yra žmonių, kurie pritaria Rusijos ekspansinei politikai ir taip toliau“ – patvirtina tyčia įvykdytą šmeižtą, nes 2016-03-30 Seimo spaudos konferencijoje nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys nepateikė jokių faktų ir įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų įtraukimą į „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. D. J. teiginiai, kad pareiškėjai savo pasisakymais parodė, jog Lietuvoje yra ir kitaip mąstančių, o Rusijos žiniasklaida dažnai cituoja nukentėjusiuosius, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir šmeižia juos.

Dar akcentavo, kad neatitinka tikrovės „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ ataskaitoje nuoroda, jog 2015 m. birželio 3-iosios forumą dėl valstybės ateities organizavo Z. V. ir A. N.. Šį forumą organizavo Lietuvos mokslų akademija, dalis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių ir dalis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų.

Be to, pareiškėjų nuomone, šiuo šmeižtu jie apkaltinti antivalstybine veikla, kuri atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 117, 119, 120, 121 ir 122 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymius, o valstybės dokumente panaudota sąvoka - grėsmė valstybei - yra kaltinimas antivalstybine veikla. D. J. ir A. Š. veiksmai yra tyčiniai, nes jie pasirašydami dokumentus su tikrovės neatitinkančia informacija suprato savo veiksmų pasekmes ir norėjo paskleisti pareiškėjus šmeižiančią informaciją.

Neatitinka tikrovės nurodymas minėtoje ataskaitoje į tai, kad interneto svetainės „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „sarmatas.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“ ir kt. skleidžia prorusišką propagandą lietuviškame internete ir kad šias jėgas bando konsoliduoti Z. V.. Pirmą kartą ši šmeižikiška informacija apie Z. V. ir kitų asmenų antivalstybinę veiklą Rusijos valstybės naudai tariamai vykdomą prieš Lietuvos Respubliką paskelbta 2015 m. rugpjūčio 3 d. wvvw.15min.lt straipsnyje “Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas“ (www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/a-784-518608). Paminėta 10 interneto svetainių, signatarai Z. V., R. P., kiti asmenys. 2015-08-03 d. Z. V. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl savo ir kitų asmenų antivalstybinės veiklos ištyrimo, 2015-12-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 122 str. ar kito straipsnio, požymių. Pareiškėjai dar prašo apklausti liudytoju D. P., davusį liudytojo parodymus minėtame ikiteisminiame tyrime, tikslu išsiaiškinti, kas pateikė informaciją D. P. – nusikalstamų veikų padarymu kaltinami asmenys ar jų pavaldiniai.

D. J. teiginys: „Mes ne teisine prasme vertinome signatarių veiklą“, paskelbtas 2016-03-30 spaudos konferencijoje Seime, patvirtina tyčią asmenų, kaltinamų nusikalstamos veikos padarymu, veiksmuose, nes tuo viešai prisipažinta, kad į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ pareiškėjai įtraukti be teisinio pagrindo.

Be to, „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ ataskaitoje viešai paskelbta informacija šiurkščiai pažeidžia nukentėjusiųjų teises reikšti savo nuomonę, kritikuoti Lietuvos valdžią dėl jos netinkamos veiklos. D. J. ir A. Š. oficialioje ataskaitoje apšmeižę nukentėjusiuosius ir vadovaudami valstybės specialiosioms tarnyboms, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 25 str., 26 str., 29 str., 33 str.

Dar akcentuoja, jog kitų – 2016 metų LR Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“, nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėms nukentėjusieji jau nebeįrašyti kaip grėsmės nacionaliniam saugumui. Tuo jų vertinimu pripažinta, kad nukentėjusieji nekėlė jokios grėsmės Lietuvos valstybei ir kaltinimai 2015 metais antivalstybine veikla buvo melas ir šmeižtas.

D. J. ir A. Š. sąmoningai įvykdė šį šmeižtą, viešai ir be įrodymų bei faktų paskelbę žinomai melagingą informaciją savo vadovaujamų valstybės specialiųjų tarnybų vardu. Pareiškėjų nuomone, nors 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“ grindžiamas neįslaptinta informacija, tačiau D. J. ir A. Š. atsisakė pateikti jiems šią neįslaptintą informaciją, kurios pagrindu jie ir jų pavaldiniai į šį vertinimą įtraukė šmeižikišką informaciją apie nukentėjusiuosius.

A. N. 2015 m. tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu, turėjo leidimą dirbti su slapta informacija. Šmeižtu buvo siekiama sutrukdyti nukentėjusiesiems skelbti kitą nuomonę, dalyvauti politinėje veikloje ir Seimo rinkimuose.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Z. V. yra viešas asmuo, aktyviai dalyvavęs nepriklausomybės atkūrime ir nevykdo jokios antivalstybinės veiklos, ką patvirtina 2015-09-15 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros raštas.

Dar pažymima, kad skunde aprašytas šmeižtas turėjo didelės įtakos, kad 2016-06-29 Z. V. patyrė sunkius sužalojimus - smegenų sumušimą ir sąmonės praradimą, kaukolės, žandikaulio ir sinusų lūžius, stuburo antrojo slankstelio dalies, įeinančios į pirmąjį slankstelį, lūžį, abiejų rankų ir riešų sulaužymus, kelio meniskų ir raiščių plyšimus, o vėliau paaiškėjo papildomos traumos. Nukentėjusiajam atliktos keturios sudėtingos rekonstrukcinės chirurginės operacijos. Surašytas 2017-08-25 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad dėl nepakeliamai didelio krūvio ruošiant dokumentus teismui Z. V. sveikata blogėja, gydymas tęsiamas iki šiol. Nusikalstamais veiksmais buvo sumenkintas Z. V. autoritetas, pažemintas jo orumas ir garbė, kenčia šeimos nariai, artimieji. Užmigti Z. V. įmanoma tik naudojant medikamentus, kas prisidėjo prie 2016-06-29 patirtų traumų. Jis jaučiasi pažemintas kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas aktyviausių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo asmenų. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad Z. V. vargina nemiga, nuovargis, jaučiasi išsekęs, negalintis dirbti, kankina baimė dėl šeimos likimo ir visiško sveikatos praradimo. Iki šiol tęsiamas jo gydymas.

Šmeižtas Z. V. atžvilgiu paskelbtas be įrodymų ir faktų, įvykdytas valstybės institucijų vardu. Valstybinės institucijos buvo panaudotos neteisėtam siekiui sutrukdyti Z. V. teisėtomis priemonėmis viešai skelbti savo nuomonę, dalyvauti politinėje veikloje ir LR Seimo rinkimuose.

Taip pat šmeižtas sukėlė ir A. N. sveikatos sutrikimus, turėjo neigiamos įtakos santykiams šeimoje, darbe, sužlugdė karjerą. Buvo sugriauta A. N. reputacija, pasitikėjimas juo, sužlugdyta rinkiminė kampanija į Seimą. Darbe susiklostė negatyvus kolegų požiūris, iki šiol vyksta kaltinimais paremtos diskusijos. Buvo sugriautas rinkėjų pasitikėjimas A. N.. A. N. sveikata pašlijo dėl stresų, pažeminimo, kankina nemiga, nuovargis, jaučiasi išsekęs, negalintis dirbti. Kankina baimė dėl nepilnamečių vaikų, jų ateities, išlaikymo, sveikatos.

Skunde nurodant teisinius argumentus cituojamas BK 154 straipsnis, nurodomi šio straipsnio objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, remiamasi teismų praktika analizuojant informacijos turinio sampratą. Pareiškėjų vertinimu, skunde išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir pateikiami įrodymai neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad asmenys, kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, nuosekliai ir piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, veikdami drauge, 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ paskelbė šmeižtą, kuris buvo paskleistas labai plačiai.

Privataus kaltinimo procesą pradėti atsisakytina.

Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – BPK 412¹ str. numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas. Taigi jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 3 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Be to, teismas įvertina ir tai, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pažymėtina, jog atsakomybė pagal BK 154 straipsnį kyla tuomet, kai tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis arba viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai žeminantis žmogų, asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t.y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t.y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008).

Iš teismui pateikto skundo su priedais matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbė „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ 2016 m.(1 priedas). Kaip jame nurodyta, minėtas dokumentas teikiamas visuomenei vadovaujantis būtent LR žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Ir šiame dokumente pateikiama ne šių institucijų surinkta informacija, o abiejų žvalgybos institucijų konsoliduotas neįslaptintas grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui vertinimas.

Be to, akcentuotina, tai nėra asmeninė asmenų, kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu pozicija vertinamais klausimais, o dviejų institucijų – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos rengtas dokumentas. Todėl šio dokumento turinys nėra privatus ir negali būti vertinamas kaip privataus kaltinimo proceso dalykas.

Skundu D. J. ir A. Š. kaltinami veikę jų vadovaujamų institucijų vardu ir privačiai apšmeižę pareiškėjus. Akivaizdu, kad vadovas veikia jo vadovaujamos institucijos vardu, tačiau toks veikimas, t.y. veikimas institucijų vardu viršija privačių interesų ribas.

Z. V. ir A. N. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. J. ir A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį bei 154 straipsnio 2 dalį, nekonkretizuojant kokie kiekvieno iš skunde nurodytų asmenų veiksmai (ir kada atlikti) atitinka BK 154 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sudėtį. Iš skundo turinio taip pat nėra aišku, ar abu asmenys kaltinami dėl abiejų nusikalstamų veikų ar ne. Todėl šia prasme nėra aiškios kaltinimo ribos.

Atsižvelgiant į minėto „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ sukūrimo aplinkybes, į tai, kad šis vertinimas teikiamas vadovaujantis įstatymu - Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis, jį teikia dvi institucijos - Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, tokio vertinimo tikslas buvo ne apšmeižti pareiškėjus, o priešingai – informuoti visuomenę apie grėsmių ir rizikos veiksnių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui vertinimą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nenustatyta D. J. ir A. Š. tyčia įvykdyti skunde nurodomus nusikaltimus, numatytus BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką pareiškimuose policijai, prokuratūrai, teismui ar kitoms valstybės institucijoms nurodyti faktai prašant patraukti kitą asmenį baudžiamojon atsakomybėn nelaikytini šmeižtu ar įžeidimu. Pareiškėjų skunde nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 117, 119, 120, 121, 122 straipsniuose nėra išvardintos BPK 407 straipsnyje (Privataus kaltinimo bylos) ir pagal šiuos straipsnius privataus kaltinimo procesas nėra galimas. Kaip ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Skundo pabaigoje pareiškėjai teigia, kad šmeižimas padarytas asmenims, kaltinamiems nusikalstamos veikos padarymu, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, kas leistų daryti išvadą, kad galimai kaltinimas reiškiamas dėl dviejų nusikalstamų veikų sutapties – šmeižimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, padarymo.

Sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias privataus kaltinimo procesą, konstatuotina, jog bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka tik tais atvejais, jei veikos, kurios išvardytos LR BPK 407 straipsnyje, neviršija privačių interesų ribų, tai yra padarytos dėl privačių interesų (konfliktų ir pan.) ar privačioje erdvėje. Tuo tarpu šiuo atveju kaltinami asmenys veikę institucijų vardu. Teismas vertina, kad skunde paminėti faktai yra susiję būtent su D. J. ir A. Š. kaip atitinkamų tuo metu institucijų vadovų, pareigomis, o ne su jais kaip privačiais asmenimis, nelaikytini privataus proceso, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, dalyku.

Paduotame skunde yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1p. nurodytos aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), todėl baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Z. V. ir A. N. skundą kaltinant D. J. ir A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį.

Nutarties nuorašą išsiųsti skundą padavusiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.

2017 m. rugsėjo 28 d.