Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Jarūnės Sedalienės,

dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. P.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo G. R. atstovė advokatė D. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G. R. priklausančio pastato – veršidės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą.

Pareiškėjas G. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (39 b. l.). Pareiškėjas G. R. skunde ir patikslintame skunde (2–5, 42–45 b. l.) nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pastatas yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas po minėtu pastatu nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas G. R. Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriui pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančio pastato – veršidės eksploatavimui. Skundžiamu įsakymu atsakovas atsisakė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes pareiškėjui priklausantis statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nenaudojamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas. Nurodė, jog įsakymas neteisėtas ir naikintinas. Nurodė, jog šį pastatą pareiškėjas įsigijo 2003 m. Pastatas buvo senas, tačiau paremontavus pareiškėjas dar jį naudojo keletą metų. Laikui bėgant remontuoti tapo neekonomiška, pastatas reikalavo kapitalinio remonto arba perstatymo. Pareiškėjas pastatą išardė, kad galėtų panaudoti likusias tinkamas statybines medžiagas, paliko tik pastato pamatus ir rengiasi pastato perstatymui ant senųjų pamatų. Tačiau tam, kad gautų reikiamus leidimus statybai, prie pastato turi būti suformuotas žemės sklypas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis numato, kad be kitų reikiamų dokumentų statybą leidžiantis dokumentas yra ir rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; to paties straipsnio 93 dalis numato, kad tarp esminių statinio projekto sprendinių yra statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojas savo teises gali įgyvendinti, kai žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas numato, kad jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Visas šis paminėtas teisinis reglamentavimas pareiškėjui įgyvendinant jo nuosavybės teise valdomo pastato atkūrimui reikalauja, kad prie pastato būtų suformuotas žemės sklypas, tik tokiu atveju pareiškėjas į valstybės nuosavybės teisę į žemę įgyvendinančias institucijas galėtų kreiptis dėl reikiamų sutikimų ar leidimų atstatyti jam priklausantį pastatą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo atveju jam priklausantis pastatas – veršidė yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas neketina keisti pastato paskirties, ir, nors šiuo metu iš pastato likę tik pamatai ir betoninės grindys, pareiškėjas pastatą siekia atstatyti ant esančių pamatų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto pastato –veršidės išlikę pamatai ir betoninės grindys yra statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl prie jų turi būti suformuotas žemės sklypas, rengiant žemės sklypo formavimo projektą. Atsakovo surašytame 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-( 14.28.73.) yra užfiksuota, kad yra išlikę pareiškėjui priklausančio pastato – veršidės pamatai ir betoninės grindys. Nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatui atstatyti ir eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Tik pats pastato savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatą išregistruoti, ar jį atstatyti, nepaisant jo nusidėvėjimo procento. Pastato sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu pastatui eksploatuoti.

Pareiškėjo G. R. atstovė advokatė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą palaiko. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Duomenys apie šį turtą yra įregistruoti Registrų centre, išrašas yra pateiktas byloje. Šio nekilnojamojo turto yra išlikęs ne 100 procentų visas statinys, bet baigtumo procentas yra tik 22 procentai. 2014-09-15 Kelmės rajono apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad G. R. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Kelmės rajone. Atsakovas teikė atsiliepimą civilinėje byloje, kurį pateikė teismui. Minėtame atsiliepime buvo išsakyta jų pozicija dėl teismui pateikto pareiškimo. Jei teismas pripažins nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą senaties pagrindu ir pareiškėjas įregistruos nuosavybės teises į statinį Registrų centro duomenų bazę, tai įstatymo nustatyta tvarka bus galima formuoti žemės sklypą minėto pastato eksploatavimui. Tokia pozicija buvo tuo metu. Kai teismo sprendimas įsiteisėjo ir G. R., įregistravęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į architektus tam, kad būtų galima vykdyti šito pastato rekonstrukcijos darbus – atkurti statinį, kad būtų galima jį eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, nes jis yra senas, nusidėvėjęs, likę 22 procentai. Pagal Statybos įstatymo bei Specialiųjų saugomų teritorijų tvarkos ir apsaugos reikalavimų išdavimo tvarkos aprašo 9 punktą tam, kad būtų išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai, vadinamos techninės sąlygos projektuotojams, kad būtų galima padaryti statinio rekonstrukcijos projektą, reikalinga pateikti nustatytos formos prašymą, prie jo pridėti tam tikrus dokumentus, kurie nurodyti minėtoje tvarkoje. Jokie architektūriniai reikalavimai nėra išduodami tol, kol žmogus nepateikia dokumentų apie suformuotą žemės sklypą prie šito statinio. G. R. kaip ir turi nuosavybės teisę, turi visas galimybes, sąlygas tam, kad būtų galima atkurti, rekonstruoti statinį, pritaikant jį naudoti pagal paskirtį, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės skyriui atsisakius suprojektuoti žemės sklypą apie šitą pastatą, pareiškėjas atsiduria aklavietėje ir nieko negali daryti. Nacionalinės žemės tarnybos kategoriškas atsisakymas yra neteisėtas. Prašo teismo naikinti vedėjo įsakymą ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Atsakovo atstovė D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo argumentus pateikė atsiliepime (19–21 b. l.). Pareiškėjas kreipėsi į Kelmės skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą, atliekant pertvarkymo projektą. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad statinio, apie kurį prašoma suformuoti žemės sklypą ir kuriam eksploatuoti jis būtų reikalingas, baigtumas yra 22 procentai. Skyriuje buvo priimtas toks sprendimas, buvo nuvykta į vietą išsiaiškinti, ar yra statinys, ar jam būtinas žemės sklypas, ar jis gali būti formuojamas. Visos aplinkybės buvo nustatytos patikrinimo aktu, kuris pateiktas byloje. Buvo nuspręsta priimti sprendimą – atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Motyvai tokie, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės nuostatomis, suformuoti žemės sklypą apie statinį, kurio yra išlikusi labai maža dalis ir neaiški statinio funkcinė paskirtis, nėra galimybių ir teisės aktai neleidžia. Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo formuoti žemės sklypo apie nepilnai išlikusį statinį. Asmenys, prašydami suformuoti žemės sklypą, motyvuodami tuo, kad jis bus reikalingas esamam statiniui eksploatuoti, siekia vienokiu ar kitokiu būdu įteisinti šį žemės sklypą, arba išsipirkti iš valstybės, arba jį nuomoti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas reglamentuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono tvarką, bei to paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad valstybiniai žemės sklypai yra parduodami be aukciono. Abiem atvejais be aukciono yra išnuomojama arba parduodama tada, kai žemės sklypai yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Nuostatuose labai aiškiai yra išskirta aplinkybė, kada negali būti išnuomojamas ar parduodamas žemės sklypas be aukciono, t. y lengvatine tvarka. Pareiškėjo nurodytas statinys kaip tik patenka į tą išimtį, nes neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir aiškaus naudojimo. Pagal išlikusias statinio liekanas negalima nustatyti, kokiai veiklai jis gali būti naudojamas. Žemės sklypas be aukciono gali būti išnuomojamas, esant konkrečiai sąlygai, taip nurodo teisės aktai. Vertinant teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad yra reikalinga sąlyga, kad nuomoti ar parduoti galima tik tada, kai yra įstatymo numatytas pagrindas. Turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas yra naudojamas, ar toks žemės sklypas yra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Nors statinys yra įregistruotas su tam tikra paskirtimi, negalima sakyti, kad šis statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus, pardavimas arba nuoma be aukciono yra siejamas su konkretaus statinio naudojimu tam tikrai veiklai ir eksploatuojant jį pagal tiesioginę paskirtį. Nėra galimybės nustatyti, pagal kokią paskirtį jis yra naudojamas, nes to statinio yra išlikę tik pamatai, todėl Kelmės skyrius priėmė ginčijamą sprendimą. Nustačius, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ar neprižiūrimas, kai iš buvusio statinio yra likę tik pamatai, toks statinys nėra naudojamas. Nenaudojamam statiniui nėra reikalingas žemės sklypas. Teismų praktika savo nutartyse pasisako dėl statinių, kurie nėra išlikę ar išlikusios tik tam tikros liekanos. Kelmės skyriaus priimtas ginčijamas įsakymas buvo parengtas pagal įstatymo nuostatas, yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjo G. R. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui G. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas pastatas – veršidė. Minėtas nekilnojamasis daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (7 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų, be kita ko, matyti, kad pastatas – veršidė, esantis ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fiziškai pažeistas, kadastro duomenų nustatymo data 2014-03-31. Pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų), statybos pradžios ir pabaigos metai 1976, baigtumo procentas yra 22, fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70, dujos – nėra, sienos – nėra, šildymas – nėra, vandentiekis – nėra, nuotekų šalinimas – nėra.

Pareiškėjas 2015 m. birželio 17 d. su prašymu (22 b. l.) kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog jam nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir prašė suformuoti žemės sklypą šio pastato eksploatavimui.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/1697476, nutarė faktines aplinkybes patikrinti vietoje ir 2015 m. birželio 25 d. Kelmės skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. nuvyko į vietą ir, dalyvaujant nekilnojamojo daikto savininkui G. R., patikrino faktines aplinkybes vietoje. Nustatyti duomenys buvo užfiksuoti 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) ir, panaudojus technines priemones fotoaparatą OLYMPUS T6-820, užfiksuoti penkiose fotonuotraukose. Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamas objektas pastatas – veršidė unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi laikančiųjų konstrukcijų, yra išlikę pamatai ir betoninės grindys, žemės sklypas yra po pastatu – veršide nesuformuotas.

Atsakovas 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 21 punktu, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 26 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.), į piliečio G. R. 2015 m. birželio 19 d. prašymą, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 7 d. įgaliojimą Nr. 1Į-830-(l.9) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, nusprendė atsisakyti organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksploatacijai prašoma organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebenaudojamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4. papunkčiu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojanti nuo 2015-04-04), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punktas numato, kad Projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2015-02-11) 2.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Teismas pažymi, kad remiantis minėtais teisės aktais sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo įsigyto nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (fermų). Tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėjui sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad jis pats ar tretieji asmenys užsiimtų tam tikra veikla sklype esančiame pastate.

Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02) 2 straipsnio 2 dalį, statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o pagal 7 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, statinio naudojimas yra esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal 73 dalį statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojančio nuo 2014-10-11) 6.1 punkte numatyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. 8 punkte nustatyta, kad negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius: 8.18. punktas: kitos (fermų) paskirties pastatai. Fermų paskirtis gali būti tikslinama, atsižvelgiant į juose laikomus gyvulius, žvėris ir paukščius (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir pan.); 8.19.1.: daržinė (žr. 8.17.9 punktą); 8.19.2.: svirnas – pastatas, skirtas grūdams laikyti; 8.19.3. garažas (žr. 8.7 punktą); 8.19.4.: kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms.

Taigi, minėti teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pastatas, o pagrindinis reikalavimas – statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. pastatas turi būti naudojamas tai paskirčiai. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra likę pastato pamatai ir betoninės grindys. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pastato – veršidės byloje esančios nuotraukos (27–31 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, nagrinėdamas klausimą dėl asmens teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuriame yra likę tik statinio pamatai, konstatavo, kad: pamatai yra statinio dalis, tai yra viena iš pagrindinių jo laikančiųjų konstrukcijų; jeigu tai yra statomo pastato dalis, tai gali būti vertinama kaip naujai kuriamo nekilnojamojo daikto dalis; dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertintini kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, nes statinio atstatymas ant jų susijęs su pamatų būklės ištyrimu, sutvirtinimu ar net jų atkūrimu, priklausomai nuo būklės; iš esmės tai reikštų naują statybą. Remdamasis nurodytais motyvais, Lietuvos Aukščiausiais Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, jog statinys yra išlikęs. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 taip pat yra pažymėjęs, kad žemės sklypai, užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pastatas – veršidė yra visiškai sunykęs ir negali būti naudojamas konkrečiai veiklai, todėl nėra pagrindo formuoti žemės sklypą minėto pastato – veršidės eksploatavimui.

Pažymėtina, kad išlikusio statinio pamatų ir betoninių grindų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu, o naudoti pamatus, betonines grindis pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Nesant pastato, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas, o likę pamatai, betoninės grindys nėra objektai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas.

Remdamasis minėtais duomenimis, teismas daro išvadą, kad realiai pastato, kuriame pareiškėjas ar kiti asmenys galėtų vykdyti veiklą ar statinį (pastatą) naudoti naudojo poreikiams tenkinti, nėra, todėl jo negalima eksploatuoti pagal registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – kita (fermų). Teismas pažymi, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali būti laikomas ir nebaigtu statiniu. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad statinio (pastato – veršidės) baigtumas – 22 procentai, daro išvadą, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų ir betoninių grindų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti.

Taigi, pareiškėjui negali būti taikomos anksčiau minėtos nuostatos dėl valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn ar nuomos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-261-977/2009).

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 6 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pareiškėjo atstovė nurodė galimą pareiškėjo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimą. Teismas pažymi, kad jeigu pareiškėjas mano, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami dėl to, jog jis negali įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamojo daikto registravimo teisėtumo arba su kitais reikalavimais.

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ netenkintinas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė bei pareiškėjas nenurodė, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktą įstatymų nuostatų analizę, teismas konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą pagrindo nėra, nes skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G. R. priklausančio pastato –veršidės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą yra išvestinis iš skundo ir patikslinto skundo reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo, todėl pripažinus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ yra teisėtas ir pagrįstas bei kad naikinti jo nėra teisinio pagrindo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. skundą ir patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo prie G. R. priklausančio pastato –veršidės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto rengimą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.