Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3421-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1-3421-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49435-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3421-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49435-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB E-transport vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas septynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2013 m. birželio 10 d., atlikus bausmę; teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2018 m. spalio 13 d., apie 23.00 val., Vilnius, Gerosios Vilties g., taksi automobilyje Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto metu, pradėjo stumdyti savo sugyventinę V. L. bei, sugriebęs už plaukų, tampė ją po automobilio saloną, vieną kartą įkando į kaktos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. L. fizinį skausmą.

Taip A. K. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad V. L. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie šešerius metus. Gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V.. Turi vieną bendrą vaiką. 2018 m. spalio 13 d. su V. buvo gimtadienyje. Vartojo alkoholį. Apie 23 val. išsikvietė taksi ir važiavo namo. Taksi automobilyje Toyota Prius tarp jų įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai negali pasakyti, nelabai atsimena, bet galėjo taip būti, kad jis Viktoriją stumdė ir tampė už plaukų. Dėl padaryto labai gailisi ir nori susitaikyti su V.. Kol vyks tyrimas gali gyventi pas motiną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ( b.l. 38);

Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi parodymų, duotų pirminės apklausos metu, juos tvirtina. 2018 m. spalio 13 d., apie 23.00 val. tarp jo ir sugyventinės V. įvyko konfliktas, kurio metu jis savo sugyventinę stumdė, tampė už plaukų, taip išraudamas kuokštą plaukų bei iš pykčio sugyventinei įkando į kaktą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Pažada daugiau taip nedaryti. Sugyventinės atsiprašys (b.l. 40);

- nukentėjusiosios V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su A. K. gyvena kartu apie penkerius metus, kartu veda bendrą ūkį, augina bendrą mažametę dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 13 d. visą dieną sugyventinis be jokių priežasčių kabinėjosi prie jos, be priežasties kėlė konfliktus, grasino, kad atims iš jos jų bendrą dukrą. Apie 19.20 val. su A. K. ir jų bendra dukra atvyko pas jo draugę į gimtadienį. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, pas draugę gimtadienyje jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 23.00 val. sugyventinis iškvietė telefonu 1424 taksi. Juos atvažiavo pasiimti Toyota Prius automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į taksi pirmas įlipo sugyventinis su vaiku, ji pasakė jam, kad nevažiuos, nes bijo jo, kadangi kai jis būna išgėręs, vartoja prieš ją fizinį smurtą. Po tokių jos žodžių sugyventinis išlipo iš automobilio ir jėga įsodino ją ant galinės taksi sėdynes. Ji pradėjo rėkti, kviesti pagalbą, bet taksi vairuotojas jos „negirdėjo“. Tada A. K. pradėjo automobilio salone ją rankomis stumdyti, stvėręs už plaukų pradėjo tampyti po saloną, tampydamas už plaukų, išrovė jai plaukų kuokštą. Iš skausmo ji pradėjo dar labiau rėkti, tada sugyventinis vieną kartą jai įkando į kaktos sritį. Savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Visą įvykį matė jų mažametė dukra L. K.. Vaikas buvo labai išsigandęs, verkė. Įvykio liudytojas buvo taksi vairuotojas R. K., ji prašė jo pagalbos, rėkė, kad jis iškviestų policiją, tačiau pastarasis visiškai nereagavo į jos pagalbos šauksmus. Įvykį taip pat matė ir policiją iškvietė praeivis G. L.. Abdukciją daryti atsisako. Tai ne pirmas atvejis, kai sugyventinis smurtauja prieš ją (dažniausia būna psichologinis smurtas), policija buvo kviečiama ne vieną kartą, tačiau ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti nebuvo. Prašo priimti sprendimą, kad sugyventinis nesiartintų prie jos (b.l. 14);

- liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis teikia pavežimo paslaugas, bendradarbiaudamas su įmone „E-transport“. Pamainą pradėjo 2018 m. spalio 13 d., apie 22.00 val. 22.50 val. gavo iškvietimą vykti Savanorių pr. 41. Atvykus minėtu adresu prie namo jo jau laukė vyras su moterimi. Su jais kartu buvo ir mažas vaikas. Iš pirmos pažiūros tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Pirmas į automobilio saloną įsėdo vyras su vaiku, moteris su jais atsisveikino. Tada vyras išlipo iš automobilio ir be jokios jėgos įsodino moterį į saloną. Moteris nesipriešino. Jis pradėjo važiuoti. Jam vairuojant automobilį, jie garsiai aiškinosi santykius, vyras bandė nuraminti moterį. Jis nelabai klausėsi apie ką jie kalba, buvo susikoncentravęs į vairavimą, atidžiai stebėjo kelią. Moteris jo prašė iškviesti policiją, bet jo nuomone, moteris neįvertino situacijos ir iš tikrųjų policijos pagalbos niekam nereikėjo. Girdėjo, kad kartais vaikas verkė, bet nekreipė į tai dėmesio. Automobilio važiavimo metu triukšmas buvo, bet jo manymu, automobilio salone tarp moters ir vyro jokio baisaus konflikto nebuvo, todėl jis juos nuvežė iki paskirties taško. Jam sustojus Balstogės g. prie jų privažiavo policijos patrulis. Policija paaiškino, kad buvo gautas pranešimas ir jam reikia atvažiuoti į Vilniaus m. 2 PK. Jam gaila, kad jis neįvertino situacijos ir nesustojo kelkraštyje, neiškvietė policijos. Iš pažiūros vyras ir moteris buvo pažįstami, nebuvo didelio įtarimo, kad jie išgėrę, o tarp jų buvo tiesiog kivirčas (b.l. 20).

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 13 d., 23.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad taksi, v/n (duomenys neskelbtini) išveža moterį per prievartą (b.l. 5);

- 2018 m. spalio 14 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad laužymo pėdsakų nenustatyta, automobilio salonas tvarkingas, bendra tvarka nepažeista. Vaizdo stebėjimo kameros nukreiptos į kelią, salone vaizdo kamerų nėra (b.l. 9-12);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 13 d., 23.55 val. V. L. buvo nustatytas lengvas 0,90 promilės girtumas (b.l. 18);

- 2018 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. L. paaiškino, kad jos vaiko tėvas (sugyventinis) A. K. per prievartą įsodino ją su vaiku į taksi automobilį. Važiuojant automobiliu A. K. pradėjo stumdyti V. L., įkando į kaklą bei išrovė kuokštą plaukų. Moteris rėkė, maldavo taksi vairuotojo, kad šis iškviestų policiją, tačiau taksi vairuotojas R. K. į jos prašymus nereagavo. V. L. buvo išrauti plaukai, kaktoje matėsi žaizda. A. K. nieko neaiškino, elgėsi agresyviai. Liudytojas G. L. teigė, kad visą laiką važiavo iš paskos ir matė, kaip A. K. mušė V. L.. Taksi vairuotojas R. K. paaiškino, kad girdėjo triukšmą, suprato, kad minėti asmenys aiškinosi santykius, tačiau žiūrėjo į kelią, nieko nematė (b.l. 23-24);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad A. K. 2018 m. spalio 13 d., 23.37 val. buvo nustatytas vidutinis 1,89 promilės girtumas (b.l. 45).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas taksi automobiliu pradėjo stumdyti savo sugyventinę V. L. bei, sugriebęs jai už plaukų, tampė ją po automobilio saloną, vieną kartą įkando į kaktos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. L. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašė mažinti jos dydį (b.l. 72).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau teistas septynis kartus, teistumai išnykę (b.l. 50-53), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 69-71), dirba, duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį bei įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. K. yra įpareigotas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 13 d., 23.20 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 13.25 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 87, 95).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti (b.l. 42-43).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – MICRO SD kortelė – paliekamas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. K. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. spalio 13 d., 23.20 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 13.25 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti A. K. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – MICRO SD kortelę – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė