Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. T. ir A. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) akcinė bendrovė DNB bankas, Kredito unija Skuodo bankelis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys skelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys skelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad bendro gyvenimo pradžioje viskas vyko sklandžiai, turėjo bendrų planų, siejo bendri interesai. Vėliau prasidėjo nesutarimai, išryškėjo skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Šiuo metu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeturi pagrindo tikėtis atkurti santuokinius ryšius, nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjai sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė tarpusavio išlaikymo, turto bei prievolių kreditoriams padalijimo bei kitus klausimus, ir prašė teismo minėtą sutartį tvirtinti. Pareiškėjai taip pat teigė, kad santuokai nutraukti yra visos sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje. Po santuokos nutraukimo prašė palikti jų turėtas pavardes, taip pat grąžinti pareiškėjai O. T. jos sumokėtą žyminį mokestį, kurį ji buvo sumokėjusi paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017-03-23 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. N. O. T (ikisantuokinė pavardė – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys skelbtini), įrašo Nr. (duomenys skelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokoje turėtas pavardes: A. T. palikti jo pavardę – T., O. T. palikti santuokinę pavardę – T.. Patvirtino pareiškėjų O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-02-07 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nurodytomis sąlygomis. Nurodė, kad po santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Pareiškėjai jau ilgą laiką santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio netvarko, santuoka egzistuoja tik formaliai, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nurodė, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia sutuoktinių teisių bei teisėtų interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad jam buvo daromas spaudimas pasirašyti dokumentus, nebuvo išaiškinta susitaikymo termino taikymo galimybė, nėra įsitikinęs, kad šeima visiškai iširusi ir kad jos atkurti nėra galimybės, todėl nori išsaugoti santuoką. Teigia, kad dėl paūmėjusio susirgimo negalėjo dėti pakankamai pastangų susitaikyti su sutuoktine ir išsaugoti šeimą. Taip pat nurodo, kad 2017-02-07 sudaryta sutartis neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, sutartį pasirašė gerai neįsigilinęs į sutarties turinį. Teigia, kad iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, kad joje neapskaičiuota ir nenurodyta bendra kiekvienai šaliai atitenkančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė. Jam buvo įteigta, kad tenkančios turto dalys sumine išraiška yra lygios, tačiau susipažinus su teismo sprendimu, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jam turto atiteko iš viso už 38 372,96 Eur, o O. T. - už 33 658,94 Eur (kartu su mokėtina pinigine kompensacija). Taip pat mano, kad įvertinus sutarties 2.3 punktą, pagal kurį įsipareigojo vykdyti prievoles sumokėti kreditą AB DNB bankui pagal 2006-07-17 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys skelbtini), kurios įvykdymo terminas yra 2022-06-30, ir KU Skuodo bankeliui pagal 2016-04-05 paskolos sutartį Nr. (duomenys skelbtini), bendras turtas pasidalytas nukrypstant nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pažeidžiant jo turtinius interesus. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nenori ir nemato galimybių toliau gyventi su A. T.. Taip pat nurodo, kad susitarė su pareiškėju, jog visas nekilnojamasis turtas ir kitas turtas (autotransporto priemonės, gyvuliai ir visa kita) po santuokos nutraukimo liks A. T., kaip ūkininkui, o jai išmokama kompensacija, kreditoriams jie liks bendraskoliais. Kadangi visas turtas lieka pareiškėjui, jis toliau ūkininkaus ir skolinius įsipareigojimus vykdys vienasmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai jau ilgą laiką santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio netvarko, santuoka egzistuoja tik formaliai, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos santuokai nutraukti. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad jam buvo daromas spaudimas pasirašyti dokumentus, nebuvo išaiškinta susitaikymo termino taikymo galimybė, nėra įsitikinęs, kad šeima visiškai iširusi ir kad jos atkurti nėra galimybės, todėl nori išsaugoti santuoką. Šis argumentas atmestinas. CK 3.51 straipsnyje įtvirtintas santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu, tai yra, kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Šis santuokos nutraukimo būdas galimas, kai yra visos sąlygos numatytos minėtame straipsnyje: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai; sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti susitarta dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo, susitarta dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką, abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs. Teismas, tenkindamas prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukdamas santuoką, sprendime turi konstatuoti, kad santuoka faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą. Teismas turi atsižvelgti į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, asmeninius santykius, jų pačių apsisprendimą nutraukti santuoką. Faktinis santuokos iširimas paprastai reiškia, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nebetvarko bendro ūkio, turi kitą partnerį ar yra kitų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės sutuoktinių apsisprendimui nutraukti santuoką. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka faktiškai iširusi, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Minėta aplinkybė atleidžia sutuoktinius nuo pareigos įrodyti, kad jų santuoka iširo ir teismas negali reikalauti pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo, nes tokiu atveju santuokos iširimas preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad jau ilgą laiką santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio netvarko, santuoka egzistuoja tik formaliai, jie yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė visus klausimus, numatytus CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, po minėtu prašymu yra atsakovo parašas, taigi darytina išvada, kad pareiškėjai nurodė visas įstatyme numatytas sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas pareiškėjų santuoką nepažeidė CK ar CPK normų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo. Pareiškėja naudodamasi savo teise į santuokos nutraukimą (CK 3.49 straipsnio 2 dalis), išreiškė savo valią nutraukti santuoką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ši jos teisė negali būti varžoma iš esmės nemotyvuoto pareiškėjo nesutikimo nutraukti santuoką, kai santuoka faktiškai iširusi ir nebėra galimybės sutuoktiniams pradėti gyventi kartu. Apeliantas argumentuoja, kad įvertinus sutarties 2.3 punktą, pagal kurį jis įsipareigojo vykdyti prievoles sumokėti kreditą AB DNB bankui pagal 2006-07-17 kreditavimo sutartį Nr. 1086, kurio įvykdymo terminas yra 2022-06-30, ir KU Skuodo bankeliui pagal 2016-04-05 paskolos sutartį Nr. 16-00013, bendras turtas padalytas nukrypstant nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pažeidžiant jo turtinius interesus. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. CK 3.116 straipsnyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Taigi remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą, kaip minėta, riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat aiškintis, ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš pareiškėjų susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad visas nekilnojamasis turtas ir kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo lieka A. T., o pareiškėjai išmokama kompensacija. Kreditoriams pareiškėjai lieka bendraskoliais. Kadangi iš esmės visas turtas lieka pareiškėjui, jis toliau ūkininkauja, tai skolinius įsipareigojimus vykdys vienasmeniškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių susitarimas nepažeidžia imperatyvių įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatų bei reikalavimų nepažeisti vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl tokio susitarimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Nors apeliantas ir nurodo, kad 2017-02-07 sudaryta sutartis neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, nes sutartį jis pasirašė gerai neįsigilinęs į sutarties turinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas sutarties turinio, ar kieno nors verčiamas, juolab, kad kaip matyti ir iš bylos medžiagos, derybos dėl šio susitarimo tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, taigi teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad šalių sudarytas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko pareiškėjo tikrosios valios. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 200 eurų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys). 600 eurų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo priteisti, nes šios išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pareiškėja nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. T. iš atsakovo A. T. 200 eurų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.