- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-839-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- R. P., K. B., N. M., G. M., R. M.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Deimintas Radzevičius
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. V. , ieškovės atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, atsakovui A. V. , atsakovo atstovams V. B. , advokatei Vandai Laukevičienei, trečiajam asmeniui R. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. , tretieji asmenys K. B. , N. M. , R. P. , G. M. , R. M. , ir atsakovo priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokinio turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir kito turto bei nustatyti naudojimosi tvarką priteistu turtu, priteisti iš atsakovo jos naudai 5011 Lt kompensaciją už patalpas, 10317 Lt kompensaciją už baldus, pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį santuokoje įgyto turto: gyvenamojo namo, žemės, baldų ir nustatyti naudojimosi tvarką priteistu turtu, priteisti iš atsakovo jos naudai 43000 Lt kompensaciją už paimtas paskolas santuokos metu iš fizinių asmenų, o atsakovė įsipareigojo kreditoriams grąžinti visą paskolos sumą – 86000 Lt., bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 8-11). Nurodė, kad prie gyvenamojo namo vertės pagerinimo žymiai prisidėjo viena ieškovė, teismo procesas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo buvo pradėtas tada, kai sūnus buvo nepilnametis, atsakovas skolingas už vaiko išlaikymą, todėl yra tinkamas ir pakankamas pagrindas ieškovei priteisti didesnę turto dalį. Dėl UAB „Donviltė“ akcijų bei turto įtraukimo į bendrą dalytiną turtą nėra jokio pagrindo, nes tai yra savarankiškas juridinis asmuo, be to steigiant UAB „Donviltė“, jos įstatinis kapitalas buvo sudarytas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ., kuris buvo įvertintas 57500 Lt (šis pastatas yra padalintas teismų sprendimais) ir 2500 Lt piniginiu įnašu. Priteisti atsakovui turtinę ir neturtinę žalą taip pat nėra jokio įstatyminio pagrindo. Baldų vertė turi būti skaičiuojama pagal pirkimo kainas, nes santuokos nutraukimo metu jie buvo visiškai nauji. Taip pat nurodė, kad statydama kavinę, skolinosi iš fizinių asmenų (trečiųjų asmenų) 86000 Lt, tikslinei paskirčiai, t.y. pastato (duomenys neskelbtini) (kavinės) statybai. Apie paskolas žinojo atsakovas ir tam pritarė, skolinti pinigai buvo panaudoti išimtinai pastato-kavinės statybai.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) .- 82000 Lt vertės bei dalį kito turto, iš ieškovės priteisti jo naudai materialinę ir moralinę žalą – 20000 Lt., 6000 Lt. dydžio kompensaciją už perduotą UAB „Donviltė“ 13043 Lt vertės IĮ „Joviltė“ – bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turtą: įrengimus ir įrankius, 12000 Lt dydžio kompensaciją už paimtą iš „Hansabankas“ ieškovės 24000 Lt paskolą, 30000 Lt vertės 300, 100 Lt nominalios vertės UAB „Donviltė“ akcijų, bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b.l. 33-47). Nurodė, kad ieškovė savo veiksmais jam yra padariusi didelę turtinę ir neturtinę žalą: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir kt. Ieškovė niokojo namą, dėl ko jo vertė sumažėjo, dėl šių priežasčių prašo priteisti 5000 Lt turtinę ir 15000 Lt neturtinę žalą. Teigė, kad gyvenamasis namas yra nedalus, statytas už atsakovo turėtas lėšas iki santuokos, todėl visas turi būti priteistas jam. Taip pat nurodė, kad UAB „Donviltė“ įsteigta pažeidžiant įstatymus, negavus atsakovo sutikimo, todėl visi sandoriai yra niekiniai, paimtos atsakovės paskolos iš fizinių asmenų nepagrįstos, neaišku ar jas ji ėmė, o jei ir ėmė, tai panaudojo išskirtinai asmeninėms reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei J. V. pripažino nuosavybės teisę į šį turtą: ½ idealiąją dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , 41000 Lt vertės, dujinę viryklę – 500 Lt vertės, knygų spintą (iš „Jaunuolio“ kompl.) – 350 Lt, iš viso turto už 41850 Lt. Atsakovui A. V. pripažino nuosavybės teisę į šį turtą: ½ idealiąją dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , 41000 Lt vertės, baldų komplektą „Zunda“ – 500 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ – 300 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą – 700 Lt vertės, minkštą virtuvės kampą su stalu 200 Lt vertės, centrinio šildymo katilą – 700 Lt vertės, centrinio šildymo katilą su virykle – 100 Lt vertės, automobilį „Volga 24“ – 100 Lt vertės, iš viso turto už 43600 Lt. Iš ieškovės J. V. atsakovui A. V. priteisė 819,35 Lt kompensaciją. Iš atsakovo A. V. ieškovei J. V. priteisė 26000 Lt už kreditoriams grąžintas paskolas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei J. V. 1300 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės J. V. 100,38 Lt bei iš atsakovo A. V. 234,22 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, nustatydamas šalių santuokoje įgyto turto buvimą ir jo vertę, vadovavosi 2000-11-28 antstolio sudarytu areštuoto turto apyrašu, nes kito turto įvertinimo byloje neapteikta (t.1,b.l. 45), taip pat bendru sutuoktinių turtu pripažino IĮ „Joviltė“ įrengimus ir įrankius, nes įmonė buvo įregistruota šalių santuokos metu, kurie perdavimo-priėmimo aktu 2000 m. rugsėjo mėn. buvo perduoti UAB „Donviltė“ ir įvertinti 3388,69 Lt. Kitų ieškinyje baldų ir kilnojamojo turto teismas neįtraukė į dalintiną turtą, nes šalys nenurodė kada ir kur jis buvo padėtas bei sunaudotas, todėl ieškovės reikalavimą dalyje dėl šio turto padalijimo atmetė. Teismas santuokoje įgytą turtą dalino lygiomis dalimis, nes nustatė, jog nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo, kadangi ieškovės sūnus D. V. yra pilnametis, ieškovė ir atsakovas yra darbingi, todėl ieškovei ir atsakovui pripažino po ½ idealiąją dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kilnojamąjį turtą: dujinę viryklę, knygų spintą, viso už 850 Lt priteisė ieškovei, kitą kilnojamąjį turtą, viso už 2600 Lt priteisė atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisė 875 Lt kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą: IĮ „Joviltė“ įrengimus ir įrenginius, kurių vertė – 3388,69 Lt panaudojo savo verslui, todėl iš jos atsakovui priteisė kompensaciją – 1694,35 Lt. Subendrinus kiekvienai iš šalių tenkančią kompensacijos dalį, iš ieškovės atsakovui priteisė 819,35 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nustatęs, kad laikotarpyje nuo 1997-03-15 iki 1997-10-01 ieškovė iš fizinių asmenų (trečiųjų asmenų) K. B. , N. B. , R. P. , V. B. , N. M. , R. M. ir G. M. pasiskolino viso 86000 Lt kavinės pastato (duomenys neskelbtini) . statybai ir jie buvo skolinami abejiems sutuoktiniams ir kad ieškovė tretiesiems asmenims R. P. , K. B. , V. B. už skolas UAB „Donviltė“ akcijų perdavė už 52000 Lt, ieškovei priteisė iš atsakovo ½ dalį grąžintos skolos, t.y. 26000 Lt. Nurodė, jog kita dalis skolų, t.y. 34000 Lt, nelaikytina bendroji sutuoktinių skola, nes jų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o tretieji asmenys nereikalavo jos priteisti iš šalių, dėl ko ieškovės reikalavimą – priteisti iš atsakovo kompensaciją, už paimtas paskolas, šioje dalyje (34000 Lt sumoje) atmetė. Atsakovo reikalavimus dėl 300 UAB „Donviltė“ akcijų, 12000 Lt kompensacijos už paimtą iš „Hansabankas“ 24000 Lt paskolą, atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi atsakovas nepateikė jo patirtos 5000 Lt turtinės žalos patvirtinančių dokumentų, o dalijantis santuokoje įgytą turtą neturtinės žalos atlyginimo įstatymas nenumato, todėl ir atsakovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. Taip pat ieškinį bei priešieškinį dalyse dėl žemės sklypo naudojimo bei naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo teismas atmetė, nes minimas žemės sklypas šalims nuosavybės teise nepriklauso, o turtas padalintas į dvi lygias dalis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo pagrindiniais CPK principais, neatsižvelgė į teismų praktiką, ko pasekoje nebuvo galutinai ir teisingai išspręstas ginčas. Nurodo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino ginčo namą bendrąja jungtine nuosavybe, o ir atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, turėjo ginčo namą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei - kompensaciją, nes ieškovės siūlytas namo pertvarkymas padarys žalos jo paskirčiai. Taip pat teigia, jog teismas priėmė sprendimą ne dėl visų pareikštų reikalavimų, nes nesvarstė atsakovo reikalavimo dėl ieškovės 1997-11-18 ir 1997-08-11 paimtų ir grąžintų paskolų sumą – 60000 Lt, priteisti ieškovei kaip kompensaciją už gyvenamąjį namą, taip pat reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 86000 Lt tretieji asmenys paskolino šalims pastato – kavinės statybai, ir kad abi šalys atsakingi už paskolos grąžinimą, taip pat su 26000 Lt kompensacijos priteisimu ieškovei, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nenustatė kreditorių, kaip proceso dalyvių, statuso, todėl mano, jog akcijų pardavimo už skolas sandoriai laikytini neteisėtais ir naikintini. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino IĮ „Joviltė“ įrankių ir įrengimų dalintinos sumos dydį iki 3388,69 Lt, taip pat be pagrindo atmetė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes nevertino Prienų policijos komisariato atsiųstų dokumentų bei nenagrinėjo CK 1.138 straipsnyje, 1.91 straipsnio 3 dalyje numatytų galimybių neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ir jo reikalavimą priteisti iš ieškovės 12000 Lt dydžio kompensaciją už paimtą iš „Hansabankas“ 1999-06-06 24000 Lt paskolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt., todėl teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą po 2001 m. liepos 1 d. pagrįstai taikė 2000 m. CK teisės normas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį rėžimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. V. ir atsakovas A. V. susituokė 1981 m. birželio 5 d., santuoka nutraukta 1998 m. spalio 7 d., ištuoka įregistruota 2000 m. spalio 18 d.
2000 m. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. R. Z. , bylos Nr.3K-3-1213/2002). Nustatęs bendrą sutuoktinių turtą, teismas pereina prie kitos turto balanso sudarymo stadijos, kai iš bendro turto priteisiamos iš jo mokėtinos skolos, t.y. skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti. Šioje įstatyminėje nuostatoje įtvirtinta įstatymo leidėjo valia nustatyti turto padalijimo natūra pirmenybę. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra pirmenybę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ne kartą pabrėžė išnagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, 2000 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje byloje A. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-979/2000 m., bylų kategorija 18; 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje byloje A. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-791/2000 m., bylų kategorija 18; 2000 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje A. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-46/2000 m., bylų kategorija 18). Nagrinėjamuoju atveju bendroji jungtinė nuosavybė buvo dalijama turto padalinimo natūra būdu. Dėl namų apyvokos daiktų tarp šalių ginčas nekyla, dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo padalijimo būdo parinkimo yra kilęs ginčas, nes atsakovas reikalavo sau viso ginčo turto - gyvenamojo namo natūra, kitam savininkui norėdamas išmokėti kompensaciją. Ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, ginčo namą įgijo nuosavybėn, todėl teismo išvada, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, atitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Nustatant, ar galimas turto padalijimas natūra, o pripažinus, kad galimas - sprendžiant dėl konkretaus turto paskyrimo vienam iš sutuoktinių, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių turtinę padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus. Pagal šią teisės normą nukrypti nuo turto padalijimo natūra būdo prioriteto principo galima buvo tik esant tai pateisinantiems aiškiai išreikštiems vaikų interesams ar dėmesio vertiems sutuoktinių interesams. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad teismo sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priėmimo metu šalys nepilnamečių vaikų neturėjo, įrodymų, patvirtinančių būtinybę nukrypti nuo turto padalijimo natūra būdo, kolegijos vertinimu, atsakovas nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, jog namas yra dalus (name yra keletas izoliuotų kambarių, namas turi atskirus įėjimus), įrodymų, patvirtinančių, kad namas yra įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nėra, todėl apelianto argumentas, jog padalijus namą natūra nebus galimybės suformuoti naujo nekilnojamojo turto objekto, kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas. Kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo.
Pagal 2000 m. CK 3.91 straipsnį turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Taigi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įtvirtino įmonės, įsteigtos santuokos metu, ir jos turto bendros jungtinės nuosavybės teisinio statuso prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kitoks nei nurodytas teisinis statusas yra tuomet, kai įmonė (ūkis, verslas) priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise dėl to, kad prieš susituokiant arba susituokus įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas arba verslui, kuris, nors ir pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis .
Pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis UAB „Donviltė“ įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 60000 Lt, iš kurių turtinis įnašas - 57500 Lt, piniginis įnašas – 2500 Lt (prijungtos civilinės bylos Nr.2-20-05/2003 1 t., 117-129 l.). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė, steigdama savo asmeninį verslą bei uždarąją akcinę bendrovę, panaudojo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2004). Ieškovei, panaudojus santuokoje įgytą turtą savo poreikių tenkinimui, iš jos, minėtu teismo sprendimu, atsakovui buvo priteista kompensacija. Nustačius šias faktines bylos aplinkybės, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog uždaroji akcinė bendrovė „Donviltė“ buvo įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, todėl pagrįstai spręsta, kad šios įmonės akcijos yra tik vieno sutuoktinio nuosavybe.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad pagal paskolos sutartis ieškovės gauti pinigai – 86 000 Lt – buvo panaudoti pastato (duomenys neskelbtini) statybai. Byloje surinkti įrodymai, kolegijos vertinimu, įgalino pirmosios instancijos teismą spręsti, kad ieškovės gautos paskolos buvo panaudotos šeimos reikmėms – nekilnojamojo turto, kuris, kaip jau minėta buvo pripažintas šeimos turtu ir kuris buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, įgijimui. Kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog pagal minėtas paskolos sutartis prievolės atsakovui A. V. atsirado, tinkamai taikė materialinės teisės normas. CK 3.109 straipsnyje nustatytas bendras šeimos teisės principas, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios atsirado iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu, tačiau susijusios su jo asmeniniu turtu arba jo asmeninių poreikių tenkinimu. Tuo tarpu prievolės, kurios atsiranda dėl disponavimo turtu abiejų sutuoktinių arba visos šeimos interesais, yra bendros sutuoktinių prievolės. Pagal bendras sutuoktinių prievoles jie atsako bendrai. Pagal šios bylos faktines aplinkybes akivaizdu, kad iš su ieškovu sudarytų paskolos sutarčių atsiradusios prievolės yra bendros abiem šalims. Vien ta aplinkybė, kad paskolos sutartyse pasirašė ir paskolos gavėja yra nurodyta tik ieškovė, nesudaro pagrindo padaryti kitokią išvadą. Nesant pagrindo pripažinti ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytas sutartis niekinėmis ex officio, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas nepareiškė reikalavimų (CPK 135 straipsnis) dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat neginčijo ir ieškovės sudarytų sandorių, kurių pagrindu sutuoktinių bendros skolos buvo grąžintos kreditoriams
Pirmosios instancijos teismas bendrąją jungtine nuosavybe pripažindamas IĮ „Joviltė“ įrengimus, nustatydamas šio turto vertę pagrįstai, kolegijos vertinimu, vadovavosi turto perdavimo – priėmimo aktu, sudarytu 2000 m. rugsėjo mėnesį, kadangi atsakovas nesutikdamas su šio turto įvertinimu, šiame privačiame rašytiniame įrodyme užfiksuotų aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Donviltė“ iki 2000 m. rugsėjo mėnesio naudojosi vien tik iš IĮ „Joviltė“ perduotomis vertybėmis, įrodymais taip pat nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais netenkintas atsakovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 1.91 straipsnio 3 dalyje, kuria apeliantas grindžia apeliacinį skundą, nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo priteisti atsakovui neturtinės žalos atlyginimą, nes nepareiškus reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl kito sutuoktinio sudarytų sandorių atsakovas patyrė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardyto pobūdžio neturtinę žalą. Įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad ieškovės veiksmais atsakovui buvo padaryta 5000 Lt turtinė žala, kolegijos vertinimu, taip pat nėra pateikta.
Priteisti iš ieškovės 12000 Lt kompensaciją už UAB „Donviltė“ iš AB „Hansabankas“ gautą paskolą įstatyminio pagrindo nėra, kadangi pagal savo prievoles atsako juridinis asmuo jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnis).
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. V. J. V. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.