Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl servituto ir atlyginimo už servitutą nustatymo pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovui A. S., į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui P. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi atsakovui A. S. priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad tarp šalių nėra susiklostę žemės sklypo nuomos santykiai bei nėra jokių teisinių pagrindų atsakovo pastatus eksploatuoti ir jais naudotis ieškovo Žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, kadangi jokio kito praėjimo prie atsakovo Statinių, nei einant per ieškovo Žemės sklypą, nėra. Be to, atsakovo Statiniams be jokio teisinio pagrindo užimant ieškovo Žemės sklypo dalį, reikalingą Statinių eksploatavimui, yra nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos ieškovo daiktinės teisės į Žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl servituto nustatymo, kuriuo ragino atsakovą susitarti dėl atlygintinio neterminuoto servituto nustatymo į ieškovo Žemės sklypo dalį, reikalingą atsakovo Statinių eksploatavimui ir tinkamam naudojimui. Kartu su pasiūlymu ieškovas pateikė atsakovui siūlomo servituto nustatymo planą, pagal kurį servitutas būtų nustatomas į 1096 kv. m. ieškovo Žemės sklypo dalį, kurią užima atsakovo Statiniai, stovintys ant ieškovo Žemės sklypo, kartu su minimaliu Žemės sklypo plotu, reikalingu priėjimui prie Statinių ir jų naudojimui. Atsakovas į ieškovo pateiktą pasiūlymą neatsakė, su ieškovu jokiomis priemonėmis nesusisiekė, todėl ieškovas prašo nustatyti servitutą teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors sureagavęs į ieškovo prašymą nustatyti servitutą, todėl darytina išvada, jog šalims nepavyko susitarti dėl servituto. Taip pat svarbu nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais, siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Remdamasis ieškovo pateiktais duomenimis, atsižvelgdamas į trečiojo asmens poziciją, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio kito praėjimo prie atsakovo Statinių, nei einant per ieškovo Žemės sklypą, todėl būtina teismo sprendimu nustatyti servitutą, kad atsakovas galėtų tinkamai naudoti jam nuosavybės teise priklausančius Statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie teisę pateikti atsiliepimą, tačiau nei atsiliepimo, nei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priklausančioje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, nustatytinas 1096 kv. m. neterminuotas servitutas pagal UAB „Surveta“ parengtą planą „Žemės sklypo planas servituto nustatymui (sklypo plotas 1741 kv. m.)“, suteikiant teisę atsakovui eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius Statinius (CK 4.111 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. R. M. v. J. M.ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015). Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. v. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, bylos Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti atlygintinį servitutą į 1096 kv. m. ieškovui priklausančio Žemės sklypo dalį, už servituto nustatymą priteisiant iš atsakovo vienkartinę 2 000,00 Eur kompensaciją. Nustačius ieškovo prašomą servitutą, minėtas ieškovo prašymas vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - ieškovo sumokėtas 45,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atlygintinį neterminuotą servitutą į 1096 kv. m. ieškovui P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pagal UAB „Surveta“ parengtą planą „Žemės sklypo planas servituto nustatymui (sklypo plotas 1741 kv. m.)“, suteikiantį teisę atsakovui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus G, N, N raidėmis ir jais naudotis, prieiti prie jų, naudojantis plane raudonais brūkšniais pažymėtu žemės sklypo plotu.

Priteisti iš atsakovo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį - ieškovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.