- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2-2085-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00447-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- A. K., L. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Valstybinė ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. ieškovai A. K. ir L. P. ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui 18 000 Eur neturtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 909,16 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovui (ieškovės sūnui) 2024 m. vasario 5 d. Vokietijoje buvo atlikta klubų sąnarių operacija, 2024 m. balandžio 6 d. nuimtas gipsas. 2024 m. birželio 4 d. buvo suplanuota ieškovo reabilitacija Vokietijoje, kuri dėl ligonių kasoms laiku nepateiktų medicininių dokumentų išrašų ir negauto patvirtinimo buvo perkelta į 2024 m. rugpjūčio 6 d. Kadangi reabilitacija ieškovui buvo reikalinga kuo greičiau, ieškovai atvyko į Lietuvą ir kineziterapijos paslaugų kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „RehaTera“ (toliau – Įstaiga). Įstaiga sutiko teikti kineziterapijos paslaugas ieškovui. Pirmojo apsilankymo metu Įstaigos kineziterapeutė D. S. žodžiu teiravosi apie ieškovo sveikatos būklę, tačiau medicininių dokumentų išrašų neprašė. Tik per ketvirtą užsiėmimą, kai ieškovė pasakė, kad po klubų sąnarių operacijos ieškovui negalima daryti V formos pratimų, D. S. paklausė apie medicininių dokumentų išrašus. Ieškovė atsakė, kad jų šiuo metu neturi. Jeigu būtų paprašyta išrašus pateikti, ieškovė juos būtų pateikusi vėliau. Įstaigos kineziterapeutė V. K. apie ieškovo sveikatos būklę nesidomėjo, medicininių dokumentų išrašų neprašė, su ieškove nebendravo, kineziterapijos pratimus atliko tylėdama.
3. Kineziterapijos paslaugas ieškovui 2024 m. liepos 18 d., liepos 22 d., liepos 23 d. ir liepos 24 d. teikė kineziterapeutė D. S.. Jai išėjus atostogų, 2024 m. liepos 25 d. kineziterapijos paslaugas ieškovui teikė kineziterapeutė V. K.. Atliekant vieną iš pratimų, pasigirdo trakštelėjimas ieškovo dešinėje kojoje ir ieškovas ėmė garsiai verkti. Apžiūrėjus ieškovą, buvo matomas išsišovęs kaulas (gumbas) ieškovo kairėje kojoje. Ieškovai iš karto nuvyko į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (toliau – LSMU ligoninė), kur ieškovui buvo diagnozuotas dešiniojo šlaunikaulio lūžis be dislokacijos ir kairiojo šlaunikaulio distalinio galo lūžis su fleksine deformacija. Buvo atliktas lūžusių šlaunikaulių gipsavimas ir kairiojo šlaunikaulio reponavimas. LSMU ligoninėje ir VšĮ Marijampolės ligoninėje ieškovas buvo gydomas iki 2024 m. rugsėjo 3 d.
Šalies argumentai
5. Ieškovai nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Įstaigoje ieškovo pateikta žala buvo neišvengiama.
6. Kineziterapeutė V. K. 2024 m. lapkričio 12 d. raštu Komisijai paaiškino, kad užsiėmimo metu ieškovas buvo neramus, jautriai reagavo į prisilietimus, dažnai verkė, o dėl neverbalumo buvo sunku įvertinti jo reakcijas į judesius. Atliekant pratimą - lėtus dalinius svorio pernešimo judesius nuo vieno sėdmens ant kito, ieškovas rėmėsi nugara į kineziterapeutę. Pernešus svorį ant dešinio sėdmens, buvo jaučiamas ieškovo priešinimasis judesiui iš liemens, dėl to lengvai buvo sulenktas ieškovo dešinysis kelio sąnarys, kad judesys taptų patogesnis, laisvesnis. Kineziterapeutei prilaikant ieškovo dešinę šlaunį ranka, staigus ieškovo pasipriešinimas judesiui, staiga pasukus liemenį priešinga puse, sukėlė trakštelėjimą kojų srityje. Po to ieškovas pradėjo verkti, o jėgų priešprieša galėjo lemti traumą.
Šalies argumentai
7. Ieškovų teigimu, V. K. traumos kilimo versija realybę atitinka iš dalies. Ieškovo kaulai yra smulkūs nuo gimimo. Pratimai buvo atliekami naudojant kineziterapeutės jėgą, kineziterapeutė visiškai nereagavo į ieškovo verksmą dėl patiriamo skausmo. Ieškovo dešiniojo šlaunikaulio lūžis įvyko tuo metu, kai per prievartą buvo lenkiama dešinė ieškovo koja į varlytės pozą, nors po klubo sąnario operacijos tokia padėtis buvo draudžiama. Kairiojo šlaunikaulio lūžis įvyko anksčiau, kai ieškovas, avintis specialius ortopedinius batus, buvo klupdomas ant kelių, nors po klubų sąnarių operacijos tokie pratimai turėtų būti atliekami palaipsniui ir be batų. Dėl akivaizdžios apkrovos šlaunikauliams ieškovė siūlė batus nuauti. Trakštelėjimo tuomet nesigirdėjo, bet ieškovas, atliekant pratimą, pradėjo garsiai verkti. Kineziterapeutė lūžio nepastebėjo ir toliau tęsė užsiėmimą, kol lūžo ir dešinysis šlaunikaulis. Ieškovams nėra suprantamas paaiškinimas “staigus pasisukimas”, kadangi ieškovas nedarė staigių judesių.
8. Komisijos vertinimą, kad ieškovo patirta žala buvo neišvengiama, paneigia aplinkybės, kad Įstaigoje ieškovui kita kinezitepareutė sėkmingai ne vieną kartą teikė kineziterapijos paslaugas. Neišvengiama žala konstatuojama tada, kai jos neįmanoma numatyti ar užkirsti kelio. Šiuo atveju kineziterapeutė V. K. turėjo galimybę numatyti riziką ir jos išvengti Dėl to, kad ieškovas yra vaikas su specifine fiziologija ir elgesiu, ir atliekant analogiškus pratimus įprastai pacientų kaulai nelūžta, nesudaro pagrindo vertinti ieškovui padarytą žalą kaip neišvengiamą.
9. Žala ieškovui kilo dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai galėjo kilti dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių: 1) dėl neatsižvelgimo į ieškovo organizmo savybes; 2) dėl netinkamo ieškovo klubų pooperacinio laikotarpio vertinimo; 3) dėl neatsižvelgimo į ieškovo elgesį kineziterapinių užsiėmimų metu; 4) dėl netinkamo pratimų atlikimo ir individualaus pritaikymo.
10. Ieškovas turi sunkų neįgalumo laipsnį. Ieškovui dėl Įstaigoje netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų buvo padaryta rimta ir ilgalaikė žala. Dėl traumos ieškovas ilgam prarado galimybę savarankiškai judėti. Iki traumos ieškovas galėjo stovėti ir vaikščioti su pagalba, dabar nebegali. Tinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo šlaunikauliai nebūtų lūžę, kartu būtų išvengta ir kitų su tuo susijusių neigiamų pasekmių. Dėl patirtos traumos ieškovas kentė stiprų skausmą, ilgai vartojo vaistus, patyrė ilgą ir sunkų gydymą – buvo nejudrus, abi kojos buvo sugipsuotos, susidarė gilios pragulos. Po sugipsavimo ieškovo būklė pablogėjo – padidėjo deguonies poreikis, prasidėjo infekcija, ieškovas du kartus sirgo plaučių uždegimu. Kairysis šlaunikaulis sugijo netinkamai, todėl bus atlikta dar viena operacija, kuri suplanuota 2025 m. rugsėjo mėnesį. Prieš operaciją turi būti taikomas kaulus stiprinantis gydymas, dėl to kas tris mėnesius reikia gulti į ligoninę. Tai sukels papildomų rūpesčių, nemalonių ir varginančių išgyvenimų, nepatogumų. Apie galimybę ieškovui ateityje vaikščioti gydytojai kol kas nepasisako, nes šiuo metu tai neprognozuojama. Ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 18 000 Eur.
11. Po ieškovui padarytos žalos ieškovės gyvenimas pasikeitė. Ieškovei prireikė psichologinės pagalbos. Vėliau sekė nuolatinė įtampa, ieškovo pervežimai tarp ligoninių, sutrikdyta emocinė pusiausvyra, stiprūs išgyvenimai dėl ieškovo skausmo ir sudėtingos sveikatos būklės. Ieškovo slauga reikalavo kelių žmonių pagalbos – reikėjo ypač saugoti sugipsuotas kojas. Ieškovė du mėnesius buvo prikaustyta prie ieškovo lovos, negalėjo išeiti į lauką. Patirti išgyvenimai iki šiol ieškovei sukelia miego sutrikimus, baimę, nepasitikėjimą medikais. Ieškovė pradėjo vartoti žolinius preparatus. Dėl patirtos įtampos ieškovė neteko svorio, pablogėjo emocinė būklė, ji nuolat jaučia nuovargį, nemigą, depresinę nuotaiką. Ieškovų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Ieškovu reikėjo rūpintis Lietuvoje, koordinuoti gyvenimą užsienyje, nuolat prašyti artimųjų pagalbos. Ieškovė du mėnesius su ieškovu praleido ligoninėje, vėliau jį teko specialiu transportu pervežti į Vokietiją. Ieškovė išgyvena dėl ieškovo ateities, nes nežinia, ar jis kada nors galės vaikščioti. Ieškovė kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos – galvos skausmų, raumenų įtampos, blokadų sprando ir pečių srityje bei streso. Šie skausmai tęsėsi mėnesiais, nors anksčiau tokių sveikatos sutrikimų ieškovė neturėjo. Dėl to ji lankė mokamus osteopatijos užsiėmimus. Ieškovės patirta neturtinė žala vertinama 10 000 Eur.
Šalies argumentai
12. Ieškovė dėl ieškovo traumos patyrė išlaidų, dalį kurių prašo priteisti: nekompensuojami vaistai ir medicinos priemonės (prietaisai) ir paslaugos, skaitmeniniai vaizdai – 669,16 Eur; kineziterapeutės V. K. suteikta kineziterapijos paslauga – 50 Eur; kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su padaryta žala sveikatai (už būtinų ieškovui daiktų, kurių jam reikėjo tuo laikotarpiu, kol gydėsi Lietuvoje, pargabenimą iš Vokietijos) – 50 Eur, ieškovo transportavimas į Vokietiją – 140 Eur).
Atsiliepimas
13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
14. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes nesikreipė su savarankišku prašymu į Komisija dėl žalos atlyginimo. Komisija 2025 m. kovo 18 d. išnagrinėjo tik ieškovo pateiktą prašymą. Be to, ieškovė pagal PTŽSAĮ 13 straipsnį nėra laikoma subjektu, turinčiu teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal PTŽSAĮ 13 straipsnį, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą šiame įstatyme nustatyta tvarka turi pacientas ar mirusio paciento artimas asmuo. Ieškovė nėra nei vienas iš šių subjektų.
15. Atsakovė pritaria Sprendime padarytai išvadai, kad žala ieškovo sveikatai buvo neišvengiama.
16. 2024 m. lapkričio 12 d. Įstaigos pateikti kineziterapeučių D. S. ir V. K. paaiškinimai paneigia aplinkybę, kad Įstaiga nereikalavo ieškovo medicininių dokumentų išrašų, nesidomėjo ieškovo kaulų būkle ir kt. D. S. nurodė, kad apie ieškovo sveikatos būklę ji buvo informuota ieškovės žodžiu, nepateikiant išverstų medicininių dokumentų išrašų, todėl pirminį ieškovo sveikatos būklės įvertinimą atliko pati D. S.. Ieškovo medicininių dokumentų išrašų vertimas į lietuvių kalbą atliktas tik po 5 mėnesių nuo kineziterapijos paslaugų suteikimo, todėl V. K. neturėjo galimybės susipažinti su ieškovo medicininiais dokumentais užsiėmimo dieną.
17. Ieškinyje nėra pateikti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, kurie paneigtų eksperto gydytojo R. L. išvadą, jog įvykusią traumą kineziterapijos paslaugų teikimo metu lėmė ieškovo individualios savybės. Todėl ieškovai turi įrodyti, kad V. K. gydymo veiksmus proceso aspektu atliko nesilaikydama reikalavimų, sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos nekokybiškai, nesiremiant gerąja medicinos praktika ar nekvalifikuotai.
18. Įstaigos 2024 m. liepos 18 d. pirminiame E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad ieškovas jautrus, nenoriai leidžiasi į kontaktą, prisilietimą, savarankiškai padėčių nekeičia, skatinamas į fizines veiklas įsitraukia nenoriai. Ieškovės teigimu, ieškovas visuomet kineziterapijos užsiėmimų metu elgdavosi panašiai. Nepaisant šių individualių savybių, ekspertas R. L. nurodė, kad tai nėra kontraindikacija užsiėmimų atlikimui, todėl Įstaiga pagrįstai pasirinko suteikti ieškovui kineziterapijos paslaugas, parenkant tausojantį režimą.
19. Teiginiai apie ieškovo galimai prarastą galimybę visam gyvenimui vaikščioti yra nepatvirtinti jokiais medicininiais įrašais, taip pat argumentai dėl neturtinės žalos yra neišvengiamai nulemti ieškovo kitų gretutinių ligų, diagnozuotų iki žalos atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui, gimusiam (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 5 d. Vokietijoje buvo atlikta klubų sąnarių operacija, 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo suplanuota ieškovo reabilitacija Vokietijoje. Ieškovė yra ieškovo motina. Siekiant kuo greičiau pradėti ieškovo reabilitaciją, ieškovai atvyko į Lietuvą ir ieškovė kineziterapijos paslaugų kreipėsi į UAB „RehaTera“ (Įstaiga). Kineziterapijos paslaugas ieškovui 2024 m. liepos 18 d., liepos 22 d., liepos 23 d. ir liepos 24 d. teikė Įstaigos kineziterapeutė D. S.. 2024 m. liepos 25 d. kineziterapijos paslaugas ieškovui teikė Įstaigos kineziterapeutė V. K..
21. Atliekant vieną iš kineziterapijos pratimų, pasigirdo trakštelėjimas ieškovo dešinėje kojoje ir ieškovas ėmė garsiai verkti. Apžiūrėjus ieškovą, buvo matomas patinimas ieškovo kairėje kojoje. Ieškovai iš karto nuvyko į LSMU ligoninę, kur ieškovui buvo diagnozuotas dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžis be dislokacijos ir kairiojo šlaunikaulio distalinio galo lūžis su fleksine deformacija. Buvo atliktas lūžusių šlaunikaulių gipsavimas ir kairiojo šlaunikaulio reponavimas. LSMU ligoninėje ir VšĮ Marijampolės ligoninėje ieškovas buvo gydomas iki 2024 m. rugsėjo 3 d. Kairysis ieškovo šlaunikaulis gyja netinkamai, todėl 2025 m. rugsėjo mėn. suplanuota kairiojo šlaunikaulio operacija Vokietijoje.
24. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi. Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai.
25. Aprašo 9.2.2 papunktyje nustatyta, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala yra neišvengiama žala, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų: tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (9.2.2.1 papunktis); tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (9.2.2.2 papunktis); tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (9.2.2.3 papunktis).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kuriomis reglamentuojama paciento teisė į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, taip pat įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį, išaiškino, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai). Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 34 punktas).
27. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2024 m. liepos 25 d. Įstaigoje ieškovui teikiant sveikatos priežiūros – kineziterapijos – paslaugas, buvo padaryta žala – lūžo ieškovo dešiniojo šlaunikaulio kūnas (be dislokacijos) ir kairiojo šlaunikaulio distalinis galas (su fleksine dislokacija).
28. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad Įstaigoje ieškovui padaryta žala buvo neišvengiama žala, atitinkanti Aprašo 9.2.2.2 papunktyje nurodytus kriterijus (tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių). Atsakovė teigė, kad žalą lėmė paties ieškovo netikėtas ir staigus judesys, individualios ieškovo savybės, o ne gydymo klaidos.
29. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad Įstaigoje ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padaryta žala yra neišvengiama žala, atitinkanti Aprašo 9.2.2.2 papunktyje nurodytus kriterijus (tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių).
31. Ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio LSMU ligoninės 2024 m. rugpjūčio 2 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovo raida atsilieka nuo gimimo, ieškovui diagnozuota bronchopulmoninė displazija, ieškovas turi rijimo problemų, 2016 m. suformuota gastrostoma, pro kurią pasisavinamas maistas, ieškovas tiriamas genetikų, įtariamas TARP sindromas, dėl genetinės patologijos kontaktas apsunkintas.
32. Iš Įstaigos kineziterapeutės D. S. 2024 m. lapkričio 12 d. paaiškinimų raštu Komisijai matyti, kad ieškovė, atvykusi į įstaigą, nurodė, jog ieškovui 2024 m. vasario mėn. Vokietijoje buvo atlikta klubų sąnarių operacija. Ieškovo medicininių dokumentų išrašai nebuvo pateikti. D. S. atliko pirminį ieškovo būklės vertinimą ir ištyrimą, taip pat sudarė tausojančio režimo reabilitacijos planą, taikant ieškovui priimtinas ir tuo metu jau taikytas kūno padėtis bei palaipsniui įvedant padėtis, kurios buvo galimos iki operacijos dienos. Ieškovas neverbalus, užsiėmimų metu sunkiai leidosi į kontaktą, buvo labai neramus, nesileido apžiūrimas, mankštinamas, vengdamas kontakto dažnai sukiojosi, „plasnojo“ rankomis, šūkčiojo.
33. Įstaigos kineziterapeutės V. K. 2024 m. lapkričio 12 d. paaiškinimuose raštu Komisijai nurodė, kad ieškovas užsiėmimo metu buvo neramus, jautriai reagavo į prisilietimus ir kūno kontaktą, atliekant pratimus nepasitenkinimą reiškė verkimu. Kadangi ieškovas buvo neverbalus ir į veiklas savarankiškai neįsitraukdavo, buvo sunku vertinti, kaip jis toleruoja užsiėmimų metu atliekamus judesius.
34. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. K. paaiškino, kad 2025 m. liepos 25 d. tęsė kineziterapijos užsiėmimus pagal D. S. sudarytą reabilitacijos planą. Kadangi ieškovas pats savarankiškai pratimų neatlikdavo, pratimai buvo atliekami naudojant V. K. jėgą. Ieškovas sėdėjo ant žemės, nugara rėmėsi į V. K., kuri ieškovą buvo apglėbusi per krūtinę ranka, ir, naudojant V. K. jėgą, buvo atliekami lėti daliniai svorio pernešimo judesiai nuo vieno ieškovo sėdmens ant kito, siekiant išgauti rankų atramos reakcijas šonuose ir aktyvuoti liemenį. Pratimo metu buvo jaučiamas ieškovo priešinimasis atliekamam judesiui liemeniu, sukant liemenį į priešingą atliekamam judesiui pusę. Kad judesys ieškovui taptų patogesnis, laisvesnis, pernešus svorį ant dešinio sėdmens, V. K. lengvai sulenkė ant žemės ištiestą ieškovo dešinę koją per kelio sąnarį ir prilaikė dešinę koją ranka. Ieškovas vėl pasipriešino pasukdamas liemenį į priešingą pusę, ir pasigirdo trakštelėjimas kojų kryptimi. V. K. teigimu, priešingų jėgų sąveika galėjo būti ieškovo patirtos traumos priežastimi.
35. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovo elgesys buvo akivaizdžiai matomas iki Įstaigoje ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas ir kineziterapijos užsiėmimų metu. Ieškovas buvo neverbalus, sunkiai leidosi į kontaktą, kineziterapijos užsiėmimų metu buvo neramus, ieškovas dėl neverbalumo negalėjo savo nepasitenkinimo kineziterapijos pratimų metu vykstančiam kontaktui ir atliekamiems judesiams išreikšti žodžiu, todėl tokį nepasitenkinimą išreikšdavo judesiu – sukiodamasis. Kaip matyti iš liudytojos V. K. paaiškinimų, 2024 m. liepos 25 d. ieškovas ne vieną kartą pasipriešino V. K. jėgos pagalba atliekamam ieškovo kūno svorio pernešimo nuo vieno sėdmens ant kito judesiui, pasukdamas liemenį į priešingą pusę. Priešingai nei nurodyta 2024 m. lapkričio 12 d. paaiškinimuose raštu Komisijai, liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo pasipriešinimo liemeniu judesys, po kurio pasigirdo trakštelėjimas kojų kryptimi, nebuvo išskirtinis, t. y. staigesnis, stipresnis, nei prieš tai buvę pasipriešinimo liemeniu judesiai.
36. Taigi, iš ieškovo elgesio iki Įstaigoje ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas ir kineziterapijos užsiėmimų metu buvo galima numatyti netikėtus, staigius ieškovo kūno judesius, ieškovui tokiu būdu išreiškiant nepasitenkinimą atliekamiems kineziterapijos pratimams, galinčius sukelti neigiamas pasekmes ieškovui, ypač, kai 2024 m. liepos mėn. 25 d. užsiėmimo metu ieškovo kūno judesiai buvo atliekami naudojant ne ieškovo, o V. K. kūno jėgą, ir ieškovas jau ne kartą pasipriešino šiems judesiams, sukdamas liemenį į priešingą atliekamam judesiui pusę. Todėl daromas kineziterapijos pratimas turėjo būti nutrauktas, taip pat turėjo būti parinkti tokie kineziterapijos pratimai, kurių metu maksimaliai būtų galima išvengti priešpriešinių jėgų sąveikos ir rizikos ieškovo sveikatai dėl galimų neprognozuojamų ieškovo judesių pratimų atlikimo metu.
37. Pažymima, kad nors tiek D. S., tiek V. K. paaiškino, kad D. S. atlikto pirminio ieškovo būklės vertinimo ir ištyrimo pagrindu buvo sudarytas tausojančio režimo ieškovo reabilitacijos planas, taikant ieškovui priimtinas ir tuo metu jau taikytas kūno padėtis bei palaipsniui įvedant padėtis, kurios buvo galimos iki operacijos dienos, tačiau toks planas į bylą nėra pateiktas. Taip pat nėra aišku, kaip buvo vertinama/kokia ieškovo būklė buvo nustatyta, jei Įstaigos kineziterapeutei D. S. buvo pateikti tik ieškovės paaiškinimai, kad 2024 m. vasario mėn. ieškovui buvo atlikta klubų sąnarių operacija, tačiau medicininių dokumentų išrašai nebuvo pateikti, ir jų nebuvo pareikalauta iki ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas bei vėliau.
38. Gyd. R. L. Komisijai pateiktoje ekspertinėje išvadoje nurodė, kad ilgas nejudrumo periodas sąlygoja kaulų struktūros pakitimus. Kokio dydžio tie pakitimai išsivysto, priklauso ir nuo nejudrumo trukmės, ir nuo kaulų būklės prieš traumą, ir nuo paciento individualių savybių. Gyd. R. L. nuomone, kaulų lūžiams atsirasti įtakos turėjo kaulų struktūros pokyčiai, sąlygoti tiek ilgo pooperacinio laikotarpio, tiek ir ieškovo gretutinės patologijos, paveikusios daugelį ieškovo organų sistemų.
39. Aplinkybė, kad ieškovui 2024 m. vasario mėn. buvo atlikta klubų sąnarių operacija, Įstaigoje buvo žinoma dar prieš Įstaigoje ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas. Taip pat galėjo ir turėjo būti surinkti visi kiti reikiami duomenys apie galimas ieškovo kaulų patologijas, įvertinus matomą ieškovo fizinę būklę, atsilikusią raidą, atliktą klubų sąnarių operaciją, ieškovo nejudrumo laipsnį ir trukmę, aplinkybę, kad ieškovas nešioja specialius ortopedinius batus, kad būtų galima spręsti, kokie kineziterapijos pratimai yra tinkamai atlikti pagal ieškovo sveikatos būklę. Pagal bylos duomenis, Įstaigoje šie duomenys nebuvo renkami/nebuvo jų reikalaujama iš ieškovės ir vertinami. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai buvo žinoma, jog ieškovui atlikta klubų sąnarių operacija ir ieškovo nejudrumas gali turėti įtakos ieškovo kaulų trapumui.
40. Iš kitos pusės, nei gyd. R. L., nei atsakovė nenurodė, kad yra nustatyta konkreti ieškovo kaulų patologija, dėl kurios ieškovo kaulai yra itin trapūs, ir dėl kurios bet koks ieškovo judesys galėtų sukelti kaulų lūžius. Ieškovas iki klubų sąnarių operacijos stovėjo ir vaikščiojo prilaikomas, nėra duomenų, kad ieškovas nuolat patirdavo kaulų lūžius. Ieškovui kineziterapijos paslaugos Įstaigoje buvo teikiamos 2024 m. liepos 18 d., liepos 22 d., liepos 23 d. ir liepos 24 d., jas teikė Įstaigos kineziterapeutė D. S., ir jų metu žala ieškovui nebuvo padaryta. Tačiau pažymima, kad pagal bylos duomenis, buvo atliekami kiti kineziterapijos pratimai nei 2024 m. liepos 25 d. užsiėmimų metu, pratimams/judesiams atlikti nebuvo naudojama kineziterapeutės kūno jėga.
41. Taigi, iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad Įstaigoje ieškovui padaryta žala nebuvo neišvengiama žala pagal Aprašo 9.2.2.2 papunktyje nurodytus kriterijus (tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių). Kaip jau nurodyta, nėra nurodyta konkreti ieškovo kaulų patologija, dėl kurios ieškovo kaulai yra itin trapūs, ir dėl kurios bet koks ieškovo judesys galėtų sukelti kaulų lūžius. Prieš Įstaigoje ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas galėjo ir turėjo būti surinkti visi reikiami duomenys apie galimas ieškovo kaulų patologijas, įvertinus matomą ieškovo fizinę būklę, atsilikusią raidą, atliktą klubų sąnarių operaciją, ieškovo nejudrumo laipsnį ir trukmę, aplinkybę, kad ieškovas nešioja specialius ortopedinius batus, kad būtų galima spręsti, kokie kineziterapijos pratimai yra tinkamai atlikti pagal ieškovo sveikatos būklę. Iš ieškovo elgesio iki Įstaigoje ieškovui pradedant teikti kineziterapijos paslaugas ir kineziterapijos užsiėmimų metu buvo galima numatyti netikėtus, staigius ieškovo kūno judesius, ieškovui tokiu būdu išreiškiant nepasitenkinimą atliekamiems kineziterapijos pratimams, galinčius sukelti neigiamas pasekmes ieškovo sveikatai, ypač, kai 2024 m. liepos mėn. 25 d. užsiėmimo metu ieškovo kūno judesiai buvo atliekami naudojant ne ieškovo, o V. K. kūno jėgą, ir ieškovas jau ne kartą pasipriešino šiems judesiams, sukdamas liemenį į priešingą atliekamam judesiui pusę. Todėl 2024 m. liepos 25 d. V. K. daromas kineziterapijos pratimas turėjo būti nutrauktas, taip pat turėjo būti parinkti tokie kineziterapijos pratimai, kurių metu maksimaliai būtų galima išvengti priešpriešinių jėgų sąveikos ieškovo kūne.
42. Pripažinus, kad Įstaigoje ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, ir tai nėra neišvengiama žala, yra pagrindas atlyginti ieškovui patirtą neturtinę žalą. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 18 000 Eur.
43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
44. Įstaigoje ieškovo sveikata buvo sužalota sunkiai - lūžo dešiniojo šlaunikaulio kūnas (be dislokacijos) ir kairiojo šlaunikaulio distalinis galas (su fleksine dislokacija). Ieškovas buvo gydomas ligoninėje nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. Abi ieškovo kojos buvo sugipsuotos, ieškovas negalėjo judėti. Ieškovas kentė skausmą, jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai. Ieškovo kairiojo šlaunikaulio distalinė dalis gyja deformuotai, todėl 2025 m. rugsėjo mėn. planuojama atlikti kairiosios šlaunies distalinės dalies korekcijos operaciją. Prieš operaciją turi būti taikomas kaulus stiprinantis gydymas, dėl kurio kas tris mėnesius reikia gultis į stacionarą difuzijoms.
45. Po 2024 m. vasario mėn. atliktos ieškovo klubų sąnarių operacijos 2024 m. vasarą buvo galima pradėti ieškovo reabilitaciją, kad atstatyti buvusį ieškovo judrumą – iki klubų sąnarių operacijos ieškovas galėjo stovėti ir vaikščioti prilaikomas. Akivaizdu, kad po Įstaigoje ieškovui padarytos žalos ieškovo reabilitacija ir galimybė atstatyti buvusį ieškovo judrumą nusikėlė ilgam laikui – bus galima tik ieškovui sugijus ir pakankamai sustiprėjus po 2025 m. rugsėjo mėn. planuojamos kairiosios šlaunies distalinės dalies korekcijos operacijos, reikalingos dėl deformuotai gyjančios kairiojo šlaunikaulio distalinės dalies. Taip pat akivaizdu, kad dėl ieškovui Įstaigoje padarytos žalos ir kairiosios šlaunies distalinės dalies korekcijos operacijos galimybė atstatyti ieškovo judrumą tapo apsunkinta.
46. Ieškovui padarytos žalos pobūdis ir sunkumas, ilgo gydymo ligoninėje metu patirti nepatogumai ir skausmas, ilgalaikės neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai sudaro pagrindą patenkinti ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
47. PTŽSAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, (toliau – žala) atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi kiti asmenys, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir šių asmenų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) pagal šių asmenų ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir šių asmenų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį). Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.
48. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra mirusio paciento motina, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos ieškovei netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo pagal PTŽSAĮ. Tačiau ieškovė turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
49. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmetamas.
50. Ieškovai pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 500 Eur už ieškovui suteiktas teisines paslaugas, 600 Eur išlaidas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas ir 377,03 Eur už dokumentų vertimus. Nurodytas teisinės pagalbos išlaidas patvirtina su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti dokumentai. Su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti dokumentai patvirtina tik 83,03 Eur ir 70 Eur išlaidas už vertimus.
51. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei, realiai patyrusiai išlaidas už ieškovui suteiktas teisines paslaugas ir su ieškovo pareikštu ieškiniu susijusių dokumentų vertimus, priteisiamos 3 653,03 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidos už ieškovei suteiktas teisines paslaugas ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos pasaugos ministerijos, 18 000 Eur neturtinės žalos.
Priteisti ieškovei L. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos pasaugos ministerijos, 3 653,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės L. P. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.