- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- AN2-454-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01139-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutarimo M. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimu M. Š. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1000 eurų bauda, ANK 96 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 500 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1000 eurų dydžio bauda.
1.1. Administracinė nuobauda M. Š. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad 2021 m. kovo 19 d., 13.15 val., atlikus UAB „aaa“ patikrinimą, nustatyta, kad M. Š., atlikdama darbdaviui atstovaujančio asmens – įmonės UAB „aaa“ vadovo funkcijas, nevykdė įstatymų numatytos pareigos – nepateikė pranešimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – LDU pranešimo) per EDAS informacinę sistemą apie įmonėje įdarbintą užsienietį pilietį S. A. (virtuvės darbuotoją), ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsienietis buvo įdarbintas Lietuvos įmonėje. M. Š., atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens, įmonės UAB „aaa“ vadovo funkcijas, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys užsieniečiai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4, 4.1, 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. EV-156 patvirtintų „Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ar apskaitos aprašo“ 13 punkto nuostatas.
1.2. Be to, administracinė nuobauda M. Š. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį paskirta už tai, kad ji, kaip įmonės vadovė, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos kaip įmonės vadovės žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Tuo pažeidė Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą.
2.1. Skunde nurodoma, jog pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Ji nurodo, jog darbuotojai dirba pagal sudarytas darbo sutartis, už juos yra mokamos socialinio draudimo įmokos, mokesčiai. Nurodo, jog virtuvės darbuotojas S. A. buvo įdarbintas sudarius su juo darbo sutartį, apie įdarbinimą pranešta SODRAI dieną prieš jo įdarbinimą įmonėje ir mokami visi su darbo santykiais susiję mokesčiai valstybei, taip pat šis asmuo turi teisę dirbti Lietuvoje remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, turi leidimą gyventi Lietuvoje. Jos įsitikinimu, LDU formos nepateikimo negalima prilyginti nelegaliam darbui.
2.2. Nurodo, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad nelegaliu darbu nelaikoma, kai užsienietis turi teisę dirbti Lietuvoje, t. y. nelegalus darbas nėra siejamas su formalaus LDU pranešimo formos nepateikimu. Ši forma niekaip neįtakoja nelegalaus darbo buvimo ar nebuvimo, ši forma nesuteikia ir nepanaikina teisės užsieniečiui dirbti. Ji teigia, kad administracinio nusižengimo protokole LDU formos nepateikimas yra netinkamai kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog šios formos nepateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip nelegalus darbas, nes nėra šio pažeidimo sudėties (sudėtis būtų, jei užsienietis dirbtų neturėdamas darbo sutarties arba būtų nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, arba užsienietis apskritai neturėtų teisės dirbti Lietuvoje), tačiau šiuo atveju Valstybinė darbo inspekcija tokių aplinkybių nenustatė, o nustatė vienintelę – formalią aplinkybę – LDU formos nepateikimą.
2.3. Apeliantė skunde nurodo, jog užsienio pilietis turėjo teisę dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Darbuotojas S. A. neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu apibrėžto asmens sąvokos, t. y. jis nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau aiškiai yra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant būtent šį asmenį, kuris jau turi pagrindą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, neprivalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos – šiuo atveju LDU formos pildymo. Kauno apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, kadangi neištyrė ir neįvertino visų į bylą surinktų įrodymų bei netinkamai pritaikė įstatymų nuostatas.
2.4. Teigiama, kad LDU forma aiškiai skirta vieninteliam tikslui pasiekti – užtikrinti į Lietuvos Respubliką dirbti atvykstančių asmenų teises ir darbdavių, pasitelkiančių tokius darbuotojus, pareigas, kad būtų užtikrinta tokių darbuotojų gerovė ir jie nebūtų išnaudojami jiems mokant mažesnius darbo užmokesčius, juos apgyvendinant nesilaikant minimalių apgyvendinimo reikalavimų ir kitaip juos išnaudojant dėl to, kad šie nemoka lietuvių kalbos ir vietinių įstatymų, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai buvo studentas, besimokantis Lietuvos Respublikoje, teisėtai į ją atvykęs ir turintis teisę čia gyventi ir dirbti. Teigia, kad visi neatitikimai yra netyčiniai, padaryti dėl neatsargumo, ne piktybiškai siekiant pažeisti, o dėl pasikeitusių reikalavimų ir jų nežinojimo.
Atsiliepimas
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. B. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada, jog M. Š. veikoje yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, taip pat, keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl M. Š. kaltės padarius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimą, pagrindo nėra. Skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.
7. Apeliaciniame skunde ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šio straipsnio (ANK 96 straipsnis) detaliau nevertins ir nenagrinės.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. ANK 95 straipsnyje atvejai, kuriais konstatuojama šio nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėtis, nereglamentuojami, o nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatyme. Pagal šio teisės akto 56 straipsnio nuostatas, nelegaliu darbu yra laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
9. Apylinkės teismo nutarimu M. Š. nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4, 4.1, 7 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. EV-156 patvirtintų „Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos atvejų bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ar apskaitos aprašo“ 13 punkto nuostatas.
10. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta jog nelegalus darbas ir atsakomybė už jį taikoma tuomet, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kuomet darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas, <...> arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio (Užsieniečių įdarbinimas) 7 dalyje nurodyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“, patvirtinto informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1 punkte numatyta, kad darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. To paties Aprašo 7 punkte numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.
13. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiagos bei anksčiau išvardintų teisės aktų normomis pagrįstai nustatyta, kad M. Š., būdama darbdavį – UAB „aaa“ atstovaujančiu asmeniu – įmonės vadovu nevykdė įstatymų numatytos pareigos, t. y. nepateikė LDU pranešimo per EDAS informacinę sistemą apie įmonėje įdarbintą užsienietį, pilietį S. A. (virtuvės darbuotoją), ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai užsienietis buvo įdarbintas Lietuvos įmonėje, šiuo konkrečiu atveju UAB „aaa“. Konstatuotina, jog M. Š., atlikdama darbdavį atstovaujančio asmens – įmonės vadovo funkcijas, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys užsieniečiai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, o nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Akivaizdu, kad viena iš darbdavio pareigų yra pateikti Lietuvoje dirbančių užsieniečių formą, tačiau atlikto patikrinimo metu 2021 m. kovo 19 d. buvo nustatyta, kad įmonės direktorė M. Š. formos nepateikė, kurią turėjo pateikti 2020 m. birželio 2 d. Šie užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimai, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, traktuotini kaip nelegalus darbas, todėl konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad S. A. UAB „aaa“ dirbo nelegaliai, o M. Š. pripažinta kalta dėl nelegalaus darbo fakto jos vadovaujamoje įmonėje ir nubausta vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už nelegalų darbą, yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir M. Š. skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įspėjimą arba ženkliai mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
15. Nagrinėdamas M. Š. administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad paskiriant M. Š. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.
16. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliantės argumentus dėl paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo, sprendžia, kad apylinkės teismas, M. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nors ir skirdamas šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumą, vis dėlto, administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtą, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančią nuobaudą.
17. Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.
18. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu nenustatyta, jog M. Š. neteisėtais veiksmais nurodytos S. A. teisės būtų pažeistos. Darbo sutartis tarp UAB „aaa“ ir piliečio S. A. buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą buvo pranešta SODRAI, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai. Taigi minėto pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. M. Š. pripažino, jog nepateikė LDU formos, t. y. kaltės neneigė, ji nesutiko tik su jos veiksmų teisiniu vertinimu. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudos dydį pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nenustatė M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog M. Š. anksčiau būtų padariusi pažeidimų, susijusių su nelegaliu darbu. Taip pat nėra nustatyta, kad būtų padaryta ar grėsė kokia nors akivaizdi žala asmens teisėms ar valstybės biudžetui. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus itin sudėtingą užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinį reglamentavimą, kurių tinkamas neįvertinimas iš esmės ir lėmė nusižengimo padarymą, vien tik formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
19. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, M. Š. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. Š. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant jai švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą – 300 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutarimą: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, M. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 300 (trijų šimtų) eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.