Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. B., atsakovui A. Č., jo atstovei advokatei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-485-544/2016 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) A/s (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajonas) dėl 76 380,50 Eur skolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškove pilnai neatsiskaitė pagal laikotarpiu nuo 2014-07-22 iki 2015-02-26 išrašytas 6 sąskaitas, kuriose apmokėjimo terminai buvo nurodyti 2014-08-21, 2014-09-27, 2015-03-28, bendrai 70 340, 29 Eur sumai. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas susirašinėjimo metu skolos sumos neginčijo, neneigė, jog prekes ir sąskaitas gavo, 2015-12-21 dalinai atsiskaitė sumokėdamas 1000 Eur ir pažadėjo likusią skolą apmokėti, tačiau savo pareigos atsiskaityti neįvykdė iki šiol. Nesutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas, nes tam nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Jeigu ieškinys 18 613,85 Eur sumai būtų patenkintas, atsakovas CPK 284 str. pagrindu prašė šios sumos sumokėjimą išdėstyti 18 mėnesių, nes atsiskaitymas su kreditoriais sutriko dėl susiklosčiusių labai nepalankių aplinkybių: 2014-11-18 ūkininko ūkyje kilo gaisras, kurio metu sudegė 8 459 969 Lt vertės pastatai, 1 712 344 Lt vertės įrengimai, 1 201 480 Lt vertės gyvuliai, sutriko ūkio veikla, neteko planuotų pajamų iš gyvulininkystės, patyrė nenumatytų išlaidų. Kadangi gaisras sunaikino kredito unijai už paskolą įkeistą turtą, kilo teisminis ginčas, buvo areštuotas turtas. Ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, turtinė padėtis gerėja, vykdo veiklą ir įsipareigojimus kreditoriams, tačiau didelių sumų vis dar negali iš karto sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) A/s, kurios veikla yra susijusi su paruoštų pašarų ūkio gyvuliams gamyba, ir atsakovo ūkininko A. Č. buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir prasmę atitinkantys pašarų ir kitų prekių ūkininko ūkiui pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Ieškovė (pardavėja) perduodavo atsakovo (pirkėjo) užsakytas prekes atsakovui nuosavybėn, o atsakovas tas prekes priimdavo ir sumokėdavo ieškovei sąskaitose nurodytą sumą jose nurodytais terminais arba susitardavo dėl kitokių apmokėjimo terminų (CK 6.305 str. 1 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pagal krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) gavo ir priėmė iš ieškovės atitinkamai 4496,77 Eur ir 15 117,08 Eur vertės prekes, viso – už 19 613,85 Eur, ir už jas nustatytais terminais ir tvarka iki nurodyto termino (2015-03-28 dienos) neatsiskaitė. Atsakovas ieškinį šioje dalyje bei dėl šiai ieškinio daliai tenkančių palūkanų sumokėjimo pripažino. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą, o teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikima, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Todėl šioje dalyje ieškinys vertinamas teisėtu, pagrįstu ir tenkinamu.

Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad pagal 2014-07-22 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovui pardavė 10 197,90 Eur vertės prekės, pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 734,43 Eur vertės prekės, pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 25 122,34 Eur vertės prekės, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove iki 2014-08-21 dienos, bei pagal 2014-08-28 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovui pardavė 4671,77 Eur vertės prekės, už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove iki 2014-09-27. Bendra atsakovo skola ieškovei pagal šias sąskaitas – 51 726,44 Eur. Šios prekės iš Danijos į Lietuvą buvo atgabentos su krovinių vežimo keliais važtaraščiais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškove pagal virš išdėstytus finansinės apskaitos dokumentus atsiskaitė iš dalies ir 2015-12-21 sumokėjo 1000 Eur.

Nors atsakovas nurodo, kad neturi pareigos sumokėti už 49 726,44 Eur vertės prekes pagal 2014-07-22 ir 2014-08-28 išrašytas 4 sąskaitas, nes pas ieškovę jų neužsakinėjo, o ieškovė neįrodė, kad jis nurodytos vertės prekes ir jų sąskaitas gavo, kad dokumentuose pasirašė apie prekių gavimą, tačiau, teismo nuomone, su šiais atsakovo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Vertindamas įrodymus, susijusius su ieškinio dalimi, kurios pagrįstumą ginčija atsakovas, teismas vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei tuo, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Taip pat atsižvelgiama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.).

Atsižvelgęs į įrodinėjimą procesą reglamentuojančių teisės normų turinį ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismas sprendžia, jog pagal byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį ir sąsajumą, yra labiau tikėtina, kad ieškovė pardavė, o atsakovas iš ieškovės nupirko 51 726,44 Eur (49 726,44 Eur) vertės prekes pagal 2014-07-22 ir 2014-08-28 išrašytas 4 sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), už kurias atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2014-08-21 ir 2014-09-27, tačiau šios savo pirkėjo pareigos neįvykdė. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

Krovinių vežimo keliais važtaraščiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krovinio gavėjais yra nurodyta (duomenys neskelbtini), krovinio gavimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) miestas, ir (duomenys neskelbtini), krovinio gavimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) kaip vežėjas yra nurodytas ir tuose krovinio važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos atsakovas pripažįsta prekes gavęs. Pagal visus važtaraščius prekės gautos iš siuntėjos ieškovės (duomenys neskelbtini) A/s, jos pakrautos 2014-07-18 dieną. Sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) gavėju nurodomas atsakovo ūkininko A. Č. ūkis Panevėžio rajone. Prekių rūšis ir asortimentas atitinka toms, kurias atsakovas nurodo daugelį metų pirkęs iš ieškovės. 2016-09-07 rašte (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2014-07-20 į sandėlius Klaipėdoje gavo su gyvūnų pašarų krovinius, kurie nurodyti važtaraštyje (pagal bylos duomenis važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kad tos prekės iš jų sandėlio išvyko pas A., kuris pats susiorganizavo transportą, skirtą paimti krovinį. Ieškovės atstovas Lietuvoje liudytojas D. B. patvirtino, kad atsakovas ilgą laiką pirko prekes iš ieškovės ir iki šio atvejo atsiskaitydavo laiku ir tinkamai. Paaiškino, jog dėl prekių, kurių gavimą ginčija atsakovas, pristatymo ir kitų aplinkybių aiškinosi su vežėju ir jo darbuotojais, kurie tvirtino, jog atsakovas minėtas prekes gavo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog kartais, kai transportavimo kaštai būdami mažesni, iš ieškovės pirktas prekes iš sandėlių pasiimdavo ir savo užsakytu transportu. Pažymėtina, kad atsakovas ginčija (49 726,44 Eur) ieškinio sumos dalį, nors pagal važtaraščius ir sąskaitas, pagal kuriuos atsakovas nurodo prekių negavęs, prekių vertė yra 51 726,44 Eur (2014-07-22 ir 2014-08-28 4 vnt. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015-11-04 dieną, kada visas 71 340, 29 Eur vertės prekes atsakovas turėjo būti gavęs, atsakovas ieškovei pateikė raštą dėl atsiskaitymo, kuriame nurodė, kad 2015-10-28 su ieškovės vadovu aptarė klausimus dėl atsiskaitymo, kad lapkričio mėnesį žada padengti 30 000 Eur, iki gruodžio 31 d. – 30 000 Eur, o, jei negaus tiesioginių išmokų, tai kontraktuos grūdus nurodytai sumai. Šio rašto turinys patvirtina, kad atsakovas skolą už prekes, kurių gavimą jis šiuo metu ginčija, iš esmės pripažino ir įsipareigojo apmokėti. Nors atsakovas nurodo, kad šio rašto turinys buvo nukreiptas dėl atsiskaitymo už ateityje gaunamas prekes, tačiau toks aiškinimas aiškiai prieštarauja rašto turiniui, todėl yra atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, iš pateikto elektroninio susirašinėjimo dokumentų turinio seka, kad atsakovas, 2015-12-08 iš skolų išieškojimo bendrovės gavęs reikalavimą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėti ieškovei dar didesnę, nei nurodyta ieškinyje 83 401,17 Eur skolą ir delspinigius, neginčijo skolos dydžio, bendravo dėl dalinių mokėjimų ir 2015-12-18 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 1000 Eur skolos. Tokia atsiskaitymo praktika, kai vėluodamas atsiskaityti atsakovas pateikia įsipareigojimą, nurodydamas kada ir kokiomis dalimis su ieškove atsiskaitys, buvo ir anksčiau (2011-03-14 atsakovo įsipareigojimas ir mokėjimo pavedimai). Taigi, atsakovas, tiek iki ieškovės kreipimosi į teismą, tiek teikdamas prieštaravimus teismui dėl priimto teismo įsakymo skolos dydžio tuo pagrindu, kad negavo dalies prekių, neginčijo ir dėl to jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė iki tol, kol ji kreipėsi į teismą su ieškiniu.

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 str. numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.), tinkamai vykdyti sutartį, vykdydamos sutartį – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1 d., 2 d.). Viena iš bendrųjų pirkėjo pareigų - pareiga sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 str. 1 d.). Atsakovui nesumokėjus ieškovei už pateiktas prekes, ieškovė patyrė nuostolius. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai jis yra verslininkas, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Rašytinė sutartis dėl kitokio palūkanų dydžio šiuo atveju tarp šalių nesudaryta, todėl priteisiamos įstatymo numatyto dydžio palūkanos. Patikrinus ieškinyje nurodytą palūkanų už naudojimąsi ieškovės pinigais apskaičiavimą iki 2016-03-22, nustatyta, kad jos paskaičiuotos nuo piniginių sumų, kurioms sumokėti praleistas terminas, laikotarpiai nurodyti teisingai. Atsakovas yra verslininkas, turi patirties sutarčių sudaryme ir jų vykdyme, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose savo pareigos mokėti netesybas pagal įstatymą ir ieškovės ieškinyje apskaičiuoto palūkanų dydžio neginčijo. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 70 340,29 Eur skola už pirktas prekes ir 6040,21 Eur palūkanų.

Kadangi šalys yra verslininkai, vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. pagrindais yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo nuomone, byloje nenustatytas pagrindas tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių terminui.

Jeigu dėl skolos priteisimo yra priimamas teismo sprendimas, šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. CPK 284 str. 1 d. normos taikymo išimtinumas yra siejamas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei už prekes nesumoka ir jos pinigais naudojasi apie dvejus metus laiko. Atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs skolos dalies iš neginčijamos 18 613,85 Eur sumos. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2014-11-18 jo ūkininko ūkyje kilo gaisras, kurio metu sudegė 8 459 969 Lt vertės pastatai, 1 712 344 Lt vertės įrengimai, 1 201 480 Lt vertės gyvuliai. Pripažintina, kad dėl kilusio gaisro atsakovo turtinė padėtis buvo pablogėjusi, kad dėl šios objektyvios priežasties galėjo sutrikti sutarčių vykdymas ir atsiskaitymas su kreditoriais, atsirasti papildomų išlaidų, tačiau šiuo metu po kilusio gaisro yra praėję dveji metai, atsakovas neatskleidė, kokia draudimo išmoka buvo išmokėta (neišmokėta) gaisro nuostoliams atlyginti. Visą tą laiką pagal bylos duomenis ūkininko ūkis vykdė ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas prašyme nurodo, kad finansinė padėtis gerėja, kad taikos sutartimi išspręstas jo turtinei padėčiai reikšmingas ginčas su kredito unija. Iš pateiktų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad atsakovas valdo stambų ūkininko ūkį, kuris, nors ataskaitinius laikotarpius ir baigė su grynuoju nuostoliu, tačiau turi vertingo ilgalaikio bei trumpalaikio turto, gavo pakankamai ženklias pardavimo pajamas. Kaip matyti iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų, atsakovas tinkamai nevykdė savo patieis pasirašytų taikos sutarčių, dėl ko kreditoriai yra kreipęsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, atsakovui ir jo ūkiui kreditoriai teismuose yra iškėlę eilę bylų, kuriose jų reikalavimams dėl skolų priteisimo užtikrinti yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo metu būtų pagrįstas, atitiktų abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kad ateityje atsakovo turtinė padėtis bus reikšmingai geresnė, nei šiuo metu, dėl ko jis turės didesnes galimybes palankesnėmis sau sąlygomis atsiskaityti su ieškove nepažeisdamas kreditoriaus teisėtų interesų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas 76 380,50 Eur sumai, tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 1362 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), 119,27 Eur vertimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., PVM sąskaita-faktūra ER Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą, dokumentų paiešką, ieškovės atstovavimą teisme turėjo 900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir ši suma neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių dydžių už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas. Nustatant iš atsakovo ieškovei priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį, vadovaujamasi ir minėtų Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, reikalaujančiomis įvertinti konkrečias bylos aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, trukmę, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtus kriterijus bei į tai, kad dalis ieškovės išlaidų dėl dokumentų paieškos ir būtinumo surengti antrą posėdį atsirado dėl pačios ieškovės elgesio, nes kartu su ieškiniu nebuvo pateikti visi turimi įrodymai, o procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytos visos aplinkybės, tai iš atsakovo ieškovei priteisiama 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 70 340,29 Eur (septyniasdešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt eurų 29 ct) skolos, 6040,21 Eur (šešis tūkstančius keturiasdešimt eurų 21 ct) palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-13) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 1362 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, 119,27 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 27 ct) išlaidų už vertimus į valstybinę kalbą, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei (duomenys neskelbtini) A/s (j. a. k. (duomenys neskelbtini)).

Netenkinti atsakovo A. Č. prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.