Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3275-448/2021 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Tarnyba) ieškinį atsakovei E. L. (buv. K.), tretiesiems asmenims M. K., D. Ž. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir E. L. priešieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė meluoja teigdama, kad Š. nebuvo jai nustatytas girtumas. Pažymi, kad 2021-04-09 iš atsakingų Š. pareigūnų gauta informacija, jog 2021-03-11 Š. socialinės tarnybos iš medicinos įstaigos gavo pranešimą apie tai, kad E. L. vežama į gydymo įstaigą dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, per naktį laikyta ligoninėje. Š. socialiniai darbuotojai apsilankę E. L. šeimos namuose, vertino gyvenamosios vietos sąlygas. Visi namuose buvę suaugusieji galimai buvo apsvaigę nuo alkoholio. Namuose nebuvo maisto nepilnametei, mažametė rasta nešvari, rūbai neplauti, dėl ko mažametė apgyvendinta globėjų šeimoje. 2021-07- 30 Skyriuje registruotas E. L. kreipimasis, kuriame nurodoma, kad Š. teismas negrąžino mažametės T. į šeimą, taip pat nuspręsta neleisti E. L. matytis su dukra.

18. Pažymi, kad E. L. išvykus į Š., ji nesilaiko privalomų gydymosi priemonių, ko pasėkoje gali kartotis atkryčiai. Mano, kad E. L. turėdama diagnozuotą priklausomybės alkoholiui sindromą ir nesilankydama pas sveikatos priežiūros specialistą, savo tyčiniais veiksmais veikia išimtinai dėl savo asmeninių interesų.

19. Vertina, kad apeliantė savo manipuliacinio pobūdžio elgesiu, siekia atkreipti į save dėmesį bei gauti asmeninės trumpalaikės naudos, o ne siekti ilgesnių ir sistemingų pokyčių savo gyvenime. Teigia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė dėl pasirinkto gyvenimo būdo daro ne tik žalą sau, bet ir žalingą įtaką savo vaikams. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą tikėtis, jog susidariusi padėtis iš esmės galėtų pasikeisti. Pažymi, kad tai jog atsakovei nuo 2018-05-21 tęsiamas laikinas tėvų valdžios ribojimas, rodo jos neatsakingumą ir elgesio kaitos stoką.

20. Nesutinka su atsakovės (apeliantės) teiginiais, kad teismas ilgai nagrinėjęs bylą pažeidė jos ir šeimos interesus, nes akivaizdu, kad teismas neturėjo galimybių įtakoti ekspertizės trukmę ar paskelbto Lietuvos Respublikoje karantino, ar pačių šalių procesinės elgsenos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas, kuriuo neterminuotai apribota atsakovės E. L. motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

24. Atsakovė su apeliaciniu skundu ir ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, taip pat ir ieškovės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos atsiliepime į apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, yra susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat kad sprendžiami klausimai, susiję su viešu interesu, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, šalys su jais yra susipažinusios, `teisėjų kolegija naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

25. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

26. Dėl paminėto, esminis dalykas, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti apeliantės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

27. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

28. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantė E. L. vengia atlikti savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesirūpina tiesiogiai vaikais ir toks jos elgesys pažeidžia vaikų teisėtus interesus (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai) ir nors apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes nepateikė. Konstatuotina, kad apeliantės kaltė pasireiškia jos neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis E. L. neužtikrina vaikams saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, gyvena skyrium nuo vaikų ir nesiima veiksmų pakeisti situaciją, todėl nesudaro vaikams tinkamų jų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų.

29. Byloje nustatyta, kad apeliantė šiuo metu gyvena Š., į L. grįžta epizodiškai, nors su vaikais ryšys nėra nutrūkęs, tačiau su jais nuolat negyvena, pripažįsta, kad į L. planuoja grįžti nuolatos gyventi tik nuo 2021-12-10, šiuo metu pati vaikų neaugina, jais rūpinasi ir prižiūri jos motina, laikinoji globėja D. Ž., o tai reiškia, kad E. L. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaikų atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikams reikalinga nuolatinė kasdienė priežiūra, auklėjimas ir rūpinimasis. Suvokimas, kad vaikų poreikiai turi būti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui visapusišką priežiūrą ir saugumą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu šią savo pareigą įgyvendina. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos nors ir buvo teikiamos, tačiau pilnai neįvykdytos, o atsakovei išvykus gyventi į Š., socialinis darbas yra apsunkintas. Konstatuotina, kad atsakovės epizodinis atvykimas į L. neleidžia tinkamai vykdyti motinos pareigų, neužtikrina aktyvaus motinos dalyvavimo vaikų gyvenime. Pažymėtina, kad apeliantė nededa pakankamai pastangų, kad vaikai augtų jos šeimoje ir nėra požymių, kad situacija keistųsi. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina byloje padarytas išvadas, kad apeliantė yra socialiai neatsakinga ir tinkamai nevykdo savo pareigų vaikų atžvilgiu.

30. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė palaiko ryšį su vaikais, grįžusi į L. rūpinasi ir prižiūri juos, perka jiems reikalingus reikmenis, drabužius, tačiau šiems argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė šiuo metu gyvena Š., L. būna epizodiškai, taigi faktiškai vaikų neaugina ir jais tinkamai nesirūpina. Be to, ji nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų galėjusi įgyvendinti savo teisę ir pareigą nuolat rūpintis ir gyventi kartu su vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo preziumuoti, jog apeliantė dėjo pakankamas pastangas, kad vaikai augtų jos šeimoje ir nėra požymių, kad situacija keistųsi.

31. Ta aplinkybė, kad apeliantė palaiko ryšį su vaikais, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nėra pagrindų neterminuotai apriboti motinos valdžią. Pažymėtina, jog vaikams reikalingas stabilumas, pastovus, kasdienis rūpinimasis jais, nuoseklus auklėjimas, tačiau apeliantė negali to užtikrinti, nes L. būna epizodiškai.

32. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šeimai teikta socialinė pagalba nepadėjo išspręsti kylančių problemų. Apeliantė savo nepilnamečiais vaikais nuolat nesirūpina, nededa pakankamų pastangų, kad jie augtų šeimoje, toks jos elgesys vertintinas kaip nesirūpinimas vaikais. Nagrinėjamu atveju svarbiausia yra nepilnamečių A. K., J. K., A. K. gerovė, sudarant jiems tinkamas sąlygas augti, vystytis kaip visavertėmis asmenybėms, todėl motinos neatsakingas elgesys jų atžvilgiu, daro žalą vaikų asmenybių formavimuisi. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje apeliantės elgesyje pasikeis, nes nuo laikino tėvų valdžios apribojimo (2018-05-21), praėjus beveik trims metams, vaikų motina nesusigrąžino nepilnamečių A., J. ir A., netgi priešingai, dar vienas atsakovės vaikas – dukra T., Š. buvo paimta iš atsakovės ir apgyvendinta globėjų šeimoje, be to, Š. teismas negrąžino mažametės į atsakovės šeimą bei uždraudė atsakovei matytis su dukra.

33. Apeliacijos instancijos teismas pažymi, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaikus. Vien domėtis vaikais ar žodžiu (raštu) išreikšti norą susigrąžinti vaikus neužtenka. Tėvas (motina) turi vaikus auginti, tenkinti vaikų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, nes vaikams kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.

34. Spręsdama, ar tėvų valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė E. L. nededa pakankamų pastangų, kad situacija pasikeistų, pati nurodo, kad tik 2021-12-10 ketina grįžti nuolat gyventi į L., todėl darytina išvada, kad ji tik iš dalies pripažįsta problemas ir todėl šiuo metu situacija nėra pakitusi. Kadangi apeliantė vengia atlikta savo pareigas vaikų atžvilgiu, tinkamai ir nuolat nesirūpina vaikais, toks jos elgesys pažeidžia vaikų interesus, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių A., J. ir A. atžvilgiu yra pagrįsta ir teisingiausia priemonė, kuri užtikrina vaikų teisėtus interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje.

35. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės šeima yra stebima nuo 2013 m., nei vienas vaikas šiuo metu atsakovės šeimoje negyvena. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė E. L. gyvena Š., ten buvo gydoma dėl alkoholizmo sukeltų pasekmių, iš jos buvo paimta ir laikiniems globėjams perduota mažametė dukra T. Apeliantė vartojo alkoholį net ir laukdamasi kūdikio. Spręsdama, ar motinos valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad E. L. eilę kartų gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau ir toliau fiksuojami jos neblaivumo faktai. Taigi, apeliantės socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, nors ji ir deklaruoja, tačiau nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių nuolat rūpintis vaikais. Teigiamų, stabilių ir ilgalaikių pokyčių apeliantės šeimoje nebuvo ir nėra, visos problemos išlieka, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė E. L. nėra motyvuota spręsti savo problemų. B e to, įvertintina, kad vaikams jau treji metai nustatyta laikinoji globa, todėl apeliantė turėjo pakankamai laiko išspręsti savo problemas.

36. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020). Akivaizdu, kad apeliantės E. L. elgesys rodo neatsakingumą ir elgesio kaitos stoką.

37. Atmestini apeliantės argumentai dėl lėto bylos nagrinėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad viena iš priežasčių lėmusių ilgesnę proceso trukmę buvo netinkamas atsakovo A. L. ir apeliantės procesinis elgesys, nes nebuvo žinoma jų buvimo vieta, todėl teismas negalėjo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą, datą bei laiką. Siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, dėl ko byla sustabdyta (2020-01-20) iki atliktos ekspertizės akto pateikimo teismui. 2020-12-08 gavus ekspertizės aktą, 2020-12-14 teismo nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl Covid – 19 pandemijos buvo paskelbti tam tikri ribojimai, kuriuos teismas privalėjo taikyti organizuojamiems posėdžiams. Visi šie veiksmai pagrįstai sąlygojo ilgesnę civilinės bylos trukmę. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės (apeliantės) išvada, kad teismas ilgai nagrinėjęs bylą pažeidė jos ir šeimos interesus, nes akivaizdu, kad teismas neturėjo galimybių įtakoti ekspertizės trukmės ar paskelbto Lietuvos Respublikoje karantino, ar pačių šalių procesinio elgesio.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vienintelė vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Iš nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad apeliantė tinkamai nesirūpina nepilnamečiais vaikais ir yra nusišalinusi nuo nuolatinio jų auklėjimo, priežiūros. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantė neįrodė, kad padėtis gali pasikeisti. Priešingai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjo, kad apeliantė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena ne L., vaikus lanko epizodiškai, visi apeliantės vaikai, įskaitant jauniausiąją T., kurios apeliantė susilaukė su antruoju sutuoktiniu, yra paimti iš šeimos ir su motina negyvena. Aplinkybė, kad E. L. nesugeba tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku, pagrindžia, kad jos požiūris į šeimą ir vaikus nėra pasikeitęs. Apeliantei, gyvenant Š., nėra galimybių socialiniams darbuotojams vykdyti sklandų darbą su apeliantės šeima, taip pat nėra galimybės jai tinkamai laikytis privalomų gydymo nuo alkoholizmo priemonių, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl ko būtų galima spręsti apie teigiamus pokyčius apeliantės E. L. šeimoje. Apeliantės argumentai, jog jos gyvenime padėtis pasikeitė kardinaliai, nepagrindžia teigiamų pokyčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl nerūpestingumo, žalingo gyvenimo būdo, negali užtikrinti vaikų geriausių interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Kaip minėta, nepilnamečiai vaikai su apeliante kartu negyvena ilgą laiką, o tai neatitinka vaikų geriausių interesų, neužtikrina teisių į saugią vaikystę, į saugią ir tinkamą jų raidą. Ginčydama neterminuotą motinos valdžios apribojimą, apeliantė nepagrindė gebėjimo nuolat gyventi kartu su vaikais, juos auklėti ir jais rūpintis. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė neterminuotą motinos valdžios apribojimą, nes apeliantė neįrodė teigiamų pokyčių dėl galimumo keisti gyvenimo būdą ir užtikrinti geriausius savo vaikų interesus.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog jos ir jos šeimos padėtis gali pasikeisti, todėl spręstina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir nepažeidžiantis vaikų geriausių interesų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, nes teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

40. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.