- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-1398-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- B. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. D. (toliau – B. D.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-627 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo B. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. D. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-627 nutarta taikyti nuteistajam B. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis B. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-627 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti 2016 m. rugsėjo 12 d. Komisijos nutarimą, rėmėsi ne konkrečiais Komisijos nutarime ir jo asmens byloje esančiais įrodymais, bet savo asmenine nuomone, dėl ko skundžiamas procesinis sprendimas laikytinas neteisėtu. Komisiją, sprendžiančią nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, sudaro kvalifikuoti asmenys, kurie su nuteistaisiais dirba visą bausmės atlikimo laiką, todėl jie geriausiai žino kiekvieno nuteistojo elgesio pokyčius.
3.2. B. D. pažymi, kad šiuo metu jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo skatintas net 10 kartų, baustas vos 3 kartus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai ir mažėja (sumažėjo nuo 39 iki 32 balų), kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia teigiamus jo asmenybės pokyčius. Be to, bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, atpažįsta socialinius veiksnius, galinčius paskatinti jo nusikalstamumą ir vengia situacijų, galinčių paskatinti nusikalsti.
3.3. Apeliaciniu skundu atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą B. D. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl, jam neprisimenant visų inkriminuoto įvykio aplinkybių, buvo konstatuota, kad savo kaltės jis nepripažįsta. Akcentuojama ir tai, kad per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, suvokdamas alkoholio daromą žalą, jo atsisakė visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Nepagrįstai, B. D. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, skiriant jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus.
Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju vis tik nenustatyta.
5.2. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atlikus B. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šios aplinkybės, priešingai nei skundu apygardos teismui tai traktuoja nuteistasis, jo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, kadangi yra atlikęs privalomą bausmės dalį, bausmę atlikinėja besargybos sąlygomis, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Akivaizdžių B. D. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Sutinkamai su 2016 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli B. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas bei nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant vien tik jo praeitį, tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog B. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 129 straipsnio 1 dalis), padarymą. BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, tačiau šią aplinkybę, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats B. D. neigia, teigdamas, kad alkoholis jo netinkamo elgesio neįtakoja. Toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei galimas to pasekmes, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis, priešingai nei teigiama jo skunde, vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neabejotinai neigiamai jo elgesį įtakojančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose B. D. nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, kadangi tokių veiksmų atlikimas pataisos namuose yra draudžiamas, legaliai įsigyti alkoholio neįmanoma, todėl teigti, jog vien tik baustumų už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvimas patvirtina nuteistojo problemų dėl alkoholio vartojimo eliminavimą, teisinio pagrindo nėra. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje ir nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema (alkoholio vartojimas) vis dar išlieka aktuali, juolab, kad ir vagystes, už kurias nuteistas paminėtu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas neblaivus.
6.2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos B. D. atžvilgiu įvertintina ir tai, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, o praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, kas, remiantis 2016 m. rugpjūčio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, neabejotinai lėmė jo nusikalstamumą. Tokiu būdu, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, akcentuotina ir saugaus B. D. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybė. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad B. D. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys, atsižvelgiant į B. D. asmenines savybes, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.
6.3. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir B. D. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, B. D. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 3 kartus, už visus pažeidimus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Vertinant šių aplinkybių įtaką B. D. asmenybei, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, nuteistajam buvo paskirta 2012 m. rugsėjo 5 d., todėl nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. aukštesniajam teismui vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos B. D. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu B. D. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau įvertinus tai, kad, nepaisant nuteistojo noro iš pataisos įstaigos išeiti ankščiau laiko (jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą), ankstesniais jo priežiūros laikotarpiais, į priežiūrą jis reagavo minimaliomis pastangomis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir sumažėjęs B. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo 39 iki 32. Toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas vos septyniais balais, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bei menkas B. D. pastangas jų eliminavimui, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
6.4. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo B. D., įvertintina ir jo finansinė padėtis bei stabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad iki suėmimo nuteistasis dirbo dvejose įstaigose, atvykęs į pataisos namus – mokėsi, nuo 2015 m. gegužės 18 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, lygtinio paleidimo atveju planuoja įsidarbinti UAB „N. S. C.“ pagalbinio darbininko pareigose, kas iš esmės neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau, šiame kontekste sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti, kad B. D., sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, privalo atlyginti 37 291,12 eurų civilinį ieškinį, iš kurio šiuo metu yra atlyginęs vos 599,79 eurus (bausmę atlikinėja nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d.). Šių aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad nors šiuo metu nuteistasis ir turi pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau akivaizdu, kad jo turimų pajamų nepakanka bet kokioms didesnės išlaidoms atlyginti. Šiame kontekste įvertintus dar ir tai, kad 2010 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu B. D. buvo pripažintas kaltu ne tik pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bet ir nuteistas už du finansinio pobūdžio nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis), vis tik abejotina, kad šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, turėdamas tokius piniginius įsipareigojimus, nuteistasis sugebės savo elgesį nukreipti tinkama linkme ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais.
Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti B. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 10 pataisos namuose nuteistajam skirtų paskatinimų už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje B. D. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad B. D. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam B. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo B. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.