Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-29/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2-29/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Max‘o plėtra“, uždarosios akcinės bendrovės „Modus Operandi“
Atsakovas
Šiaulių miesto kultūros centrui
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Max‘as“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-29/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Max‘o plėtra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Modus Operandi“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-947-124/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Max‘o plėtra“, uždarosios akcinės bendrovės „Modus Operandi“ ieškinį atsakovui Šiaulių miesto kultūros centrui, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių Max‘as“, dėl pripažinimo, kad sutartys nutrauktos neteisėtai, bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Max‘o plėtra“ ir UAB „Modus Operandi“ 2010 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydami pripažinti, kad atsakovo Šiaulių m. kultūros centro 2010 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 83-(3.1) „Dėl sutarčių nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2004 m. lapkričio 7 d. negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis, yra neteisėtas; iš atsakovo ieškovui UAB „Max‘o plėtra“ priteisti 148 431,30 Lt nuostolių ir 5 % metines palūkanas, ieškovui UAB „Modus Operandi“ – 286 202,45 Lt nuostolių ir 5 % metines palūkanas; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-7). Taip pat prašė sustabdyti ginčijamo sprendimo Nr. 83-(3.1), pagal kurį nuomos sutartys laikomos nutrauktomis nuo 2010 m. gegužės 31 d., galiojimą tol, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje (CPK 144 str. 1 d.) (b. l. 10-11).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 29-30) ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai, reikšdami prašymą, apsiribojo formaliu pagrindų išvardijimu, o prašymas iš esmės nemotyvuotas, be to, CPK 145 straipsnio 1 dalis nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies, kokios pageidauja ieškovai. Galiausiai neįmanoma sustabdyti atsakovo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 83-(3.1), nes 2010 m. gegužės 31 d. šis vienkartinis individualus teisės aktas buvo įvykdytas, t. y. nuomos nutartys nutrauktos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai UAB „Max‘o plėtra“ ir UAB „Modus Operandi“ atskiruoju skundu (b. l. 34-37) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. CPK 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Grėsmę įvykdyti teismo sprendimą, jei jis bus palankus ieškovams, įrodo ta aplinkybė, kad neteisėtai nutraukęs nuomos sutartis vėliau atsakovas gali sudaryti naujas nuomos sutartis su kitais subjektais. Naujai sudarytos to paties objekto nuomos sutartys taps kliūtimi tęsti su ieškovais nutrauktas ankstesnes nuomos sutartis.

2. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar jai padidėti. Atsakovui neteisėtai nutraukus nuomos sutartis, ieškovai nuolat patiria nuostolių ir, tikėtina, patirs jų ateityje. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padėtų pašalinti ar sumažinti ieškovų turtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių miesto kultūros centras prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškiniu prašomas pripažinti neteisėtu sprendimas jau yra įvykdytas, nuomos sutartis nutraukta, todėl nėra galimybių sustabdyti galiojimą tam tikro veiksmo, kuris jau atliktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų prašomų priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų, būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, pagal kurį turi būti atsižvelgiama į abiejų ginčo šalių interesus, nes tokių priemonių pritaikymu ieškovai iš esmės gali įgyvendinti savo interesą patenkinantį teisinį tikslą, kurio jie siekia pareiškę materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, susijusį su nuomos sutarčių galiojimu.

Pažymėtina, kad apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad tokio sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ir, juo labiau, kaip nurodo apeliantai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala arba tokia žala gali padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). T. y. apeliantai, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su ieškovų patiriamais nuostoliais, nenurodė, nei kokius jie nuostolius dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdyto ginčijamo sprendimo galiojimo) patiria, neįrodinėjo, kokio dydžio jie galėtų būti. Apeliantai apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, kad atsakovui neužkirsta galimybė išnuomoti ginčo patalpas tretiesiems asmenims, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas ėmėsi ar ketina imtis veiksmų (ketina perleisti patalpas ar išnuomoti apeliantų įrangą), kurie nulemtų žalos apeliantams atsiradimą (CPK 12, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas ir nemotyvuotas (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis