Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovei Virginijai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, patikrinimo metu pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 27 d. nurodymus nepateikė nurodytų įmonės dokumentų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų, kt.), nurodydamas, kad šie dokumentai yra pas buvusią buhalterę, taip pat nepateikė įrodymų (dokumentų), kad jo vadovaujamoje įmonėje imamasi priemonių spręsti įmonės dokumentų atgavimo klausimą, tokiu būdu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, nepateikęs pareigūnams duomenų ir dokumentų nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir nurodymų.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad J. J. buvo surašytas administracinis nurodymas, jam siūlyta sumokėti 150 eurų baudą iki 2017 m. lapkričio 21 d. Iš VMI informacinės sistemos išrašo matyti, kad iki 2017 m. lapkričio 27 d. J. J. nurodymu paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs (b. l. 2), todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi ir 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduota nagrinėti teismui.

Teismo posėdžio metu VDI Vilniaus skyriaus atstovė V. Šileikienė patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybės. Parodė, jog ji pati atliko tyrimą pagal J. B. skundą, tačiau skundo nagrinėjimui visi reikalingi dokumentai taip ir nebuvo pateikti. J. J. VDI Vilniaus skyriuje lankėsi tris kartus, bet reikalaujamų dokumentų taip ir nepateikė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1).

Tyrimo metu J. J. nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. yra naujas UAB „A“ direktorius, iki tol nuo 2017 m. liepos 3 d. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Paaiškino, kad J. B. į bendrovę atvedė bendradarbis Č. B., jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir buhalterė jį įdarbino, tačiau nedirbo, nes darbas jam netiko. Kur yra J. B. prašymas dėl įdarbinimo nepamena, tikriausiai pas buhalterę, o pareiškimą atleisti jį iš darbo gali pateikti. Žadėjo surinkti dokumentus ir pristatyti į VDI spalio 10 d. Taip pat nurodė, kad buvęs įmonės vadovas V. C. neturėjo laiko įmonės veiklai, dažnai būdavo išvykęs į užsienį. Vėliau teigė 2017 m. spalio 10 d. nepristatęs dokumentų, t. y. J. B. pareiškimo priimti į darbą, UAB „A“ ir darbo apskaitos žurnalo, kadangi šie dokumentai yra pas buvusią buhalterę, jos niekaip neranda, visaip stengiasi tuos dokumentus iš jos atgauti. Žadėjo atvykti į VDI spalio 13 d. su dokumentais (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Be paties J. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: J. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); VDI Vilniaus skyriaus vedėjo J. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. pavedimas atlikti UAB „A“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (b. l. 14); VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. nurodymas, kuriuo kreiptasi į buvusį UAB „A“, direktorių V. C. ir akcininką A. K. prašant pateikti VDI šiuos dokumentus: darbuotoju R. A., J. B., A. R., M. V., K. Ž. (K. Ž.) darbo sutartis, darbuotojų prašymus priimti, atleisti iš darbo, mokėti darbo užmokesti, įmonės įsakymus ir pranešimus Sodrai dėl šių darbuotoju priėmimo ir atleidimo, įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus (darbo laiką apsprendžiančius dokumentus) už 2017 m. liepos - rugpjūčio mėn., įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir atsiskaitymo lapelius už 2017 liepos - rugpjūčio mėn., įmonės finansinius dokumentus dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir galutinio atsiskaitymo, įmonės darbo tvarkos taisykles, darbuotojų raštišką supažindinimą su jomis, įmonės įstatus, darbdavio darbų saugos atestacijos pažymėjimą, asmens dokumentą (b. l. 4); VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 27 d. nurodymas, kuriuo kreiptasi į UAB „A“, direktorių J. J. prašant pateikti VDI ankstesniu nurodymu prašytus pateikti dokumentus (b. l. 5); VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „A“ direktoriumi paskirtas J. J. (b. l. 3); liudytojo A. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis yra UAB „A“ akcininkas. Nežino, ar yra J. B. rašytinis prašymas priimti jį į darbą, ar prašymas ir darbo sutartis yra pas buhalterę taip pat nežino. Šiuo metu susirado naują buhalterę L. M., ji dar nėra iš buvusios buhalterės atgavusi buhalterinių dokumentų, kai perims dokumentus, tada jie bus pristatyti, žadėjo atvykti į VDI 2017 m. spalio 10 d. (b. l. 7); pateikta 2017 m. liepos 21 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „A“ atstovaujamos direktoriaus patarėjo A. K. ir J. B. (b. l. 12), taip pat pateiktas J. B. prašymas atleisti iš užimamų pareigų (b. l. 13).

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. VDI nuostatų 13 punkte numatyta, kad vykdydamas nustatytas funkcijas, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdavių dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus duomenis, reikalingus tarnybinėms funkcijoms atlikti. Būtent įstaigos vadovas atsako, kad jo vadovaujamos organizacijos dokumentai būtų išsaugomi reikiamą terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Dokumentams, susijusiems su darbo santykiais ir darbo užmokesčio apskaita keliami aukštesni sutvarkymo, apskaitos bei saugojimo reikalavimai.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. būdamas UAB „A“ direktoriumi patikrinimo metu pagal VDI Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 27 d. nurodymus nepateikė prašomų pateikti dokumentų, susijusių su darbo santykiais, tokiu būdu trukdė VDI darbuotojams, įgaliotiems atlikti UAB „A“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, įgyvendinti jiems suteiktas teises. Nors 2017 m. rugsėjo 25 d. nurodymas yra adresuotas ne J. J., tačiau iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad tuo metu UAB „A“ direktoriumi buvo būtent J. J., be to, minėtas nurodymas buvo siųstas įmonės akcininkui ir direktoriaus patarėjui A. K., todėl J. J. negalėjo nežinoti apie gautą nurodymą ir prašomus pateikti dokumentus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors bylos medžiagoje yra pateikta su J. B. sudarytos darbo sutarties kopija ir jo prašymas atleisti iš darbo, tačiau visi 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 27 d. nurodymuose išvardinti dokumentai VDI nebuvo pateikti. Pažymėtina, jog pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 7 punktą už įstaigos dokumentų valdymo organizavimą ir kontrolę yra atsakingas įstaigos vadovas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis tos įstaigos asmuo, todėl J. J. VDI nurodytos dokumentų nepateikimo priežastys, šiuo atveju neįtakoja jo atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Būdamas įmonės vadovu J. J. netinkamai organizavo bendrovės dokumentų valdymą ir nepateikė visų VDI reikalaujamų dokumentų dėl ko institucija negalėjo atlikti įmonės patikrinimo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas valdymo tvarkai), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. J. prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama J. J. asmenybė – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus minimalią juridinių asmenų vadovams ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 17074558895. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.