Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-04-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-77-581/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-09
Bylos Nr.
eAN2-77-581/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00247-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-77-581/2026
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00247-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. C. (toliau ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. G. C. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 20 val. 51 min. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, lenkė ta pačia kryptimi tiesiai kelias važiavusias transporto priemones, grįždamas į savo važiavimo eismo krypties juostą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Taip pat pažeidė kelio ženklo 1 priedo Nr. 325 reikalavimą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 8, 1 priedo 325, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartimi (toliau ir Skundžiama nutartis) G. C. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas G. C. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, arba pakeisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

3.1. apeliantas cituoja ANK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą administraciniame procese. Nurodo, jog Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo aplinkybes, kad jis vairavo transporto priemonę magistraliniame kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą ta pačia kryptimi, kirto siaurą eismo juostą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą lenkė priekyje važiavusius automobilius, remdamasis tik kito transporto priemonės vairuotojo pateiktu vaizdo įrašu bei to asmens pokalbiu su bendrojo pagalbos centro operatore. Minėta atkarpa (duomenys neskelbtini) apeliantas važiuoja du kartus per dieną, penkias dienas per savaitę, visus dvylika mėnesių per metus, todėl kelio ženklai šiame kelyje jam yra žinomi. Būtina įvertinti, kad iš vaizdo įrašo medžiagos nesimato transporto priemonės valstybinio numerio ar kitų ženklų, iš kurių būtų galima nustatyti ar identifikuoti transporto priemonę ir jos vairuotoją. Pateiktas bendrojo pagalbos centro įrašas su kitu vairuotoju, kurio metu nėra nurodoma jokių aiškių detalių, valstybinio numerio, tik nurodoma, kad atliekamas lenkimas ir vairuotojas mano, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, vairuoja chuliganiškai, nepatvirtina jo kaltės. Daugiau jokių detalių, kurios leistų nustatyti, kokia tai transporto priemonė, nėra. Iš vaizdo įrašo nesimato, kada važiuojanti transporto priemonė pradėjo lenkimo manevrą, o matosi tik, kaip ji bando grįžti į savo eismo juostą, o kiti eismo dalyviai geranoriškai nesutinka transporto priemonės įleisti. Apeliantas nepamena šio manevro, kadangi administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas vėliau. Jis kelis kartus buvo sustabdytas apvažiavime, buvo patikrintas jo blaivumas, palinkėta geros kelionės. Akivaizdu, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent jis 2025 m. liepos 24 d. 20 val. 51 min. padarė minėtą nusižengimą, nes nutarimas buvo priimtas praėjus dviem mėnesiams nuo aptariamo įvykio;

3.2. minėtas asmuo, kuris pateikė vaizdo įrašą bei skambino į bendrajį pagalbos centrą, teisme nebuvo apklaustas. Nebuvo nustatyta, kokia transporto priemonė užfiksuota vaizdo įraše bei kas vairavo. Taip pat, nebuvo nustatyta, kada buvo pradėtas lenkimo manevras ir kodėl lenkimo manevras buvo užbaigiamas tokiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad nustačius, kad lenkimo manevras pradėtas leistinoje vietoje, o baigtas dėl kitų eismo dalyvių netinkamo elgesio kelyje ir trukdymo iki galo atlikti manevrą negalėtų būti laikomas administraciniu pažeidimu, o būtinuoju reikalingumu. Šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, jog nusižengimą padarė apeliantas;

3.3. nesutinka, kad 2025 m. liepos 24 d. 20 val. 51 min., (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę išvažiavo i priešpriešinę eismo juostą ir kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, lenkė ta pačia kryptimi tiesiai kelias važiavusias transporto priemones, grįždamas į savo važiavimo eismo krypties juostą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, nes nėra aiškiai nustatyta, kokia transporto priemonė ir kas vairavo transporto priemonę, kuri buvo užfiksuota vaizdo įraše;

3.4. pabrėžė, kad G. C. 2025 m. liepos 24 d. vairavo transporto priemonę magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei galėjo atlikti lenkimo manevrus, kadangi tai kiekvieną darbo dieną vyksta minėta kelio atkarpa, tačiau nesutinka, kad specialiai kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją;

3.5. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad G. C. vairuojama transporto priemonė lenkė 6 automobilių koloną, nors vaizdo įraše yra matyti tik transporto priemonės grįžimas į savo eismo juostą, todėl kyla klausimas, kokiais įrodymais remiantis buvo priimta tokia išvada. Be to, vairuojant sunkiasvorį automobilį su priekaba 6 transporto priemonių lenkimas būtų itin sudėtingas. Pabrėžia, jog vertinant vaizdo įrašą akivaizdu, kad kitų eismo dalyvių elgesys kelyje nebuvo grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kas numatyta KET 4 ir 9 punkte;

Žemesnės instancijos teismas

3.6. pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vilkiko su priekaba ilgis yra 16,50 m, todėl grįžtant į savo eismo juostą būtina susikurti daugiau vietos, nei tai būtina važiuojant su lengvąja transporto priemone. Taip pat, būtina įvertinti, kad jeigu lenkimo manevras buvo pradėtas ir kita transporto priemonė, kad ir ne ženkliai padidino greitį, vilkikui su priekaba, kurio svoris apie 30/40 t bei maksimalus greitis apribotas ribotuvu, padidinti greitį ir atlikti lenkimo manevrą beveik neįmanoma. Staigus stabdymas taip pat gali sukelti rimtas pasekmes kelyje. Iš viso to seka, jeigu lenkimo manevras ir buvo atliktas neleistinoje vietoje, tai tik todėl, kad buvo netinkamas kitų eismo dalyvių elgesys;

3.7. jei apeliacinės instancijos teismas vis dėlto vertintų, jog apeliantas padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnyje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, prašo administracinio poveikio priemonės neskirti. Akcentuoja, jog apeliantui specialioji teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini) darbą ir kitokios darbo patirties beveik neturi, todėl netekus teisės vairuoti, kurį laiką bus be darbo ir be pajamų. Jis turi būsto paskolą, privalo vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad jis penkerių metų laikotarpyje baustas net 15 kartų už greičio viršijimą yra susijusi su tuo, jog apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) darbą ir per savaitę nuvažiuoja apie 3000 km, todėl akivaizdu, kad nusižengimų gali būti, nors pats apeliantas tyčia jų nedaro.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas A. G. su apeliaciniame skunde nurodytu prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. rugsėjo 25 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. C. įvykdė jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau asmeniui skirtas administracines nuobaudas už įvykdytus KET pažeidimus, G. C. nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai, jam paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Institucija, paskyrusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų aplinkybių teisiniam vertinimui.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog G. C. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodoma, kad administracinė teisena apelianto atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Kitu atveju apeliantas siekia, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jam nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Skundžiamoje nutartyje, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog G. C. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodant, kad ne jis padarė šį pažeidimą, jo kaltė nėra įrodyta jokiais tiesioginiais įrodymais, o be to, jei vaizdo įraše ir yra užfiksuotas jis, tai aptariama situacija susiklostė dėl kitų eismo dalyvių netinkamo elgesio, nes jam nebuvo leista grįžti į savo eismo juostą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, Skundžiama nutartimi, Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose nurodytais priėmimo motyvais, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina G. C. kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Minėtas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. Nagrinėjamas įvykis, kuomet apeliantas 2025 m. liepos 24 d. 20 val. 51 min. važiavo magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotas bylos medžiagoje esančiu vaizdo įrašu. Vaizdo įrašas padarytas pranešėjo, kuris važiavo tame pačiame kelyje iš paskos apelianto vairuojamai transporto priemonei ir užfiksavo nusižengimą. Vaizdo įrašas patvirtina, jog apelianto vairuojamas krovininis vilkikas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, kelyje yra išvažiavęs į kitą eismo juostą, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Iš vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matyti, kad iš priekio artėja kitos transporto priemonės, esančios savo kelio juostoje, o krovininis vilkikas į savo kelio juostą vis dar negrįžta, taip sukeldamas itin pavojingą situaciją kelyje. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad lenkti 6 transporto priemones su krovininiu vilkiku būtų sudėtinga, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš pranešėją važiuoja dar 5 transporto priemonės, o apelianto vairuojama transporto priemonė yra kitoje kelio juostoje jau už šių transporto priemonių, lenkia kitą krovininį vilkiką. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kada krovininis vilkikas išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, tačiau, kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime pirmosios instancijos teismui, iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų įvykio vietos (įvykio vieta G. C. važiavimo kryptimi, tai yra kelias (duomenys neskelbtini)) foto lentelių matyti, jog siaura ištisinė kelių horizontaliojo ženklinimo linija, ties kuria priešpriešinio eismo juosta judėjo krovininis vilkikas prasideda (susijungia) su kelio važiuojamosios dalies viduryje įrengta saugumo salele, skiriančia priešingus transporto srautus (foto lentelė Nr. 3, 4), todėl jei apeliantas būtų pradėjęs lenkimo manevrą leistinoje vietoje, jis į priešpriešinio eismo juostą būtų įvažiavęs prieš saugumo salelę. Todėl šis apelianto argumentas, jog iš vaizdo įrašo nesimato, kada važiuojanti transporto priemonė pradėjo lenkimo, o lenkimo manevrą baigė kirsdamas ištisinę liniją tik dėl netinkamo kitų eismo dalyvių veiksmų neleidžiant jam grįžti į savo juostą, atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Iš Bendrojo pagalbos centro įrašo girdėti, jog pranešėjas praneša apie vilkiką, kuris važiuoja (duomenys neskelbtini) keliu, link Panevėžio, kelyje daro nusižengimus, išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, lenkia transporto priemones. Pranešėjas važiuoja iš paskos, pranešdamas aptariamo vilkiko važiavimo eigą; nurodo, jog tai baltos spalvos priekaba, ant transporto priemonės priekinio variklio antvožo yra (duomenys neskelbtini) spalvos lipdukas, taip pat yra užrašas. Priartėjęs prie transporto priemonės pranešėjas nurodo, jog priekaba yra „(duomenys neskelbtini)“, o jos valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai lietuviški; jog krovininis vilkikas važiuoja itin agresyviai, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių. Pastebėtina, jog pranešėjas važiavo iš paskos aptariamai transporto priemonei, bendraudamas su policijos pareigūnu, iki kol policijos pareigūnų ekipažas atvažiavo ir sustabdė minėtą krovininį vilkiką patikrai. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pranešėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti aptariamą nusižengimą padariusią transporto priemonę, nes kaip minėta, pranešėjas nurodė ne tik priekabos valstybinį numerį, bet ir kitus jau paminėtus transporto priemonę identifikuojančius duomenis. Apeliantas skunde nurodė prielaidas ir kylančias abejones, ar tai buvo jo vairuojama transporto priemonė, tačiau iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro įrašo nustatyta, jog pranešėjas važiavo iš paskos aptariamam krovininiam vilkikui, kol galėjo jį identifikuoti, nurodydamas policijos pareigūnams jo važiavimo eigą, kryptį. Todėl apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir laiko, kad jie išvadų dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo atmesti ir nesivadovauti pranešėjo betarpiškai mačiusio įvykį Bendrojo pagalbos centro operatorei ir policijos pareigūnui nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nusižengimus dariusios transporto priemonės vairuotojas buvo sustabdytas patikrai, o pranešėjo fiksuotas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pranešėjas būtų turėjęs suinteresuotumą melagingai pranešti apie daromą nusižengimą ar apeliantą apkalbėti, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Be to, apeliantas neginčija aplinkybės, jog įvykio dieną jis važiavo Institucijos nutarime nurodytoje nusižengimo padarymo vietoje, taip pat, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrai, buvo tikrintas jo blaivumas, nenustačius neblaivumo, jam buvo palinkėta geros kelionės.

11. Apelianto skunde dėstomi argumentai, kad net jei vaizdo įraše yra užfiksuota jo vairuojama transporto priemonė, nusižengimas buvo padarytas dėl kitų eismo dalyvių neteisėto elgesio, nes jie neleido jam grįžti į savo eismo juostą, jam nepakako vietos to padaryti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai niekuo nepagrįsti. Svarbu paminti, jog kiekvienu atveju vairuotojas privalo įvertinti kelyje susiklosčiusią eismo situaciją, sąlygas, kelio matomumą, ypatumus, lenkiamo automobilio greitį, atstumą, kurio reikės šiam veiksmui atlikti ir kitus veiksnius, kurie gali nulemti, ar šį manevrą pavyks atlikti saugiai. Juolab, kai vairuotojas šiuo atveju vairavo didesnių gabaritų transporto priemonę. Todėl apelianto argumentai, kad šiuo atveju nusižengimas padarytas dėl kitų eismo dalyvių elgesio niekaip nepaneigia jo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Juolab, kad šioje kelio atkarpoje buvo ženklas „Lenkti draudžiama“, o apelianto teigimu jis nuolat važinėja šiuo keliu ir ženklus kelyje gerai žino.

12. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, įvertinus reikšmingas aplinkybes, nusižengimo pobūdį, asmenybę, apeliantui buvo skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Apeliantas, prašydamas neskirti jam administracinio poveikio priemonės, pateikia argumentus, kurie pasak jo patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes kitu atveju jam kyla grėsmė prarasti darbą. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie jau buvo įvertinti ne tik priimant Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, tačiau ir Skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad G. C. galimai patirs nepatogumus, susijusius su turimos specialiosios teisės netekimu, tačiau pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. G. C. padarė vieną pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį grėsmę ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog galimos kilti pasekmės apeliantui buvo žinomos jau prieš nusižengimo padarymą, ir, jei asmeniui specialioji teisė yra būtina jo darbinėje veikloje, asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie gali lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, sutinkamai su Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, apeliantas yra eilę kartų baustas už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir skiriamos nuobaudos jam įtakos nedaro. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti skirtos administracinio poveikio priemonės terminą ir jį trumpinti ar administracinio poveikio priemonės visai neskirti.

13. Administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma nekelia abejonių dėl G. C. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir G. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė