- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-75-834/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-02020-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
dalyvaujant G. G.,
nukentėjusiajam E. J.
išnagrinėjusi G. G. (G. G.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2015 m. gruodžio 8 d., apie 16:30 val., Vilniaus r., Grigaičių k., Geležinkelio g., vairuodamas transporto priemonę „SAAB“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 16, 126, 219, 221 punktų reikalavimus, tuo, kad vairuodamas automobilį pravažiuodamas pro stovintį automobilį Audi (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono šį kliudė ir abi transporto priemones apgadino. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė pažeisdamas KET, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
G. G. posėdžio metu paaiškino, kad važiavo su savo mašina, kliudė „Audi“ automobilio priekį, lempą, sutarė, kad viskas gerai, nes nukentėjęs dirbo pas jo kaimyną. Praėjus laiko šis iškvietė policiją. Teisę vairuoti turi. Pagal protokolą pripažįsta eismo įvykį, kad kliudė automobilį, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Gėrė alkoholį grįžęs namo, nes savo mašinai vos surinko pinigus. Baudas kiekvieną mėnesį moka. Mašina prie namų stovėjo, dokumentų nesurado, gal kas paėmė, gal kur padėjo. Buvo neseniai mašiną nupirkęs. Pripažįsta, kad apie eismo įvykį nepranešė policijai, jam žinoma, kad turi pranešti. Kelių eismo taisykles žino, nesitikėjo, kad taip nutiks. Prašo nebausti, pripažįsta jog kaltas, kad nepranešė policijai, sunku rasti darbą.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad sėdėjo pas pažįstamą namie, išgirdo triukšmą. Išėję už vartų pamatė, kad sudaužytas automobilis, Genadijaus automobilis gal už 5-10 m stovėjo. Genadijus, atrodo, buvo blaivus, sakė, kad susitartume be deklaracijos. Šis pasakė, kad negali rasti savo teisių, jog kitą dieną atvažiuotų. Kitą dieną šis neatidarė durų, todėl iškvietė policiją. Tada išėjo Genadijus, nežinojo, kad šis turi klausos aparatą, nes negirdėjo, kai beldėsi į duris, žmogus buvo išgėręs. Žmogus negalėjo rasti teisių, pats važinėja su klevo lapu, nelabai ką išmano, draugai sakė, kad kitą dieną atvažiuos, tegul šis teises suranda. Padaryti sugadinimai – dešinio posūkio, priekinio dešinio sparno, po sparnu plastmasė, truputį bamperis pabrozdintas buvo. Kai pradėjo pildyti deklaraciją, šis pasakė, kad neranda teisių, o kai atvažiavo policija, Genadijus bėgiojo tai į namą, tai iš namo, gal susinervino, atrodė labiau apsvaigęs.
L. R. Masalskas parodė, kad buvo gavęs iškvietimą, jog įvyko eismo įvykis, atvažiavus, rado nukentėjusįjį, kuris pranešė, kad automobilis sugadintas. Šis paaiškino, kad buvo pas draugą palikęs gatvėje automobilį, išgirdo susidūrimo garsą, o išėjęs į kiemą pamatė toliau sustojusį kitą automobilį ir šalia jo vairuotoją. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo buvo galima suprasti jog jie bendravo tarpusavyje, nutarė deklaracijas užsipildyti kitą dieną. Kitą dieną nukentėjusysis atėjo pas gretimai gyvenusį žmogų, tačiau jam durų niekas neatidarė. Atvykus ir nuėjus į tą namą, atidarė duris pilietis, kuris vairavo automobilį, šis nurodė, kad vairavo automobilį, tačiau buvo neblaivus, su juo susikalbėti sekėsi sunkiai. Vairuotojas neneigė vairavimo fakto, kad atsitrenkė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo vairuotojo pažymėjimą, patikrinus per duomenų bazę, matėsi, kad teisė vairuoti jam neatimta. Paklausus nukentėjusiojo, šis paaiškino jog pažeidėjas prašė neforminti, jie viską išspręs, nes yra kaimynai.
L. M. Uždavin parodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesio su R. M. gavo iškvietimą, kad Grigaičiuose apgadintas automobilis. Nuvykus į juos kreipėsi pilietis su „Audi“ mėlynu automobiliu, kuris pasakė, kad iš vakaro buvo įvykis. Buvo jo draugo kaimynas, šie susitarė, kad deklaraciją užsipildys vėliau, o dabar šis neatidaro durų. Nurodytu adresu žmogus atidarė duris, kodėl neužsipildė deklaracijos, negalėjo pasakyti. Kaip suprato iš jo kalbos, tikriausiai buvo neblaivus. Su juo bendraujant sklido alkoholio kvapas, kodėl neįformino įvykio, kodėl policijai nepranešė, negalėjo pasakyti.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad G. G. vairavo automobilį, kuris kliudė stovintį kitą automobilį, eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors G. G. ir E. J. nurodė, kad buvo susitarę eismo įvykio deklaraciją pildyti kitą dieną, nes G. G. negalėjo rasti savo vairuotojo pažymėjimo, o pats E. J. paaiškino jog nežinojo, ką reikia daryti nes buvo pradedantysis vairuotojas, tačiau transporto priemonės vairuotojas, dalyvaudamas viešajame eisme, privalo žinoti ir laikytis dalyvavimo viešajame eisme taisyklių, G. G. nurodė turintis teisę vairuoti bei patikino žinantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintas Kelių eismo taisykles, kuriose yra įtvirtintos vairuotojų pareigos ir reikalavimai, o būtent įvykus eismo įvykiui pranešti policijai ir nepasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių šalys sutaria remiantis (duomenys neskelbtini) p., privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijos į eismo įvykio vietą kviečiama policija. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Nors G. G. nurodė, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė, nes su E. J. buvo susitaręs įvykio vietoje dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau byloje nėra duomenų, jog po eismo įvykio buvo pildoma eismo įvykio deklaracija ar eismo įvykio aplinkybės būtų aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo, kuriame būtų nurodyti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, pateikiama informacija, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, tuo atveju, kai su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria tarpusavyje. Priešingai, G. G. sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Nukentėjusysis norėjo pildyti eismo įvykių deklaraciją, tačiau G. G. vengė pildyti eismo įvykių deklaraciją. Be to atkreiptina, jog G. G. žinodamas, jog yra padaręs eismo įvykį nedėjo jokių pastangų, kad būtų užpildyta eismo įvykių deklaraciją, nukentėjusiajam liepė atvažiuoti sekančią, tačiau pats žinodamas, jog nėra eismo įvykio aplinkybės nustatytos, nėra užpildyta eismo įvykio deklaracija, vartojo alkoholį. Taigi nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog G. G. padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos ATPK ATPK 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. tinkamai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą G. G. veika buvo kvalifikuota ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d., kuri numato, atsakomybę už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykių iki jo aplinkybių nustatymo. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog G. G. iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Ką patvirtina ir asmens blaivumo testas, kur G. G. nustatytos 2,21 promilės neblaivumo laipsnis. Todėl jo veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., kur numatyta atsakomybė būtent už alkoholio vartojimą iki eismo aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai G. G. veika iš (duomenys neskelbtini) str. 5 d. perkvalifikuotina į LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.
G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl jų gailisi bei teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 proc., darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį, skaičių ir pavojingumą į pažeidėjo asmenybę, kuris baustas už KET pažeidimus, todėl esant dviem jo atsakomybę lengvinančiom aplinkybėm ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos už padarytus pažeidimus piniginės nuobaudos numatytos sankcijų minimumuose, kurios bendrintinos ATPK 33 str., nustatyta tvarka, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir skirti:
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 868 eurų baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams,
- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. - 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.6.-75 -834/2016 bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15053809636.
Išaiškinti G. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.