Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-443/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
1-24-443/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15637-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Kaltinamasis
L. D.
Civilinis ieškovas
E. J.
Nukentėjusysis
V. T.
Advokatai
Martynas Vilčinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-443/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15637-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui ir Sonatai Kuskienei,kaltinamajam L. D.,kaltinamojo gynėjui advokatui Martynui Vilčinskui,nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamasis L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turi du mažamečius vaikus – S. D., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir A. D., gimusį (duomenys neskelbtini) m., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bedarbis, šiuo metu užsiima dyzelinio kuro siurblių remontu ir automobilių stiklų dėjimu MB “T.”, teistas: 1. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (2000 Eur) bauda; 2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja V. T., gimusia 2001 m. spalio 18 d.; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja V. T., gimusia 2001 m. spalio 18 d.; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, uždrausta bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja V. T., gimusia 2001 m. spalio 18 d., ir paskirta 40 MGL (2000 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstama veika ir įrodymai

kaltinamasis L. D. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, tai yra 2018 m. gegužės 6 d. apie 00 val. 30 min. gyvenamojo namo virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą atvykusiems Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams J. K. ir E. J., perspėtas dėl agresyvaus elgesio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepakluso, priešinosi pareigūnams, keikdamas juos necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, pagriebęs lėkštę bandė suduoti E. J. į veidą, kadangi pareigūnas veidą spėjo pridengti dešine ranka, smūgį lėkšte ir po to metaline apdailos detale sudavė E. J. į dešinę plaštaką, taip padarydamas nukentėjusiajam dešinės plaštakos poodinę kraujosruvą, ir tuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui E. J. nežymiai sutrikdė sveikatą, be to, ranka sugriebęs už tarnybinės uniformos kelnių, jas suplėšė, – tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta kaltu pagal abu jam inkriminuotus kaltinimus, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę nurodė pripažįstąs ir nuoširdžiai apgailestaujantis dėl įvykusio. Be to, kaltinamojo L. D. kaltė įrodyta liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, daiktu, turinčiu įrodomąją reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarnybiniu pranešimu, medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo kaltinamas, su pareikšais kaltinimais visiškai nesutinka. Ne viską gerai atsimena, nes praėjo jau daug laiko ir, be to, įvykio metu buvo neblaivus. Ligonių kasoms civilinį ieškinį jau yra atlyginęs, tačiau nepripažįsta kitų civilinių ieškinių. Kai atvažiavo pareigūnai į Valiulių kaimą, jie buvo pakviesti užeiti į namus. Tuo metu pas jį buvo vaikai. Mergaitė jau miegojo, o sūnus kambaryje žiūrėjo televizorių. Policijos pareigūnė, pamačiusi jos akimis neigiamą aplinkos vaizdą, iš karto paprašė, kad jis duotų S. D. telefono numerį. Numerio paprašė tam, kad ji atvažiuotų pasiimti vaikus. Po to visų patikrino girtumą. Su kaltinamojo ir savo vaikais visą dieną buvo I. P., o kaltinamasis su D. M. darbavosi lauke. Atvykus S. D. kaltinamasis buvo koridoriuje ir paprašė, kad ši į jo namus neitų. Tuo metu jiedu jau apie pusę metų kartu negyveno. Ji paprašė vaikų, kaltinamasis ėjo paimti mergaitės – tuo metu pareigūnai ją įleido į namus. Kai kaltinamasis ėmė mergaitę iš lovos, jį kažkas stipriai tempė už kupros. Pareigūnas pasikvietė jį į virtuvę – pareigūnas stovėjo prie viryklės, o kaltinamasis priešais jį. Pareigūnas su kaltinamuoju kalbėjo pakeltu tonu ir L. D. jo prašė kalbėti tyliau, nes miegojo mergaitė. Kaltinamojo sūnus turi negalią, tai dėl to taip pat prašė kalbėti tyliau. Pareigūnas norėjo kaltinamajam uždėti antrankius, kad šis ateit rankas kilnoja. L. D. nedavė. Tada jis stūmė kaltinamąjį atgalios – šis krisdamas griebėsi už krosnies ir už pareigūno kojos. Tuo metu ir suplėšė pareigūno kelnes. Paskui kaltinamąjį surakino ir jis dar gavo dujų į veidą. D. M. taip pat sulaikė ir juos abu nuvežė į policijos komisariatą. Pareigūno veiksmais kaltinamasis taip pat buvo sužalotas. Komisariate jis kelis kartus prašęs, kad jam kviestų gydytojus, tačiau niekas nekvietė. L. D. niekur nesikreipė dėl savo sužalojimo (3 t., b. l. 24-25).

Teisėjas, kaltinamojo parodymuose esant esminių prieštaravimų bei netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta, 2018 m. gegužės 5 d. apie 22.30 val. jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo namuose buvo draugai D. M. ir I. P.. Jis su D. M. garaže vartojo degtinę, o I. P. buvo namuose su jo vaikais, t.y. S. D. ir A. D. Po kažkiek laiko pas jį į namus atvyko V. T., kuri yra I. P. kaimynė. Kartu su D. M. ir V. T. sėdint lauke prie stalo, V. T. jam pradėjo aiškinti, kad jis yra kvailas, nes prie telefono nemoka prijungti laisvų rankų įrangos. Jis ant jos pradėjo šaukti, kad jam neaiškintų, išsiuntė ją iš savo sklypo, sakydamas – "valink iš čia, kad tavęs čia nebūtų". Tiksliai nepamena, ar jos atžvilgiu vartojo keiksmažodžių. Kadangi jis ėjo V. T. iš paskos, sakydamas, kad ji kuo greičiau išeitų iš kiemo, viską išgirdusi iš namų išbėgo I. P. ir jį sustabdė. Greičiausiai dėl šio triukšmo kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko jau po vidurnakčio. Tuo metu į namus įėjo policijos pareigūnai, t.y. vyriškis su mergina, kurie pradėjo aiškintis situaciją, kas įvyko name. Pareigūnas pakeltu tonu pradėjo klausinėti, ar prie vaikų yra vartojamas alkoholis, ar yra smurtaujama. Jiems visiems buvo nustatyti girtumai. Atsimena, kad pareigūnė paskambino jo žmonai S. D., kad atvažiuotų pasiimti vaikus. Netrukus atvyko jo žmona, jis pasakė, kad žmona į jo namus neitų, kad jis pats eina aprengti ir atnešti vaikus. Jam nuėjus prie miegančios dukros S. D., jį pareigūnai nuo jos atplėšė, neleido prie jos eiti, greičiausiai dėl to, kad buvo neblaivus. Pamatė, kad S. D. jau įėjo į namus pati ir pradėjo rengti vaikus, jis dėl to labai prieštaravo, nenorėjo, kad ji vaikštinėtų po namus. Jam būnant virtuvėje, policijos pareigūnas pradėjo įsakinėti, kad jis turi nusiraminti, nes kitaip bus panaudotos spec. priemonės. Kiek prisimena, jis į pareigūno pakeltą toną nereagavo, toliau aktyviai aiškinosi jam nepatinkančią situaciją. Kas tiksliai vyko po to, pasakyti negali, tuo metu jam buvo sukilusi agresija, šokas. Nežino, ar buvo kažką pasiėmęs į rankas, bet žino, kad su pareigūnu susikibo rankomis, dėl ko jis krito ant žemės. Krisdamas sugriebęs už kelnių, dėl šių veiksmų galėjo suplėšyti pareigūnui kelnes, ar kažkokiu tai būdu galėjo sužaloti pareigūną, neatsimena, bet neneigia, kad tai galėjo įvykti, nes jis priešinosi suėmimui. Jis pareigūno sužaloti tikrai nenorėjo, tačiau aplinkybės jį privertė vengti būti surakintam, dėl ko ir įvyko pasipriešinimas. Dėl visų šių aplinkybių jis labai gailisi, prisipažįsta, kad aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnui ir pasižada daugiau taip nesielgti, stengsis būti ramus. Apgailestauja ir nori atsiprašyti pareigūno, kad jam priešinantis, pareigūnas buvo sužalotas (1 t., b. l. 117-118, 125-127).

Įteikus pranešimą apie galutinį įtarimą, L. D. 2018 m. spalio 10 d. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir patikslino, kad 2018 m. gegužės 5 d. jis pasipriešino policijos pareigūnui, kai pareigūnas jį norėjo surakinti antrankiais, tarp jo ir pareigūno iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, jis garsiai šaukė, o jo namuose buvo mažamečiai vaikai, kurie miegojo. Jis pareigūnui pasakė, kad nekeltų triukšmo, nes pažadins vaikus. Pareigūnas jam norėjo uždėti antrankius, kadangi jis buvo pavartojęs alkoholio ir tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet mano, kai buvo pargriautas ant žemės ir jam į akis buvo papurkštos dujos. To momento, kai sudavė pareigūnui į ranką lėkšte nepamena dėl girtumo ir šoko. Pamena, kad pareigūnas, kažkuriuo metu jį stūmė, jis nenorėdamas pargriūti aukštininkas sugriebė jam už kelnių, jautė, kad kelnės įplyšo. Tai padarė netyčia. Parodė, kad incidento metu jis pats buvo sužalotas dujomis – buvo nudeginta kairė ranka ir sumuštas dešinės kojos kelias. Dėl savo sužalojimų pareigūnui pretenzijų neturi (1 t., b. l. 130-132).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. D. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Buvo tokios jo apklausos, pirmi parodymai kai buvo duoti, tai jam apklausęs pareigūnas pasakė, jeigu jis sutiks su viskuo, tai jį tuoj pat paleis. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė be advokato, o dabar pasikonsultavo su advokatu ir pakeitė parodymus. Gegužės ir spalio mėnesiais duodant parodymus prieš jį nebuvo naudojamas smurtas. Policijos pareigūnus iškvietė todėl, kad tą dieną buvo konfliktas su V. T. Kiek tada buvo išgėręs – nepamena. Už tą konfliktą su V. T. jis yra nuteistas. Pirminiai parodymai užrašyti tyrėjo nuomone. Dabar, praėjus tiek laiko, prisimena tiksliai, nes vakarais vis galvoja apie tai. Po paskutinio buvimo ligoninėje kaltinamasis negeria. Jiedu su D. M. girtavo ne prie vaikų – tie buvo kambaryje, juos prižiūrėjo I. P. Kai atvyko S. D., kaltinamasis jai pasakė, kad ji į jo namus neitų, o vaikus jis atneš. Mano, kad nekeikė savo žmonos. Kas iškvietė pareigūnus – neįsivaizduoja. Ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino, tačiau kitų civilinių ieškinių nepripažįsta. Kaltinamasis nematė, kuriuo metu galėjo sužaloti E. J. ranką. Kaltinamasis neleido uždėti antrankių – tiesiog traukėsi atgal nuo pareigūno. Kaltinamasis mano, kad rankomis nemosikavo. Kai pirmą kartą jį apklausinėjo, tai tyrėja jam sakė, kad teoriškai pareigūnui turėjęs su lėkšte sutrenkti. Įvykio metu dar buvo S. D., I. P. Kaltinamojo išsilavinimas vidurinis. Kai vyko apklausos, jam nebuvo išaiškinta teisė turėti advokatą (3 t., b. l.).

Teisėjas garsiai perskaito pranešimą, iš kurio matyti, kad L. D. buvo pasirašytinai supažindintas su savo procesinėmis teisėmis (1 t., b. l. 116).

Kaltinamasis paaškino, kad kai policijos pareigūnai jam pasakė, kad jį veš į Marijampolę, į areštinę, tada jam padavė pasirašyti. L. D. buvęs šokas ir jis neskaitęs pasirašė (3 t., b. l. 25).

Kaltinamsis L. D. paskutinio žodžio metu nurodė, kad žinąs, jog po konflikto su pareigūnu jo darbovietėje buvo kitas konfliktas ir pareigūnas nori kaltinamajam užkabint tai, ko jis nepadarė. Nukentėjusysis sakė, kad buvo tris mėnesius nedarbingas, bet tai ne dėl konflikto su kaltginamuoju – jam tikrai buvo sulaužyta ranka (3 t., b. l. 71).

Nukentėjęs E. J. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. 2018 m. gegužės 5 d. dirbo Šakių mieste su J. K. Gavo pranešimą, kad Valiulių kaime girtaujama, girdisi vaikų verkimas ir smurtaujama. Atvykus nurodytu adresu, ten stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo moteris ir jame buvo vaikai. Kambaryje sėdėjo du vyrai ir mergaičiukė, šalia jų buvo du mažamečiai vaikai. Matėsi, kad L. D. buvo apdraskytas. Aiškinantis paaiškėjo, kad jis konfliktavo su V. T. Nustatė girtumus. Kaltinamasis L. D. buvo neblaivus, o buvo mažamečių vaikų, todėl kolegė išsiaiškino vaikų mamos telefono numerį ir paskambino jai, kad pasiimtų vaikus. Kai atvažiavo S. D., tada L. D. pradėjo agresyvėti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jam buvo paaiškinta, kad neblaivus jis negali liestis prie vaikų. L. D. pradėjo koliotis, mosikuoti rankomis, bandė jam trenkti su lėkšte. Į perspėjimus nutraukti veiksmus jis nereagavo. Po kurio laiko L. D. buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Dujų jis nenaudojo, nes buvo per maža patalpa ir dar buvo šalia mažamečių vaikų. Tazerio taip pat nenaudojo, nes jam krintant galėjo būti padaryti dar stipresni sužalojimai. Pareigūnas dėl sužalojimo kreipėsi į Šakių ligoninę. E. J. civilinis ieškinys visas dėl neturtinės žalos. Buvo nedarbingas, buvo suplanuota kelionė į užsienį pas vaiką, tačiau dėl įvykio negalėjo išvykti (3 t., b. l. 25-26).

Teisėjas, nukentėjusiojo parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjęs E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. 23.31 val., gavus pranešimą apie smurtą, nuvyko į V. k. pas L. D., kur rado neblaivius asmenis ir mažamečius vaikus. Pagal V. T. pasakojimą, L. D.buvo agresyvus, V. T. norėjusi važiuoti namo, o L. D. jai neleido, sugriebė už rankos, tempė iš automobilio, paskui pasiėmęs metalinį strypą bandė suduoti, ko pasekoje ji išsigando. Buvo iškviesta S. D., kuriai atvykus L. D. pasidarė agresyvus, neleido S. D. įeiti į namus pasiimti mažamečių vaikų. Įėjus į namus S. D., L. D. bandė neduoti jai vaikų, keikė, vadindamas ją žiurke, bandė stumti. Jis bandė nuraminti L. D. perspėdamas, kad jei nenurims, bus panaudotos spec. priemonės, tačiau šis nenusiramino, mosikavo rankomis ir pagriebęs lėkštę nuo šalia esančios kriauklės, bandė jam suduoti į veidą, tačiau jis spėjo užsidengti dešine ranka, ko pasėkoje L. D. pataikė jam į dešinę plaštaką, taip ją sužalojo. Prieš L. D. naudojant kovinių imtynių veiksmus ir bandant pargriauti jį ant žemės, šis griebė už uniforminių kelnių ir jas suplėšė. Griūdamas jis pagriebė nuo šalia stovinčio pečiaus metalinę apdailos detalę, su kuria sudavė jam per dešinę ranką. Jis bandė atsistoti, jiems toliau besigrumiant su L. D., iš lauko pribėgo kolegė J. K., su kurios pagalba asmuo buvo paguldytas ant žemės, uždėta spec. priemonė – antrankiai. Pasodinus L. D. į tarnybinį automobilį ir aiškinantis su V. T. detalesnes įvykio aplinkybes, D. M. pradėjo baladoti į automobilio langus, teigti, kad jis yra L. D. advokatas, už jo sulaikymą pasigailėsim. D. M. į teisėtus reikalavimus nusiraminti ir netrukdyti dirbti, nekreipė dėmesio, o toliau agresyvėjo. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir bandant D. M. sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį, jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, mosikavo rankomis ir jas stangrino. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmeniui buvo uždėta spec. Priemonė – antrankiai, ir jį pasodino į tarnybinį automobilį. Pagal vaiko perdavimo aktą Saulė ir A. D. buvo perduoti mamai S. D. Incidento metu buvo sužalotas jo dešinės rankos nykštys, jis gydėsi, turėjo nedarbingumo lapelį (1 t., b. l. 70-73);

papildomoje 2018 m. spalio 23 d. apklausoje nukentėjęs E. J. parodė, kad plaštakos operacija jam nebuvo atlikta (1 t., b. l. 74).

Nukentėjęs E. J. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, jie yra visiškai teisingi ir tikslesni nei teismui duotieji teisiamajame posėdyje, nes buvo praėję neilgas laikotarpis nuo įvykio. Po įvykio kaltinamasis su nukentėjusiuoju nebendravo ir šis žalos jam neatlygino. Įvykio metu patalpoje buvo S. D., o visi kiti asmenys buvo lauke. Ar S. D. ką nors matė, E. J. negali atsakyti. Dėl sužalojimo nedarbingas buvo apie du mėnesius. Iš darbovietės gavo išmokas, kadangi buvo sužalotas darbo metu. Dėl patirto streso, nerimo, psichologinio diskomforto į specialistus nesikreipė, bandė pats susitvarkyti. Dėl šio įvykio jam pakriko nervai ir vasario mėnesį komisija nustatė, kad jis netinkamas tarnybai. Tarnyboje buvo visokių įvykių, bet toks įvykis, kad būtų sužalotas – pirmas atvejis. Policijoje išdirbo 16 metų (3 t., b. l. 26).

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos pažįstamas. Anksčiau su juo buvo draugiški santykiai, dabar jiedu nebendrauja, bet nėra ir susipykę. Pasilieka prie pirminių savo parodymų. 2018 m. gegužės 5 d. buvo V. kaime pas L. D. Kaimynai iškvietė policiją, nes pas L. D. buvo vaikai, o jis buvo išgėręs. B. V. Trainytė, D. M.. Liudytoja tada nevartojo alkoholio. S. D. atvažiavusi L. D. namuose darė ką norėjo, o pareigūnai nekreipė dėmesio. Iki pareigūnų atvykimo ji su L. D. susiginčijo, buvo triukšmas ir kaimynai iškvietė policiją (3 t., b. l. 26).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. ji su broliu D. M. apie 14.00 val. nuvažiavo pas L. D., (duomenys neskelbtini). L. D. padėjo remontuoti kuro siurblius, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. pas L. D. atvažiavo V. T., ją jos automobiliu atvežė jos mama A. M.. V. T. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. V. T. žodžiais pradėjo kabinėtis prie L. D. Praėjo jį provokuoti, prasidėjo žodinis konfliktas. Matė, kad V. T. sudavė L. D. per veidą tik vieną kartą, po to L. D. pagavo V. T. ranką ir laikė už riešo. Jis ją vijo iš kiemo. Buvo jau tamsu ir tikriausiai kažkas iškvietė policijos pareigūnus, nes buvo didelis triukšmas. Ji ruošėsi važiuoti namo ir savo vaikus buvo nusinešusi į savo automobilį. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Ji pasakė, kad jau konfliktas baigėsi, V. T. su L. D. apsiramino. Policijos pareigūnai nuėjo į namo virtuvę, ji, D. M. ir L. D. taip pat buvo virtuvėje. Pareigūnai liepė visiems pūsti į alkotesterį. Ji alkoholio nevartojo. Paminėjo, kad pas L. D. buvo jo mažamečiai vaikai, 8 metų A. D., ir 3 metų S. D. Vaikus dieną buvo atvežusi L. D. žmona S. D. Kaltinamajam L. D. pareigūnai liepė nusistatyti girtumą, jis sugalvojo išeiti į kiemą. Tada pareigūnas L. D. uždėjo antrankius. L. D. apsiramino ir sutiko nusistatyti girtumą. Jam nuėmė antrankius. Visi ramiai kalbėjosi su pareigūnais. Besikalbant atvažiavo L. D. žmona, ji buvo iškviesta policijos pareigūnų, nes vaikai buvo palikti su neblaiviu tėvu. L. D. tuo metu stovėjo prie laukinių namo durų. Tada S. D. priėjo prie L. D. ir jį pastūmė. L. D. pargriuvo. Kaltinamasis L. D. stojosi nuo žemės, pareigūnas vėl norėjo uždėti antrankius, – L. D. rankų nedavė. Tada pareigūnas L. D. prispaudė su keliu prie žemės ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Tada S. D. pamatė, kad ji telefonu konfliktą filmuoja. Ji pradėjo šaukti, kad nefilmuoti. Ji sakė, "tegul L. D. daugiau muša, sakė, kad jį užmušt reikia, reikia į Žiegždrius išvežti." L. D. vis nedavė rankų uždėti antrankiams. Dar bandė pareigūnė įsikišti, bet jai nepavyko. L. D. nei vieno karto pareigūnui nesudavė jokio smūgio, tik nedavė rankų. Po kurio laiko antrankius pareigūnas uždėjo ir nuvedė į policijos automobilį. Pareigūnas L. D. mušė virtuvėje. To momento, kai buvo suplėšytos pareigūno uniforminės kelnės ji nematė, taip pat nematė, kad jam būtų sužalotas pirštas (1 t., b. l. 84-87).

Liudytoja I. P. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai, jie yra visiškai teisingi ir tikslesni nei teisme duotieji. Telefone turėtą video įrašą ji ištrynė. Konflikto metu liudytoja stovėjo tarpduryje ir filmavo – matė viską. S. D. atvažiavusi pirma jį pastūmė. O kai S. D. prie savo vaikų mesdama į grindis daužė taures, pareigūnai nekreipė dėmesio. Liudytoja nematė, kad L. D. būtų paėmęs kokį daiktą ir metęs į nukentėjusįjį. Liudytoja galėjo ir nematyti, bet galėjo ir pats nukentėjusysis užsigauti. Nematė, kada pareigūno uniforma buvo suplėšyta. Virtuvėje buvo prietema. Konflikto metu S. D. buvo liudytojai už nugaros. Atvykę pareigūnai buvo su uniformomis. Jie sukonfliktavo, nes D. M. paprašė dokumentų. L. D. buvo išgėręs, jis šaukė ant visų. Liudytoja su L. D. nustojo bendrauti ir viskas. Konfliktas vyko virtuvėje prie krosnies, konflikto metu S. D. buvo toje patalpoje. Liudytoja su S. D. nebuvo geruose santykiuose. S. D. visų atžvilgiu buvo agresyvi (3 t., b. l. 27).

Liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamasis jai yra pažįstamas, nukentėjusįjį pažįsta tik iš to vakaro įvykių. 2018 m. gegužės 5 d. liudytoja atvažiavo pas L. D. Kartu dar buvo I. P. ir D. M. Tą vakarą visi vartojo alkoholį. Paskui prasidėjo nesutarimai, liudytoja su L. D. konfliktavo. Policiją iškvietė kaimynai. Atvykus policijai kas vyko kambaryje, liudytoja nematė. Tuo metu ji sėdėjo policijos automobilyje. Tik gali pasakyti, kad tą vakarą L. D. buvo tikrai labai agresyvus (3 t., b. l. 27).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 6 d. buvo L. D. namuose (duomenys neskelbtini). Momento, kai L. D. susimušė su pareigūnu E. J., ji nematė, nes tuo metu buvo L. D. namų kieme, pareigūnų tarnybiniame automobilyje ir kalbėjosi su pareigūne moterimi, apie konfliktą kuris įvyko tarp jos ir L. D. Konfliktas tarp pareigūno ir L. D. vyko namo viduje. Ar tą vakarą L. D. namuose buvusi I. P. filmavo telefonu kas vyksta, – ji nematė, tik girdėjo, kai I. P. sakė, kad nufilmavo, kas vyko namo viduje tarp L. D. ir pareigūno. Po kurio laiko I. P. pasakė, kad jokio įrašo telefone neturi, nes supykusi ant L. D., įrašą iš telefono ištrynė (1 t., b. l. 93-95, 96-99).

Liudytoja V. T. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra visiškai teisingi. Tik atvažiavusi S. D. praeidama įspyrė liudytojai, mano, kad ją sumaišė su I. P., nes liudytoją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Tą vakarą liudytoja buvo išgėrusi, pas L. D. kieme gėrė kartu su D. M. Apie pareigūno sužalojimus žinojo, nes ji su pareigūnu kartu vyko į priėmimo skyrių. Liudytojai taip pat nustatinėjo sužalojimus. Su L. D. nebuvo susitikusi po įvykio. Jiems girtaujant L. D. vaikai buvo name. Kai atvyko S. D., tai liudytoja sėdėjo automobilyje – ar dar kažkas buvo automobilyje, liudytoja nepamena. Matė, kaip L. D. išvedė iš namo surakintą. Kas jį išvedė – negali tiksliai pasakyti (3 t., b. l. 27).

Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusiojo neatsimena. Apie įvykį nieko nepamena (3 t., b. l. 47).

Teisėjas, liudytojo parodymams esant itin netiksliems ir lakoniškiems, kartu siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. 23.31 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) pas L. D. namuose. Pas L. D. buvo atvažiavusi jo sesuo I. P. su vaikais. Dar buvo mergina, jos vardo nepamena. Jie visi, išskyrus I. P., vartojo alkoholį. Jau į vakarą tarp L. D. ir tos merginos kilo žodinis konfliktas. Dėl ko – jis nežino. L. D. tą merginą vijo iš savo namų kiemo. Kilo triukšmas kieme. Tada kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Visiems buvo nustatyti girtumai. Jis buvo įsodintas į policijos automobilį. Visko tiksliai nepamena, bet parodė, kad nieko blogo nepadarė. Kas vyko tarp L. D. ir pareigūno namo viduje, jis nematė (1 t., b. l. 109-110).

Liudytojas D. M. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra visiškai teisingi. I. P. yra jo sesuo. Nepamena, ar S. D. buvo atvykusi. Tą dieną pas L. D. namuose jis dirbo, išgėrinėjo. Neprisimena, kas buvo namuose su dar. Ne, nepadėjęs L. D. daryti automobilių dalių. Ir name ir kieme išgėrinėjo. Konfliktų nebuvo. Kažką prisimena, kad buvo atvykę pareigūnai. Prisimena L. D. su V. T., kad jie susiginčijo. L. D. mėgino išprašyti iš savo namų ją. Gavosi triukšmas ir kažkas iškvietė pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo ir patikrino visiems neblaivumą. Su V. T. ten ginčas vyko, todėl ir buvo iškviesta policija. Buvo vakaras. Nepamena, kokie pareigūnai atvyko. Taip, liudytojas buvo vartojęs alkoholio, kai pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Visi buvo vartoję alkoholio, išskyrus jo sesę I. P. Sulaikė pareigūnai liudytoją, bet nesakė už ką. Jie net neprisistatė. Buvo panaudotos spec. priemonės ir jis buvo išvežtas į Šakius. Pareigūnai sulaikė jį ir kaltinamąjį. Smulkmenų neprisimena dėl sulaikymo. Nematė kaip sulaikė L. D., nes buvo lauke, o L. D. namuose. Liudytoją sulaikė lauke ir įsodino į automobilį, iš ten pamatė, kad surakintą antrankiais L. D. sodina į automobilį – juos išvežė į Šakius. Pačio konflikto nematė. Nesipriešinęs policijos pareigūnams, kai jį bandė sulaikyti. Nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad tą vakarą būtų pasipriešinęs policijos pareigūnams (3 t., b. l. 48-49).

Liudytojas J. K. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK reagavimo skyriaus tyrėja. Asmeniškai L. D. nepažįsta, su E. J. siejo tik darbiniai santykiai. Liudytoja prisimena tik, kad tuo metu dirbo Šakių rajone ir nuvažiavo pagal iškvietimą – ten buvo mergina sužalota. Jai su strypu – lyg tai, trenkė L. D. Liudytoja buvo su D. M. lauke (3 t., b. l. 49).

Teisėjas, liudytojos parodymuose esant netikslumų ir siekdamas patikrinti kitus įrodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. 23.31 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. J. iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) mušasi L. D. su sugyventine. Atvykus į įvykio vietą rado neblaivius asmenis, buvo ir vaikų. Į įvykio vietą iškvietė S. D. Namo prieangyje ji pasakė S. D., kad ji visdėlto eitų pasiimti vaikus, nes matė, kad L. D. tampa vis agresyvesnis. A. D. Marcinkevičius, jis pradėjo kištis. Tuo metu E. J. ramino L. D., perspėjo, kad jeigu nenurims, bus panaudotos spec. priemonės. D. M. kartu su L. D. prieš E. J. mosavo rankomis, keikėsi, garsiai šaukė. Ji tada paėmė D. M. už rankos ir išsivedė į kiemą. Pačio konflikto nematė. Kažkuriuo metu, kai ji buvo kieme su D. M., ją pašaukė kolega ateiti į namo vidų. Kai ji įėjo į kambarį, I. D. gulėjo ant grindų, E. J. buvo keliu prispaudęs L. D. prie grindų. Kolega jai pasakė, kad ji uždėtų L. D. antrankius, nes jam skauda ranką. Ji uždėjo antrankius ir nuvedė L. D. į kiemą, įsodino į tarnybinį automobilį. A. L. Dumbliauskas buvo ramus, tačiau D. M. pradėjo baladoti į automobilio langus, teigti, kad jis yra L. D. advokatas, kad jie už jo sulaikymą pasigailės. D. M. kelis kartus buvo pakartota pasišalinti nuo tarnybinio automobilio, kad netrukdytų jiems dirbti, taip pat, kad netriukšmautų, nes jis yra viešoje vietoje ir dabar ramybės metas, kitokiu atveju bus sulaikytas. Tačiau D. M. į jų teisėtus reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus. Išlipus jiems iš tarnybinio automobilio ir bandant D. M. sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį, jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, mosikavo rankomis ir jas stangrino. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus asmeniui buvo uždėta spec. priemonė antrankiai ir D. M. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pagal vaiko perdavimo aktą Saulė ir A. D. buvo perduoti mamai S. D.. L. D. ir D. M. pristatė į Šakių RPK. Komisariate jai E. J. pasakė, kad jam skauda ranką, jis parodė ranką, matėsi rankos patinimas, kraujosruvos. Kolega sakė, kad konflikto su L. D. metu, pastarasis jam lėkšte buvo užsimojęs prieš veidą, kadangi jis prisidengė ranka, pataikė į ranką. Kuri ranka buvo sužalota – ji nepamena, kolega jai rodė suplėšytas uniformines kelnes (1 t., b. l. 103-104).

Liudytoja J. K. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai ir jie yra visiškai teisingi. Liudytoja, atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad E. J. minėjo, kad L. D. su lėkšte trenkė jam į ranką. Pačio įvykio liudytoja nematė. E. J. pasikvietė liudytoją, kad ši padėtų uždėti antrankius – taip, liudytoja padėjo uždėti antrankius, tačiau tramdymo veiksmuose nedalyvavo. Liudytoja atėjau tada, kai L. D. gulėjo ant žemės ir padėjo šiam uždėti antrankius. Visą laiką, kol E. J. su L. D. konfliktavo, liudytojas buvo lauke su D. M.. Darė taip, kad vienas policijos pareigūnas liktų su vienu asmeniu, o kitas - su kitu. Iš pradžių ir liudytoja buvo kambaryje, kai atvažiavo vaikų motina. Pasiėmė vaikus S. D. ir visi išėjo į lauką – tik E. J. ir L. D. liko namuose. L. D. buvo agresyvus, muštis lyg ir norėjo, skėsčiojo rankomis – akivaizdžiai buvo neblaivus. Liudytoja S. D. pažįsta tik iš darbinių santykių – yra tekę važiuoti į jos iškvietimus, o konfliktuojanti pusė būdavo L. D.. Apie įvykį buvo pranešta vaikų teisėms, bet jie sakė, kad nevažiuos. Tada liudytoja vyriausiojo sūnaus paklausė S. D. telefono numerio ir jai paskambino bei pasakė, kad atvažiuotų pasiimti vaikus. Neatsimen, negali pasakyti, ar prieš D. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinė teisena dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Gal labiau buvo susikoncentravę į įvykį, susijusį su L. D. (3 t., b. l. 49-50).

Liudytojas M. P. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių RPK vyresniuoju tyrėju, su E. J. siejo tik darbiniai santykiai, L. D. nepažįsta. Marijampolėje apklausinėjo L. D., kuris sėdėjo grotuotame kambaryje, liudytojas - prie kompiuterio. Prasidėjo apklausa, liudytojas pasakė dėl ko atvažiavo, klausė – kas nutiko, kas vyko. Pasakė, kad L. D. bandytų prisiminti kuo daugiau, kuo smulkiau. Kaltinamasis papasakojo, kad buvo kažkoks susirėmimas su pareigūnais. Atsimena, kad jis minėjo, jog nori atsiprašyti pareigūnų. Turėtų iš dokumentų matytis, ar jis reikalavo gynėjo. Nesupranta, ką reiškia kažko pažadėjimas už prisipažinimą – liudytojas tik pasakė, kad L. D. pasakytų tiesiai šviesiai, ar taip įvyko ar ne? Liudytojas kaip tyrėjas neturi teisės daryti jokių sandorių. Kaltinamasis L. D. apie visas aplinkybes susakė, taip liudytojas ir surašė – pats tos istorijos nesukūrė. Viską surašė pagal jo žodžius, perskaitė, davė pasirašyti. Ramiai vyko apklausa. Nebuvo jokio pakelto tono apklausos metu. Atsimena, kad jis sakė, jog nori atsiprašyti pareigūnų ir, kad liudytojas būtinai užrašytų, jog jis nori atsiprašyti pareigūnų. Su visomis teisėmis įtariamasis L. D. buvo supažindintas. Visų smulkmenų apie apklausą liudytojas tikrai nepasakys, nes neatsimena. Nepamena, pvz., kokiais drabužiais buvo apsirengęs įtariamasis. Niekada neužfiksuoja to, kas jam yra neaktualu. Šiuo metu nepasakys, ar buvo matyti plika akimi kokių nors sužalojimų ant įtariamojo. Įtariamasis neprašė medicininės pagalbos (3 t., b. l. 50-51).

Liudytoja L. A., dirbanti Marijampolės AVPK Šakių RPK veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, parodė, kad L. D. gal du, gal tris kartus buvo apklaustas. Kai buvo šis įvykis, pasipriešinimas, tai iš to gimė dvi bylos. Vienoje byloje L. D. susitaikė. Negali pasakyti, kurioje – nepamena jau. Visos apklausos vyksta įprastai. Žmogui yra išaiškinamos jo procesinės teisės dėl gynėjo – gynėjo L. D. nepageidavo. Buvo užduoti klausimai, į kuriuos jis atsakė, pasakojo ką atsimena. Liudytoja viską užrašė. Pas juos apklausų kambariai yra filmuojami. L. D. labai atidžiai skaitė, teiravosi, kas jam bus. Perskaitė ir pasirašė. Nebuvo jokių sandėrių su L. D.. Visada sakoma žmogui, kad sakytų tiesą. Apklausos kambarys yra filmuojamas, pareigūnai jokio spaudimo jaum nedarė. Jis man paliko nuoširdaus žmogaus įvaizdį, gailėjosi dėl savo poelgio. Nepamena, ar L. D. buvęs sužalotas. Gal iki mėnesio laikoma apklausos filmuota medžiaga. Jeigu žmogus pareikalautų filmuotos medžiagos, ją gautų. Kiekvienas žmogus po atlikto veiksmo gali pasiprašyti filmuotos medžiagos. Žmogui išaiškinama teisė dėl galimybės išsireikalauti filmuotą medžiagą. Po to gegužės įvykio D. M. nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. IBPS‘e bylą ir susijusius dokumentus gali pasižiūrėti ją tyręs asmuo (3 t., b. l. 51).

Liudytoja S. D. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, kadangi L. D. yra jos sutuoktinis (3 t., b. l. 69).

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė įrodoma ir daiktu, turinčiu įrodomąją reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūno uniforminės kelnės grąžintos E. J. (1 t., b. l. 83).

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 5 d. 23.31 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule J. K., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), gatvės pradžioje mušasi L. D. su sugyventine. Vaikai verkia. Nuvykus nurodytu adresu niekas nesmurtavo. Namuose buvo rasti L. D., D. M., I. P., V. T. ir 5 mažamečiai vaikai. Kadangi visi asmenys, akivaizdžiai matėsi, jog buvo neblaivūs, alkoholio matuokliu Alcotest 7510 D. M. nustatytas 1,63 promilės girtumas, I. P. nustatytas 0,00 promilės blaivumas, V. T. nustatytas 0,95 promilės girtumas, L. D. nustatytas 1,90 promilės girtumas. Kaltinamasis L. D. buvo neblaivus ir pagal V. T. pasakojimą, jis buvo agresyvus, jos atžvilgiu smurtavo, buvo iškviesta vaikų mama S. D., kuriai atvykus, L. D. pasidarė agresyvus, neleido S. D. įeiti į namus pasiimti mažamečių vaikų. Įėjus į namus S. D., L. D. bandė neduoti vaikų, keikė, vadindamas ją žiurke, bandė stumti. Tada jis bandė nuraminti L. D., perspėdamas, kad jei šis nenurims, bus panaudotos spec. priemonės, tačiau šis nenusiramino, mosikavo rankomis ir pagriebęs lėkštę nuo šalia esančios kriauklės bandė jam suduoti į veidą, tačiau pastarasis spėjo užsidengti dešine ranka, ko pasėkoje L. D. pataikė į dešinę plaštaką, taip ją sužalojo. Prieš L. D. naudojant kovinių imtynių veiksmus ir bandant pargriauti jį ant žemės, šis griebė jam už uniforminių kelnių ir jas suplėšė. Besigrumiant su L. D. iš lauko pribėgo kolegė J. K., su kurios pagalba asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam uždėta spec. priemonė – antrankiai. Vedant L. D., kuris įtariamas mušęs V. T. bei pasipriešinęs policijos pareigūnams, į tarnybinį automobilį, pradėjo agresyviai elgtis ir D. M. (1 t., b. l. 5).

Atlikus įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpų apžiūrą, matoma netvarka, neplauti indai, vaizdo medžiagoje užfiksuotose vaizduose, virtuvėje, ant grindų arčiau kampo matomas dubenėlis, ant koklinės krosnies viršaus nestebima virš pakuros galimai buvusi krosnies apdailos detalė, ji guli ant grindų netoli krosnies pakuros, ant krosnies viršaus prie pakuros matosi galimai molio suskeldėję gabaliukai (1 t., b. l. 7-16).

Atlikus E. J. medicininius tyrimus, medicinos specialistas pateikė galutinę išvadą, kad jam konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2018 m. gegužės 6 d. Papildomai įvertinus plaštakos rentgenogramas, dešinės plaštakos I-jo delnakaulio lūžis atmestas. E. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29).

Atlikus E. J. uniformos kelnių apžiūrą, gauti duomenys, kad jos suplyšę per siūlę 18 cm (1 t., b. l. 78-82), kelnės grąžintos E. J. (1 t., b. l. 83).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 16 d. susisiekus su I. P. telefonu ir dar kartą pareikalavus atvykti į Šakių rajono policijos komisariatą pateikti telefoninius įrašus, ji paaiškino, kad įrašo neturi, nes ištrynė (1 t., b. l. 88).

Metų laikotarpiu L. D. administracine tvarka baustas 2018 m. sausio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį dėl neigiamos įtakos savo vaikų A. D. ir S. D. atžvilgiu, – skirtas įspėjimas; 2018 m. balandžio 30 d. pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį – skirtas įspėjimas (1 t., b. l. 144-148).

Prokuroro prašymu (2 t., b. l. 88) teismas jau bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu 2019 m. kovo 18 d. priėmė nutartį skirti papildomą teismo medicininį tyrimą E. J. sveikatos sutrikdymo masto patikslinimui (2 t., b. l. 90-91). Iš Valstybinės teismo medicines tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. akto Nr. EKG 13/2019(02) matyti, jog įvertinus visus turimus duomenis, kategoriškų teismo medicinos duomenų, nurodančių į E. J. dešinės rankos plaštakos pirmo delnakaulio krašto lūžimą, nėra. E. J. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas I delnakaulio srityje, pasireiškęs poodine kraujosruva. Duomenų, patvirtinančių kaulo lūžį nepakanka. Komisija pritarė teismo medicinos ekspertės S. B. išvados Nr. pG2695/2018(02) formuluotei ir E. J. konstatuotą sužalojimą vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgiau nei 10 dienų užsitęsusi su dešine plaštaka susijusi simptomatika nevertinama kaip 2019 m. gegužės 6 d. patirtos tramos pasekmė. Ši simptomatika, tikėtina, atspindi netrauminę degeneracinę plaštakos patologiją (radiologiškai konstatuota besiformuojanti kaulinė išauga ties dešinio I delnikaulio baze) (2 t., b. l. 103-108).

Psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose L. D. nėra įrašytas.

Įrodymų analizė ir vertinimas

Teismas konstatuoja:

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Kaltinamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu keletą kartų parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 22.30 val. jis kartu su draugais D. M., su kuriuo gėrė degtinę, ir blaivia, vaikus prižiūrėjusia I. P.. Po kažkiek laiko atvykusi I. P. kaimynė V. T., su kuria kaltinamasis sukonfliktavęs, varęs ją iš savo namų – greičiausiai dėl to kilo triukšmas ir kažkas po vidurnakčio iškvietė policijos pareigūnus, kurie visiems patikrino bei nustatytė girtumus, paskambino S. D., kad ši atvažiuotų pasiimti vaikus. Tuo metu, kai policijos pareigūnas (E. J.) vaikščiojo po namo vidų, pakeltu tonu davė nurodymus, kaltinamajam sukilusi agresija, šokas – nežino, ar buvo kažką pasiėmęs į rankas, bet žino, kad su pareigūnu susikibo rankomis, dėl ko jis krito ant žemės. Kaltinamasis L. D. sugriebęs policijos pareigūnui už kelnių – tokiu būdu jis galėjęs suplėšyti pareigūnui kelnes. Nors gerai neprisimena, bet neneigia, kad galėjo įvykdyti pareigūno sužalojimą, nes jis priešinosi suėmimui. Kaltinamasis pareigūno sužaloti tikrai nenorėjęs, tačiau aplinkybės jį privertusios vengti būti surakintam, dėl ko ir įvyko pasipriešinimas. Dėl visų šių aplinkybių jis labai gailisi, prisipažįsta, kad aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnui ir pasižada daugiau taip nesielgti, stengtis būti ramiu. To momento, kai sudavė pareigūnui į ranką lėkšte nepamena dėl girtumo ir šoko. Apgailestauja ir nori atsiprašyti pareigūno, kad jam priešinantis, pareigūnas buvo sužalotas. Kai pareigūnas jam norėjo uždėti antrankius, kadangi jis buvo pavartojęs alkoholio ir tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet mano, kai buvo pargriautas ant žemės ir jam į akis buvo papurkštos dujos. Parodė, kad incidento metu jis pats buvo sužalotas dujomis – buvo nudeginta kairė ranka ir sumuštas dešinės kojos kelias. Dėl savo sužalojimų pareigūnui pretenzijų neturįs.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. D. savo kaltę ėmė neigti. Kaltinamasis L. D. aiškino, jog pirmi parodymai jo buvo duoti, kai jį apklausęs pareigūnas sakęs, kad jeigu jis, L. D., sutiks su viskuo, tai jį tuoj pat paleis. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jį apklausę be advokato, jam nebuvusi išaiškinta teisė turėti advokatą. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – L. D. apklausę tyrėjai M. P. ir L. A. kategoriškai paneigė buvus bent kažkokiems susitarimams su apklausiamuoju ar kažkokiems pareigūnų pažadams L. D. už neva savo kaltės pripažinimą. Priešingai – L. D. geranoriškai ir išsamiai viską aiškino, pasakojo, išskirtinai nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Apklausos, pasak šių liudytojų vykusios kaip įprasta, jos buvo filmuojamos – įrašai saugomi ribotą laiką ir nėra išlikę. Su savo procesinėmis teisėmis apklausiamas asmuo buvo supažindintas pasirašytinai. Šią aplinkybę patvirtina ir teisėjo teisiamajame posėdyje garsiai perskaitytas pranešimas, iš kurio matyti, kad L. D. buvo pasirašytinai supažindintas su savo procesinėmis teisėmis, į ką L. D. tuomet jau paaiškino, jog jam buvęs šokas, kad pasirašė neskaitęs po kuo rašosi. Teismas neturi jokių pagrindų netikėti apklaustų liudytojų – tyrėjų parodymais. Gi kaltinamasis akivaizdžai išsisukinėja, sako netiesą ir tik įrodymų priremtas vėl kuria naujas save pateisinančias versijas – kai teismui pagarsinus pranešimą demaskuojamas jo melas dėl jo neva nesupažindinimo su procesinėmis teisėmis, tuoj pat paaiškinama, jog rašėsi nežinodamas ant ko. Tai apibudina kaltinamąjį kaip linkusį sakyti netiesą bei išsisukinėti asmenį.

Kaltinamojo teisiamuosiuose posėdžiuose duotose parodymuose yra ir kitų reikšmingų neatitikimų, lyginant tuos parodymus su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais. Taip kaltinamasis teisme jau nurodė manąs, kad rankomis nemosikavo ir pareigūnui E. J. net negalėjo suduoti, padarydamas jam sužalojimą. Baigiamosiose kalbose jis iškėlė versiją, jog ranka pareigūnui turėjusi būti sužalota – sulaužyta, jau po įvykio, kažkokio kito konflikto nukentėjusiojo darbe metu. Tačiau teismas konstatuoja, jog nei pirminė ekspertės išvada, nei pakartotinis medicininis tyrimas jokio E. J. delnakaulio lūžimo ir nenustatė. Galutinės išvados abiem medicininio tyrimo atvejais – nukentėjusiajam padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

Klausiamas dėl įrodymų keitimo teisme, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais, kaltinamasis paaiškino, kad pasikonsultavo su advokatu ir todėl pakeitė savo parodymus. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę dėl E. J. sužalojimo ir jo gydymo, iki konsultacijų su gynėju – įstojusiu į procesą jau bylą nagrinėjant teisme, pats atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos reikštą 120,46 euro civilinį ieškinį ir tai patvirtina byloje esantis "Lietuvos pašto" kvitas apie 122,26 eurų sumos Valstybinei ligonių kasai sumokėjimą, tačiau visiškai neigia ir nepripažįsta kitų turtinio ir neturtinio pobūdžio civilinių ieškinių, susijusių su jo nusikalstamais veiksmais dėl E. J. sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Todėl teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo teiginiu, jog kaltinamojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai ir kaltinamojo pasisakymai teisme iš esmės niekuo nesikeitė, kad kaltinamojo parodymus reikia vertinti kartu su kitų parodymais ir paaiškinimais apie tą buvusią situaciją. Teismas konstatuoja, kad būtent tokiu būdu vertinant įrodymus ir išryškėjo kaltinamojo skirtingos pozicijos kaltinimo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose.

Kaltinamojo kaltė pagrįstai įrodyta ir specialistės išvada bei ekspertizės aktu, kuriais nustatyta, kad E. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ne vieno medicinos eksperto užfiksuota sužalojimo mastas, nurodyta, kokie sužalojimai padaryti, konstatuota, kad rankos delne lūžimo nenustatyta. Įvykio vietoje pareigūnų užfiksuotas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas kaltinamojo buvęs neblaivumas. Užfiksuotas pranešimas, gautas policijos pareigūnų bendru pagalbos telefonu, kad buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir liudytojos V. T. – tai patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir visi įvykio vietoje buvę ir parodymus teismui davę liudytojai, nukentėjusysis. Įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. D. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 23.00 val. V. gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sugriebė nepilnametei V. T. už dešinės rankos dilbio ir stipriai suspaudęs tempė ją lauk iš I. P. priklausančio automobilio Opel „Vectra“, tuo sukeldamas nepilnametei nukentėjusiajai V. T. fizinį skausmą, taip pat patvirtina ir apibudina kaltinamojo būseną, veiksmus ir ten vykusį konfliktą, dėl kurio sukelto triukšmo buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tos aplinkybės, kaip ir tai, jog nepilnamečiai vaikai nebuvo tinkamai prižiūrimi, dėl ko policijos pareigūnės J. K. buvo iškviesta kaltinamojo vaikų motina S. D., nekelia abejonių.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio E. J. – vieno iš dviejų asmenų, betarpiškai dalyvavusių konflikte su L. D., nuosekliais ir teismo vertinamais kaip patikimais, parodymais. Turint omenyje L. D. girtumo laipsnį ir atitinkamai menką įvykio tikslumo atsiminimą, papildant nukentėjusiojo parodymais kitus aptartus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė pagal reiškiamus kaltinimus yra visiškai įrodyta.

Taigi, baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo L. D. padarytų nusikaltimų, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo L. D. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi L. D. parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą abejoti jais ir vertinti kaltinamojo parodymus kaip nepatikimus, kaip duotus teisme tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ženklių civilinių ieškinių priteisimo, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinių ieškinių ir bausmių skyrimo pagrindų

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui: 2018 m. gegužės 6 d. apie 00 val. 30 min. gyvenamojo namo virtuvėje pagal iškvietimą atvykusiems policijos patruliams, perspėtas dėl agresyvaus elgesio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nepakluso, priešinosi policijos pareigūnams, keikdamas juos necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis, pagriebęs lėkštę bandė suduoti vienam pareigūnui į veidą, kadangi pareigūnas veidą spėjo pridengti dešine ranka, smūgį lėkšte ir po to metaline apdailos detale sudavė šiam pareigūnui į dešinę plaštaką, taip padarydamas nukentėjusiajam dešinės plaštakos poodinę kraujosruvą, ir tuo policijos patruliui nežymiai sutrikdė sveikatą; be to, ranka sugriebęs už to paties pareigūno tarnybinės uniformos kelnių, jas suplėšė, – tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas turėjo įtakos jų padarymui ir nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Kaltinamąjam ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 6 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 133).

Kaltinamasis L. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2018 m. gegužės 6 d. (b. l. 150), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2018 m. gegužės 6 d. (1 t., b. l. 154).

2018 m. spalio 8 d. nutarimu skirtas laikinas L. D. turto nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. (1 t., b. l. 163-165).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 120,46 euro civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-66), tačiau ši žala jau atlyginta – tą aplinkybę patvirtina pateiktas "Lietuvos pašto" kvitas apie 122,26 eurų sumos Valstybinei ligonių kasai sumokėjimą (1 t., b. l. 67).

Valstybinio Socialinio D. F. Valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius pateikė 2 122,68 eurų civilinį ieškinį už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. E. J. išmokėtą ligos dėl draudžiamojo įvykio išmoką – kaip žalos, padarytos kaltinamojo kaltais veiksmais, atlyginimą (1 t., b. l. 37-46). Kaltinamasis šio ieškinio nepripažįsta. Teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. medicinos specialistė S. B. pateikė galutinę išvadą Nr. pG2695/2018(02), jog E. J. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2018 m. gegužės 6 d. Papildomai įvertinus plaštakos rentgenogramas, dešinės plaštakos I-jo delnakaulio lūžis atmestas. E. J. padarytas ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad kaip buvo nuspręsta 2018 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2455/2018(02), o nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 29). Be to, prokuroro prašymu teismas jau bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tai yra 2019 m. kovo 18 d. priėmė nutartį skirti papildomą teismo medicininį tyrimą E. J. sveikatos sutrikdymo masto patikslinimui (2 t., b. l. 90-91). Iš Valstybinės teismo medicines tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. akto Nr. EKG 13/2019(02) matyti, jog įvertinus visus turimus duomenis, kategoriškų teismo medicinos duomenų, nurodančių į E. J. dešinės rankos plaštakos pirmo delnakaulio krašto lūžimą, nėra. E. J. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas I delnakaulio srityje, pasireiškęs poodine kraujosruva. Duomenų, patvirtinančių kaulo lūžį nepakanka. Komisija pritarė teismo medicinos ekspertės S. B. išvados Nr. pG2695/2018(02) formuluotei ir E. J. konstatuotą sužalojimą vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgiau nei 10 dienų užsitęsusi su dešine plaštaka susijusi simptomatika nevertinama kaip 2019 m. gegužės 6 d. patirtos tramos pasekmė. Ši simptomatika, tikėtina, atspindi netrauminę degeneracinę plaštakos patologiją (radiologiškai konstatuota besiformuojanti kaulinė išauga ties dešinio I delnikaulio baze) (2 t., b. l. 103-108). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui vertinti, jog visas E. J. nedarbingumo laikotarpis, užsitesęs ilgiau nei 10 dienų, yra susijęs su kaltinamojo L. D. kaltais veiksmais, nėra pagrindo. Tokiu atveju nėra pagrindo ir laikyti, kad iš kaltinamojo turi būti priteista viso nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpio jam išmokėta suma – civilinis ieškovas turėjo atlikti ir pateikti teismui skaičiavimus, patikslinti ieškinį – kokia suma buvo išmokėta dėl E. J. nedarbingumo iki 10 d. laikotarpiu, tai yra esant nežymiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui. Civilinis ieškovas to nepadarė, jo atstovas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, prašant nagrinėti baudžiamąją bylą jo atstovui nedalyvaujant ir civilinį ieškinį tenkinti visoje apimtyje, todėl teismas vertina ieškinį esant paliktinu nenagrinėtu BPK 252 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokiu atveju institucija, dėl nusikalstamos veikos patyrusi žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Marijampolės apskrities VPK šioje baudžiamojoje byloje reiškia 6 646,43 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiam E. J. jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos priteisimo iš žalą nukentėjusiojo sveikatai padariusio kaltininko L. D. (2 t., b. l. 124-157). Nors kaltinamasis šio ieškinio taip pat nepripažįsta, o jo gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad tenkinus šį ieškinį ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, žala būtų atlyginta du kartus už tą patį. Teismas su tokia advokato M. V. pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma ir išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Šiuo (6 646,43 eurų), prokuroro palaikomu civiliniu ieškiniu, Marijampolės apskrities VPK prašoma priteisti jo, kaip darbdavio, E. J. jau išmokėtą vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją iš žalą nukentėjusiojo sveikatai padariusio kaltininko, esant priežastiniame ryšyje darbuotojo (pareigūno) sveikatai patirtai žalai ir kaltinamojo kaltei. Gi nukentėjęs E. J. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo priteisti atitinkamą sumą dėl to, kadangi po kaltinamojo jam padaryto sveikatos sužalojimo yra patyręs įvairių neigiamų išgyvenimų, skausmą, liko nemalonūs išgyvenimai ir psichologinės pasekmės. Taigi, minėti civilinai ieškiniai nėra tapatūs ir jų negalima vertinti kaip neteisėto dvigubo žalos atlyginimo priteisimo.

Įvertindamas nukentėjusio E. J. byloje reiškiamą 5 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52), su kuriuo kaltinamasis L. D. irgi visiškai nesutinka, teismas pasisako dėl neturtinio civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

E. J. 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį byloje raštu reiškia, kadangi po kaltinamojo padaryto sužalojimo nurodo patyręs skausmą, įvairių neigiamų, nemalonių išgyvenimų, – didele dalimi tas įvykis įtakojo jo pablogėjusią psichinę būklę ir galų gale pakankamai ankstyvą jo išėjimą iš tarnybos policijoje į pensiją, nes jis nebepraėjo medicininės komisijos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiam E. J. tikrai padaryta neturtinė žala, – jis patyrė civiliniame ieškinyje motyvuotai nurodytus fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl L. D. kaltais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta tyčia; nukentėjusysis dėl to akivaizdžiai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltininkas nepripažįsta iš savo kaltės ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo; kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir geros sveikos, gali dirbti ir uždirbti žalos atlyginimui reikalingą sumą. Teismas, atsižvelgęs į visa tai, kas nurodyta, į tai, kad nukentėjusiojo ankstyvesnio išėjimo į pensiją priežastys, pagal byloje esantį medicininį dokumentą (3 t., b. l. 43) nėra tiesiogiai susijusios su jo nuo L. D. patirtu sveikatos sužalojimu, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2008 m. priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo 1000 iki 5000 Lt arba atitinkamai po 2015 m. sausio 1 d. – nuo 289,62 eurų iki 1 448,10 eurų) sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiam iš kaltinamojo priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis ir yra 1 000 eurų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamų veikų stadijas, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl nepagrįsto nesusivaldymo, kito asmens – policijos pareigūno negerbimo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl alkoholinių gėrimų nesaikingo vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis yra pilnametis, anksčiau teistas už analogiškas veikas, vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirbantis, iš esmės darbdavių charakterizuojamas teigiamai (3 t., 18-21); į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į tai, kad visiškai nepripažįstami nukentėjusiojo neturtinės žalos atlyginimo 5 000 eurų, SODROS 2 122,68 eurų ir Marijampolės apskrities VPK 6 646,43 eurų civiliniai ieškiniai, nors Kauno teritorinės ligonių kasos 120,46 euro civilinis ieškinys kaltinamojo jau yra atlygintas.

Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina artima vidurkiui dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 286 straipsnį – žemesnė nei vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės subendrintinos jų apėmimo būdu, jų vykdymą, atsižvelgus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant (BK 75 straipsnio 1 dalis – 2 dalis) su BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytais atitinkamais įpareigojimais ir draudimais. Tokia bausmė kaltinamajam suteiktų galimybę atitinkamai dirbti, užsidirbti ir užtikrintų greitesnį civilinių ieškinių atlyginimą.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 m.;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 m. (vieniems metams).

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 6 punktą ir 10 punktą – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieniems metams), įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskirtą šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti L. D. laikinojo sulaikymo BPK 140 straipsnio pagrindu laikotarpį – vieną dieną (2018 m. gegužės 6 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Daiktą, turintį įrodomąją reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūno uniformines kelnes, grąžintas E. J. iki bylos išnagrinėjimo baigties, nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai perduoti E. J.

Vadovaujantis BPK 252 straipsnio 1 dalies pagrindu civilinio ieškovo Valstybinio Socialinio D. F. Valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2 122,68 eurų dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. D. 1 000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo E. J. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Marijampolės apskrities VPK civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš L. D. 6 646,43 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Marijampolės apskrities VPK, naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys