Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-24 · Administracinė byla Nr. A-261-171-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
A-261-171-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00512-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
O. B. K., J. A., P. P. A., B. B., J. B.
Trečiasis asmuo
Z. B., Šilalės rajono savivaldybės įmonei „Šilalės vandenys“, J. N., S. S., G. S., A. J., P. R., A. Š., K. L., I. R., R. K., J. A., O. B., A. G., Z. N., A. K., N. P., T. M., S. Š., P. P., J. S., L. D., O. K., L. S., Z. D., Z. K., R. G., D. P., B. J., J.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00512-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., B. B., J. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., B. B., J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šilalės rajono savivaldybės įmonei „Šilalės vandenys“, J. N., S. S., G. S., A. J., P. R., A. Š., K. L., I. R., R. K., J. A., A. J., O. B., A. G., Z. N. (S. N. teisių perėmėja), A. K., A. K., N. P., T. M., S. Š., P. P., J. S., A. J., L. D., O. K., L. S., Z. D., Z. K., R. G., D. P., B. J., Z. B., J. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Milda“, A. N., A. S., A. Ž., N. S., E. P., A. K., B. J., Z. K., A. B. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai O. B. K., J. A., J. A., Pranas P. A., J. B. ir B. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) įpareigoti Tauragės apskrities viršininką (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau – ir atsakovas) per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suformuoti pareiškėjams paveldimą senelio J. N. 8,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone;

2) įpareigoti atsakovą suformuoti, suprojektuoti proporcingai kiekvienam pareiškėjui 8,12 ha paveldimo senelio J. N. žemės ir šiuo klausimu atlikti administracines procedūras;

3) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2008 m. kovo 7 d. sprendimus Nr. 87-14618, Nr. 87-14619, Nr. 87-14621, Nr. 87-14622, Nr. 87-14623, Nr. 87-14624, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams;

Taip pat prašė iš atsakovo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjai skunde ir patikslintuose skunduose (t. I, b. l. 24 – 29, 187 – 192, t. III, b. l. 4, t. IV, b. l. 99 – 103, t. VI b.l. 128) nurodė, kad 2007 m. spalio 1 d. atsakovui pateikė reikalavimą per kuo trumpesnį laiką bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius suformuoti paveldimą senelio J. N. 25,88 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, taip pat atlyginti jiems neturtinę žalą po 70 000 Lt dėl tarnautojų neteisėtų veiksmų. Atsakovui neįvykdžius reikalavimų, pateikti pakartotiniai 2007 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. sausio 16 d. reikalavimai. Pareiškėjų teigimu, Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės žemėtvarkos skyrius iš esmės atsisako atstatyti nuosavybės teises į paveldimą žemę. Pažymėjo, jog akivaizdžiai pažeisdamas jų teises, didžiąją dalį paveldimos žemės Šilalės žemėtvarkos skyrius grąžino vienai iš pretendenčių J. N., kuriai nuosavybės teisė atkurta į 12 ha žemės, o jiems neatkurta nuosavybės teisė: O. B. K. liko neatkurta nuosavybės teisė į 1,24 ha žemės, J. A. – 1,24 ha, J. A. – 1,23 ha, P. P. A. – 1,24 ha, S. S. – 1,01 ha, J. B. – 1,23 ha, B. B. – 0,93 ha. Visas žemės plotas, į kurį neatkurta nuosavybės teisė ir kuris jiems dalintinas, sudaro 8,12 ha, todėl atsakovas įpareigotinas atkurti nuosavybės teises į šį sklypą proporcingai kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėjų teigimu, dalis paveldimos žemės yra jau suformuota, tačiau dalis žemės yra visiškai nesuformuota, ją valdo asmenys be teisinio pagrindo. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad skundžiamais 2008 m. kovo 7 d. sprendimais, kurie jiems įteikti 2008 m. gegužės 29 d., Nr. 87 -14618 atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai O. B. K. į tenkančius 0,93 ha žemės, Nr. 87-14618 – pareiškėjui J. A. į tenkančius 0,93 ha žemės, Nr. 87-14621 – pareiškėjui J. A. į tenkančius 0,92 ha žemės, Nr. 87-14622 – pareiškėjai J. B. į tenkančius 0,92 ha žemės, Nr. 87-14623 – pareiškėjui P. P. A. į tenkančius 0,92 ha žemės ir Nr. 87-14624 – B. B. į tenkančius 0,63 ha žemės, grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais – B. B., P. S., O. B. K., J. A., S. S., J. A., P. P. A.. Laikė, kad skundžiami sprendimai turi būti panaikinti ir atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą. Paaiškino, kad atsakovui buvo pateiktas reikalavimas nurodant, kokia tvarka prašoma atkurti nuosavybės teises jiems į buvusio savininko J. N. žemę valdytą iki nacionalizavimo. Nepaisant jų reikalavimų atsakovas 2007 m. spalio 11 d. raštu Nr. SD-3-788 pateikė melagingą informaciją nurodydamas sąrašą asmenų, kurių vardu išdalinta paveldima J. N. žemė valdyta iki nacionalizavimo. Žemės išdalinimo pagrindu atsakovas nurodė 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės savivaldybės tarybos protokolą Nr. 21. Susipažinus su minimu protokolu, nustatyta, kad atsakovo 2007 m. spalio 11 d. rašte Nr. SD-3-788 nurodytiems asmenims žemė išdalinta be jokio teisinio pagrindo, nes minimame sprendime tokių asmenų klausimas nesvarstytas. Pareiškėjų nuomone, atsakovas privalo paveldimą žemę išdalinti pagal jų reikalavimą ir išreikštą valią. Skundžiamuosiuose atsakovo sprendimuose nurodyti žemės plotai yra per maži, kad žemę pareiškėjai galėtų naudoti ekonomiškai ir produktyviai. Pareiškėjai paaiškino, kad gavę topografinę J. N. 25,88 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, nuotrauką pamatė, kad buvusio savininko J. N. žemės sklype esamų savininkų bei nuomininkų skaičius sudaro 59 asmenis (kai kurie kartojasi), įmones ir objektus. Pareiškėjai kėlė klausimą, ar dominuojanti nuosavybė, kuri sudaro vos po 5 arus žemės, gali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį ir ar iš viso gali būti naudojama. Išsiaiškinus aplinkybes, kodėl yra nesinaudojama žeme, paaiškėjo, jog dalis nuomininkų yra mirę, o kita dalis ja nesinaudoja. Pareiškėjų teigimu, nenaudojamos ir niekam nepriklausančios žemės plotas sudaro 7,09 ha žemės, todėl atsakovas turi būti įpareigotas šią žemę suformuoti ir atmatuoti jiems.

Šalies argumentai

Atsakovas Tauragės apskrities viršininkas (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į skundus (t. II, b. l. 34 – 40, t. IV, b. l. 126 – 129) nurodė, kad O. B. K. apskrities sprendimu Nr. 87-14618 natūroje grąžinta 0,28 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise iš bendro 2,40 ha ploto kartu su bendrasavininkiais J. N., J. A., S. S., J. A.. P. P. A., J. B., B. B. ir P. S., už likusį valstybės išperkamą plotą 0,65 ha atlyginant vertybiniais popieriais. Analogiški sprendimai yra priimti ir kitiems pareiškėjams. Visiems pareiškėjams priimti apskrities viršininko sprendimai bei žemės sklypo planai ir pažymos apie valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę išsiųsti 2008 m. gegužės 27 d. paštu. Nurodė, kad yra visiškai neaiškus pareiškėjų reikalavimas, jog jiems liko neatkurtos nuosavybės teisės į 1,24 ha, nors byloje pridedamos pažymos, kad iš J. N. turėtos 25,88 ha žemės pareiškėjams priklauso tik 0,93 ha arba 0,92 ha. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimų įvykdyti nebuvo galima, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 punktu žemė grąžinama bendrosios nuosavybės teise arba žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Tačiau ženklinant natūra grąžintinus žemės sklypus bei svarstant paruoštą nuosavybės teisių atkūrimo bylą tokio susitarimo bendraturčiai nepateikė, todėl apskrities viršininko sprendimai priimti grąžinti natūra suprojektuotus sklypus Nr. 834, Nr. 915 1; Nr. 915-2; Nr. 915-3; Nr. 915-4 bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems pretendentams į J. N. turėtą žemę. Taip pat pažymėjo, kad savo skunde pareiškėjai nurodo ir klaidina teismą, kad prašymą į J. N. turėtą žemę pateikė 1991 m. spalio 11 d., tačiau realiai tokį prašymą pareiškėjai pateikė tik 1999 m. rugsėjo 30 d., kai ši žemė jau buvo priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai, naudojama (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų asmeniniam ūkiui. Savo patikslintame skunde pareiškėjai kaltina, kad Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus tarnautojų iniciatyva buvo išdalinti ir suformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams J. N. turėtoje žemėje, tačiau tai padaryta ne žemėtvarkos skyriaus darbuotojų iniciatyva, o vadovaujantis Žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Taip pat nurodė, kad sprendimus dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui priėmė tuometinės apylinkės tarybos. Tauragės apskrities viršininko administracija nėra tuometinių apylinkės tarybų teisių perėmėja. Pareiškėjų patikslintame skunde nurodyti asmenys, kurie nesinaudoja žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, yra neteisingi. Paaiškino, kad visi pareiškėjų nurodyti asmenys naudojasi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone. Šie maži žemės sklypai po 0,05 ha ploto piliečiams užtikrina asmeninio ūkio poreikio tenkinimą, nes kiti asmeninio ūkio plotai yra naudojami toliau nuo gyvenamosios vietos už 2-3 km. Nors pareiškėjai nurodė, kad nesinaudoja Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. sausio 26 d. sprendimais Nr. 87-8399; Nr. 87-8403; Nr. 87-8404; Nr. 87-8402; Nr. 87-8401 bendrosios nuosavybės teise žemės sklypais, nurodytais sąraše Nr. 34 ir Nr. 35, tačiau šiuos žemės sklypus būtent pareiškėjai ir prižiūri.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šilalės vandenys“ su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 185) nurodė, kad bendrovė teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugas Šilalės rajono gyventojams ir įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Funkcijų vykdymui reikalingą žemę UAB „Šilalės vandenys“ nuomoja iš valstybės. Paaiškino, kad atsiradus bendrovės funkcijų vykdymui nereikalingos žemės 2007 m. lapkričio mėnesį, atkuriant nuosavybės teises O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., B. B., J. N., P. S., S. S. ir J. B. suformuoti trys žemės sklypai, kurių bendras plotas 0,53 ha. Daugiau žemės, kuri nenaudojama ar nereikalinga UAB „Šilalės vandenys“ funkcijų vykdymui, nėra.

Šalies argumentai

J. A., B. J., T. M., P. R., A. Š., Z. K., P. P., K. L., Z. D., A. Ž., Z. K., A. S., A. B., E. P. ir J. N. su skundu nesutiko (t. III, b. l. 187) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) su skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į škuną ir patikslintus skundus (t. VI, b.l. 105-108) nurodė, kad palaiko Tauragės apskrities viršininko administracijos atsiliepime nurodytus motyvus. Paaiškino, kad pareiškėjams 2008 m. kovo 7 d. apskritis viršininko sprendimais jau atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko Jono naujoko žemės sklypą grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, o už valstybės išperkamą žemę atlygintina vertybiniais popieriais.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą ir patikslintus skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 9 d. nutartimi iš dalies patenkintas pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., J. B., B. B. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G., B. J., D. P. ir Z. B. apeliacinis skundas: panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjams pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galiojo 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos sprendimas Nr. 21, kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog žemės sklypai, į kurių vietoje esančią žemę siekia atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, buvo suteikti įstatymų nustatyta tvarka asmeniniam naudojimui ir faktiškai buvo naudojama.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad 1991 m. spalio 11 d. pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. žemę pretendentams J. N., P. S. ir J. N.. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. žemę Šilalės agrarinės reformos tarnybai pretendentai O. B. K., J. A., J. A., Pranas P. A., J. B., S. S., C. S. pateikė 1999 m. rugsėjo 30 d., išreikšdami valią susigrąžinti po 0,92 ha žemės buvusioje vietoje, t. y. natūra. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjų teiginį, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. žemę jie pateikė 1991 m. spalio 11 d., nes nurodytą dieną prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. žemę pateikė tik pretendentai J. N., P. S. ir J. N..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad skundžiamais Tauragės apskrities viršininko 2008 m. kovo 7 d. sprendimais Nr. 87-14618, Nr. 87-14619, Nr. 87-14621, Nr. 87-14622, Nr. 87-14623, Nr. 87-14624 pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės tokiu būdu: sprendimu Nr. 87-14618 pareiškėjai O. B. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,93 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,28 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,65 ha; sprendimu Nr. 87-14619 pareiškėjui J. A. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 0,93 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,27 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,66 ha; sprendimu Nr. 87-14621 pareiškėjui J. A. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 0,92 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,27 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,65 ha; sprendimu Nr. 87-14622 pareiškėjai J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,92 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,27 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,65 ha; sprendimu Nr. 87-14623 pareiškėjui Pranui P. A. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 0,92 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,27 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,65 ha bei sprendimu Nr. 87-14624 pareiškėjai B. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,63 ha buvusio savininko J. N. žemės, gražinant natūra 0,18 ha ir atlyginant vertybiniais popieriais už 0,45 ha.

Pareiškėjams atsisakoma atkurti nuosavybės teises į J. N. iki nacionalizacijos valdytą žemę natūra turėtoje vietoje argumentuojant tuo, kad didžioji dalis ginčo žemės yra užimta gyventojų asmenininko ūkio žeme, suteikta 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos sprendimu.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktas (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) numatė, kad inter alia žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms.

1990 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, kuriuo nustatė, kad kaimo vietovėje gyvenantiems žemės ūkio darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikiami iki 3,0 ha žemė sklypai vienai šeimai, o kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims – iki 2,0 ha vienai šeimai. Tokia nuostata galiojo ir 1991 m. Žemės reformos įstatyme (16 straipsnio 3 dalis) ir buvo taikoma asmeninio ūkio žemei, tarnybinėms žemės daloms ir privačių gyvenamųjų namų valdoms kaimo vietovėje. Šios nuostatos galiojo iki 1993 m. gruodžio 31 d. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas, kuris faktiškai naudojosi žemės sklypu iki 1993 m. gruodžio 31 d., įgijo pirmumo teisę įsigyti tokį žemės sklypą privačion nuosavybėn, jeigu tas žemės sklypas jam buvo suteiktas teisėtai ir pagrįstai pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Toks asmeninio ūkio žemės sklypas iki minėtos datos turėjo būti suprojektuotas patvirtintame žemėtvarkos projekte arba suteiktas ir paženklintas natūroje. Žemės reformos įstatymas buvo keičiamas, tačiau jame išliko nuostata, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 redakcija) numatė, kad jeigu asmeninio ūkio žemės dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija, įsigaliojusi nuo 1993 m. liepos 28 d.) numatė, kad žemė gyventojų asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkių tarybų sprendimais.

LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutartyje nurodė, kad kilus abejonėms dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo teisėtumo, byloje turi būti nustatytos dvi esmines aplinkybes: 1) ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta įstatymais nustatyta tvarka; 2) ar žemė buvo naudojama asmeniniam ūkiui.

Sprendžiant klausimą, ar žemė asmeniniam ūkiui Šilalės apylinkės tarybos 1993 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21 buvo suteikta įstatymais nustatyta tvarka, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ nuostatomis bei minėtu nutarimu patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka. Nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 1 punktas numatė, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėje gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaime gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Minėto nutarimo 2 punktu nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės taryba svarstė prašymus dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir suteikė skirtingų plotų asmeninio ūkio žemę sąrašuose nurodytiems asmenims. Nors pareiškėjos J. B. atstovas teigia, kad nepateiktas minėtų rašytinių įrodymų originalas, todėl abejoja jų įrodomąja galia, tačiau Šilalės apylinkės tarybos protokolas Nr. 21 ir jo priedėliai susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti Tauragės apskrities archyvo direktorės, nurodant, kad kopijos tikros, nurodytas dokumentų registras. Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad archyvai saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, dokumentų kopijas, išrašus dėl juridinių faktų patvirtinimo, o 11 straipsnyje numatyta, kad dokumentai užregistruojami dokumentų registre. Pažymėtina tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtų dokumentų originalus pats matė seniūnijoje ir Tauragės apskrities archyve. Teismas nenustatė teisinio pagrindo abejoti, kad Tauragės apskrities archyvas dokumentų kopijas pateikė ne saugomų dokumentų pagrindu ir pateiktus rašytinius įrodymus nelaikyti įrodymais byloje, nes jie atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje pateiktam įrodymų reglamentavimui.

Teismas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį dėl įrodymų pateikimo, pateikė patikrinimo aktus ir kitą medžiagą: pažymėjimus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos, pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, dovanojimo sutartis ir kt. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1D-3-132 teismui nurodė, kad aplinkybė, ar sklypai faktiškai naudojami patikrinta iškvietus asmenis į Šilalės žemėtvarkos skyrių bei nuvykus į sklypų buvimo vietą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypai faktiškai naudojami. Nurodyta, kad dauguma savininkų nepateikė įrodymų dėl žemės mokesčių sumokėjimo paaiškindami, kad mokėjimo kvitų/žemės mokesčio deklaracijų nesaugo, nes tai jiems nėra privaloma. Taip pat atsakovas šiame rašte paaiškino, jog: A. N. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2006 m. iš S. P. pirkimo-pardavimo sutartimi, o S. P. paveldėjo šį žemės sklypą iš P. P., kuriam šis žemės sklypas perduotas neatlygintinai lygiavertis turėtajam Tauragės apskrities 2000 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 87-8133. A. K. žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo iš J. K.; N. S. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2004 m. iš N. P. (J. K. žemės sklypo paveldėtojos) pirkimo-pardavimo sutartimi; G. S. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo iš N. P. ((J. K. žemės sklypo paveldėtojos), 2007 m. pardavė K. K.; S. N. mirė 1996 m., žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjo jo žmona Z. N.; A. P. Šilalės apylinkės tarybos 1994 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 29 buvo suteiktas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis 2008 m. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Lietuvos valstybės. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo žemė yra perėjusi piliečių asmeninėn nuosavybėn. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmeninėn nuosavybėn žemės nėra įsigijusi tik A. G. 0,05 ha ir A. P. 0,30 ha, tačiau 2008 m. rugsėjo 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P 87/08-0229 bei tos pačios dienos žemės sklypo priėmimo perdavimo aktas Nr. 0229 leidžia daryti išvadą, jog nuosavybės teisė pirkėjui A. P. į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perėjo nuo žemės sklypo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos.

Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1990 m. spalio 11 d. „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo ir įforminimo tvarkos nereikalavo atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ir kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybė teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., J. B., B. B. patikslintą skundą dalyje dėl 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos sprendimo Nr. 21 panaikinimo. LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo pačiu ginčijamu sprendimu pareiškėjams J. A. ir O. B. K. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, todėl yra pagrindo teigti, kad pareiškėjai savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 m. birželio 5 d. sprendime nurodė, jog pareiškėjams pateikiant prašymą dėl nuosavybė teisių atkūrimo galiojo 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos sprendimas Nr. 21, kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte esanti sąvoka, ar asmeniniam ūkiui suteikta žemė yra naudojama, turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kad pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes.

Teismas padarė išvadą, kad J. N. valdytoje žemėje asmeniniam ūkiui žemė asmenims buvo suteikta pagal įstatymus, suteikta žemė buvo naudojama, šiuo metu ginčo žemė yra tapusi privatine nuosavybe, o savininko teisių apsauga reglamentuota Civilinio kodekso 4.93 straipsnyje.

Teismas nurodė, kad Tvarkos 16 punkte nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.

Teismas nustatė, kad ženklinant natūra grąžintinus žemės sklypus bei svarstant paruoštą nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tokio susitarimo bendraturčiai nepateikė, todėl skundžiamais sprendimais sklypai Nr. 0001/834, Nr. 0003/915-1, Nr. 003/915-2, Nr. 003/915-3, bei Nr. 0003/915-4 pagrįstai grąžinti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

1999 m. rugsėjo 30 d. prašyme atkurti nuosavybės teises pareiškėjai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises kiekvienam į 0,92 ha buvusio savininko J. N. 25,88 ha žemės, t. y. prašė natūra atkurti po 0,92 ha. Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įstatyme numatyta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Nuo 2002 m. spalio 25 d.

2007 m. rugsėjo 17 d. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Šilalės seniūnijoje vykusiame posėdyje, į kurį kviesti pretendentai J. N., O. B. K., J. A., S. S., J. A., J. B., Pranas P. A., buvo svarstomas nuosavybės atkūrimas į buvusio savininko J. N. žemę. Šio posėdžio protokole užfiksuota pretendentų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo: O. B. K. ir Pranas P. A. prašė grąžinti žemę natūra kiek galima, o dėl likusios dalies pageidavo nuspręsti kol bus ruošiama nuosavybės teisių atkūrimo byla; J. N. – grąžinti natūra, už likusią negrąžintą žemę kompensuoti pinigais; S. S. ir J. A. – grąžinti žemę natūra kiek galima, o už likusią negrąžintą žemę perduoti lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Posėdžio metu nutarta kviesti pretendentus žemės sklypų paženklinimui 2007 m. rugsėjo 28 d., o už nepasirinktą žemės plotą pretendentams kompensuoti pinigais. Pareiškėjai 2007 m. rugsėjo 17 d.,18 d., 23 d. bei 2010 m. spalio 4 d. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateiktais prašymais prašė grąžinti visą žemę natūra. Pareiškėjai prašymais neišreiškė savo valios dėl kompensavimo būdo už išperkamą žemę, todėl atsakovas pagrįstai parinko kompensavimo būdą savo nuožiūra.

2007 m. rugsėjo 28 d. buvo atliekamas žemės sklypų paženklinimas. Byloje pateikti žemės sklypų paženklinimo–parodymo aktai patvirtina, kad minėtą dieną J. N., P. S., O. B. K., J. A., S. S., J. A., J. B., Pranui P. A., B. B. paženklinti penki sklypai – Nr. 0003/915-4, kurio plotas 0,45 ha, Nr. 003/915-3, kurio 0,21 ha, Nr. 003/915-2, kurio plotas 0,1 ha, Nr. 0003/915-1, kurio plotas 0,18 ha ir Nr. 0001/834, kurio plotas 1,46 ha – visų sklypų bendras plotas – 2,4 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamais Tauragės apskrities viršininko sprendimais pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nuosavybės teisės tik į dalį žemės atkurtos natūra, o už išperkamą žemę atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis). Pareiškėjams buvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam iš jų tenkančią buvusio savininko J. N. žemės dalį, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su sklypų formavimu ir projektavimu pareiškėjams, tame tarpe suformuoti 8,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone.

III.

Pareiškėjai O. B. K., J. A., J. A., Pranas P. A., B. B., J. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo, tačiau kitam apygardos administraciniam teismui. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl galimos J. J. bei Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nusikalstamos veikos.

Apeliacinis skundas (t. VII, b. l. 43-47) grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neįvykdė LVAT 2010 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas buvo įpareigotas išsiaiškinti, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjų paveldima žemė buvo išdalinta kitiems asmenis, nors faktiškai šia žeme naudojasi Z. K., neturėdamas jokių teisių ir pagrindų ja naudotis.

2. Teismas neišnagrinėjo visų prašymų bei reikalavimų.

3. Teismas nuslėpė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – J. J. nusikaltimų, vykdomų nuo 1991 metų.

4. J. J. bendrininkavo su Tauragės apskrities viršininku.

5. Žemės sklypų apžiūrėjimo aktai yra suklastoti.

6. Byloje yra suklastotas Šilalės apylinkės tarybos 1993 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 21, o teismas atsisakė išreikalauti šio sprendimo originalą.

7. 1991 metais mirus J. N. niekas Paveldėjimo teisės liudijimo negavo, tai reiškia, kad jo žemės dalies niekas paveldėti negalėjo, žemė atiteko valstybei. Pavelėjimo teisės dokumentai yra suklastoti.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. VII, b.l. 55-57) nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, sprendimą, pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą išreikalauti Tauragės apskrities archyvo 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos sprendimo 21 originalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje skundžiamais Tauragės apskrities viršininko sprendimais pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nuosavybės teisės atkurtos natūra tik į dalį žemės, o už išperkamą žemę atlyginta vertybiniais popieriais (akcijomis). Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjams buvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam iš jų tenkančią buvusio savininko J. N. žemės dalį, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suformuoti 8,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, sprendimą grindė netinkamais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs atliktą įrodymų vertinimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus, esminių pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo surinktų įrodymų tirti iš naujo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Apeliantai taip pat kelia įrodymų patikimumo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1993 m. kovo 22 d. Šilalės apylinkės tarybos protokolo Nr. 21 nuorašai pateikti į bylą (t I, b. l. 40-86) atitinka Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 11 straipsnio reikalavimus ir nenustatė teisinio pagrindo abejoti, kad Tauragės apskrities archyvas dokumentų kopijas pateikė ne saugomų dokumentų pagrindu, todėl pripažino, kad pateikti dokumentai atitinka ABTĮ 57 straipsnyje įrodymams nustatytus reikalavimus.

Apeliantų nurodyti šio įrodymo nepatikimumo argumentai yra nepakankami, kad pripažinti, jog minėtame dokumente užfiksuoti duomenis yra netikri ar suklastoti, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti šioje byloje.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti ir priimti sprendimą tik dėl tų skundo reikalavimų, kuriuos teikė pareiškėjai. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 5 d.). Todėl teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjų skundo reikalavimus.

Apeliacinio skundo argumentai dėl prašymo netenkinimo iškelti baudžiamąją bylą J. J. nėra susiję su priimto teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 109 straipsnio 1 dalimi administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą ir nustatęs proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu teismas neprivalo tirti galimai padaryto nusikaltimo aplinkybių ir tik privalo, esant pakankamai nusikaltimo požymių, pranešti prokurorui apie padarytą nusikaltimą. Šiuo atveju, neatlikus tyrimo, nebuvo pagrindo konstatuoti apie galimai padarytą nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi šioje byloje netenkino pareiškėjų prašymo informuoti prokurorą apie nusikalstamą veiką.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

O. B. K., J. A., J. A., P. P. A., B. B., J. B. ir Z. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė