Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1163-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-07
Bylos Nr.
2S-1163-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1163-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija 99.4.; 122.2.; (S) 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties dalyje dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį (b.l.2-7) dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą. Ieškinio suma 311 703,95 Lt. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 1 118 Lt žyminio mokesčio, nuo 8 489,11 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi (b.l.113-114) nedavė ieškiniui eigos ir nustatė ieškovei terminą iki 2009-05-29 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad iš ieškinio turinio bei gyvenamojo namo plano nėra aišku, ar kiekviena iš šalių turės atskirą įėjimą į jai atiteksiančią gyvenamojo namo dalį; neaišku, kaip atsakovas pateks į gyvenamąjį namą, esantį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įgytame 2004-06-25 dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas nurodė ieškovei šias aplinkybes patikslinti (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) bei privalomai pateikti santuokos liudijimo originalą (CPK 382 str. 8 p.). Teismas nustatė, kad už pateiktą ieškinį turi būti sumokėtas 7 249 Lt žyminis mokestis: reikalavimas nutraukti santuoką turi būti apmokėtas 132 Lt žyminiu mokesčiu, turtinis reikalavimas, sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 1 p., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatomis – 7 117 Lt (7000 Lt + 11 703,95 Lt x 1 %) žyminiu mokesčiu. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į dalintino turto vertę ir ieškovės turimą turtą bei gaunamas pakankamai dideles pajamas, turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių, ieškovė yra pajėgi sumokėti pusė žyminio mokesčio, t.y. 3 624,50 Lt, todėl ieškovę įpareigojo primokėti 2 506,50 Lt žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (b.l.116-117) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-18 nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota primokėti 2 506,50 Lt žyminio mokesčio panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti ieškovę nuo viso trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Apeliantė nurodo, kad neturi finansinių galimybių sumokėti teismo nurodytą žyminį mokestį. Jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 1 700 Lt, pagal UAB „Toma“ išduotą pažymą apie darbo užmokestį laikotarpyje nuo 2008-12-01 iki 2009-02-28, kuris lyginant su praeitų metų pabaiga sumažėjo 700 Lt. Kitų pajamų negaunanti, santaupų banko sąskaitose neturinti, turimu turtu negalinti disponuoti, kadangi tai yra santuokoje įgytas ir dalintinas turtas. Iš gaunamų pajamų nuo 2007 m. rugsėjo mėn. viena išlaiko nepilnametę dukrą, taip pat teikia išlaikymą kitai pilnametei dukrai, kuri studijuoja ir dar neturi savo pragyvenimo šaltinio, moka už vyresniosios dukters mokslą, bendrabutį, duoda lėšų pragyvenimui, moka savo naudojimosi butu mokesčius. Apeliantė nurodė, kad yra pateikusi teismui įrodymus, patvirtinančias nurodytas aplinkybes. Papildomai teikia savo neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį, jog jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Apeliantės nuomone, jos pateikti įrodymai bei paaiškinimai yra pakankamas pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atskirasis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo primokėti dalį žyminio mokesčio naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, ieškovės prašymas atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 83 str. 3 d. įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste vertintina kaip suteikianti teismui lankstumo sprendžiant dėl kiekvieno asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tinkamam įgyvendinimui keliamų reikalavimų pagrįstumo. Teismas privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp dviejų konkuruojančių tikslų - pareigos sumokėti žyminį mokestį, kaip prevencinės priemonės, priverčiančios asmenį apsispręsti dėl kreipimosi į teismą bei teisme ketinamų pareikšti reikalavimų pagrįstumo, bei realaus teisminės gynybos prieinamumo asmenims kreipimosi į teismą dieną neturintiems galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio instituto negalima taikyti formaliai, neatsižvelgiant į jo tikslus. Todėl esminiais kriterijais, teismui sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, laikytini ne tik asmens turtinė padėtis, bet ir asmens teisinis statusas, jo veiksmai ar neveikimas, ginamas teisinis interesas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog byloje pateiktas ieškinys (b.l. 2-7) dėl santuokos nutraukimo, bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, už kurį mokėtinas 7249 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str.). Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 1118 Lt žyminio mokesčio dalį (b.l. 8, 9) bei pateikė prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo (b.l. 10). Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovės pajamos per mėnesį neviršija 2000 Lt (b.l. 42, 80-105), ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b.l. 41), nors ieškovė turi nekilnojamojo turto (b.l. 37-38), šis turtas, atsižvelgiant į jo vertę bei aplinkybę, jog su ieškove gyvena jos nepilnametė dukra, užtikrina būtinus, su gyvenamąja vieta susijusius poreikius, ir negali būti vertinamas kaip galimas šaltinis žyminiam mokesčiui sumokėti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog visos žyminio mokesčio sumos mokėjimas ieškovei būtų per didelė finansinė našta. Byloje nėra duomenų, jog tokia situacija susidarė dėl kaltų ieškovės veiksmų. Be to, pats teisme reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, ieškinyje nurodyti motyvai, susiję su netinkamu atsakovo elgesiu, leidžia spręsti, jog kreipimusi į teismą siekiama ginti šeimos teisės normų saugomas vertybes, susijusias su sutuoktinio ir nepilnamečio vaiko teisėmis, o pagal CPK 385 str., CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d. teisinį reglamentavimą klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, už kurį ir mokėtina didžioji žyminio mokesčio dalis, privalo būti išspręstas nutraukiant santuoką. Kadangi ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis, atsižvelgiant į aptartą jos turtinę padėtį, vertintina kaip pakankamai didelė, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas primokėti dalį žyminio mokesčio laikytinas formaliu galimybės teismine tvarka išspręsti su šeimos teisiniais santykiais susijusį ginčą ribojimu, neatitinkančiu žyminio mokesčio instituto tikslų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pateiktas atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės - ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota primokėti 2506,50 Lt žyminio mokesčio, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo patenkinti.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRamūnas Mitkus