Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LOYAL LT“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22636, kuriuo buvo nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti mokestinę nepriemoką (152 405,44 eurus), teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI 2020 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-2443 išieškoti 220 925,11 eurų mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-22613 pripažino netekusiu galios 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-2443. Dėl VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-2443 pareiškėja 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą prašydama jį panaikinti. Teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2353-1066/2020.

Pareiškėja skunde iš esmės neginčija mokestinės nepriemokos, tačiau nesutinka su išieškomos sumos dydžiu. Atsakovė nurodo, kad išieškomos sumos dydis yra teisingas.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato MAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

MAĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde teigia, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. VMI sprendimo Nr. (23.31-08) 467-155167 prievolių ataskaitoje ir skundžiamo sprendimo prievolių ataskaitoje PM 550 eurų ir 29,92 eurų delspinigių sumos dubliuojasi.

Su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negalima, nes 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo prievolių ataskaitoje įtraukta 550 eurų avansinio pelno mokesčio prievolė (prievolės Nr. 108346432) už 2019 m. trečią ketvirtį, kurios sumokėjimo terminas 2019 m. rugsėjo 16 d., o ginčijamo sprendimo prievolių ataskaitoje įtraukta 550 eurų avansinio PM prievolė (prievolės Nr. 109310936) už 2019 m. ketvirtą ketvirtį, kurios sumokėjimo terminas 2019 m. gruodžio 16 d.

Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) prievolės už 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesį yra įtrauktos skundžiamame sprendime ir prievolių ataskaitoje, nors apie juos nebuvo užsiminta 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime. Atsakovė nurodo, kad PVM prievolės už 2018 m. spalio ir lapkričio mėn. į skundžiamą sprendimą įtrauktos dėl to, kad formuojant pirmą sprendimą, šioms prievolėms buvo galiojanti mokestinės paskolos sutartis, kuri vėliau nutraukta.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisė išieškoti deklaruoto mokesčio mokestinę nepriemoką atsiranda, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Tai, kad ankstesniame sprendime dėl išieškojimo tam tikra suma nebuvo nurodyta, nereiškia, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigia. Taigi šis pareiškėjos argumentas atmestinas.

Pareiškėja skunde nepasisako dėl sudarytos paskolos sutarties ir jos nutraukimo aplinkybių, taip pat pareiškėja nepateikė teismui dėl šių atsakovės argumentų jokių rašytinių paaiškinimų, dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai įtraukė į skundžiamą sprendimą PVM prievoles už 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad VMI 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodytos mokestinės prievolės turi būti sumažintos 4 342 eurų suma, kadangi ji pateikė patikslintas deklaracijas ir dėl to galutinė mokestinių prievolių suma turėtų būti mažesnė.

Teismas pažymi, kad pareiškėja patikslintas deklaracijas teikė 2020 m. vasario 11 d., taigi, jos įtakos 2020 m. vasario 10 d. sprendimo turiniui negalėjo turėti.

Be to, atsakovė nurodo, kad ginčijamo sprendimo mokestinė nepriemoka sumažėjo nuo 152 405,44 eurų iki 148 041,35 eurų, t. y. 4 364,09 eurų. Atsakovė taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas antstoliui dar nėra perduotas dėl Lietuvoje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuolat atnaujina mokestinės nepriemokos sumas, mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje atliekamas prievolių aktualizavimas ir antstoliui per integracinę sąsają su Antstolių informacine sistema, perduodama aktualizuota išieškotina suma, teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LOYAL LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.