Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei „Valeris“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 8 d. sudarė 2 738,36 Eur. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2017 m. gegužės 8 d. duomenimis, IĮ „Valeris“ apdraustųjų nėra. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 6.2-330 buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolė R. S. 2017 m. balandžio 24 d. neįvykdytą sprendimą grąžino su 2017 m. balandžio 12 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. B-17-106-262, kuriame konstatavo, jog priverstinai išieškoti skolą nėra galimybių, kadangi skolininkas neturi bankuose sąskaitų, nėra įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė ir jos savininkas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo atsakovės įregistravimo 2010 m. birželio 23 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl manytina, kad atsakovė finansinių ataskaitų nesudaro. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad įmonė ir jos savininkas V. D. neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad įmonės vardu registruota transporto priemonė „Mercedes Benz“ yra išregistruota, jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, įmonės savininko V. D. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Antstolė R. S. 2017 m. balandžio 12 d. išieškojimo negalimumo akte nurodė, jog įmonė ir jos savininkas V. D. neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, banko sąskaitų, įmonė nevykdo veiklos, joje nėra darbuotojų. Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 8 d. buvo skolinga 2 738,36 Eur, atsakovės įmonėje nebuvo apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017 m. birželio 23 d. duomenimis, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra padidėjusi iki 2 855,4 Eur sumos, duomenų apie apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu asmenis nėra. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad IĮ „Valeris“ mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus neteikia, mokesčių nemoka, todėl duomenų apie įmonės atsiskaitymą su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturi. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 2 855,4 Eur, o duomenų apie atsakovės turtą nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas IĮ „Valeris“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti IĮ „Valeris“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Renavita“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą individualiai įmonei „Valeris“, įmonės kodas 302524499, esančiai Kauno m., Kovo 11-osios g. 28-99.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Renavita“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA062).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.