- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 2-518-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22685-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Trečiasis asmuo
- N. V., D. M.
- Ieškovas
- S. C.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tretieji asmenys N. V., D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė nuo 1990 m. nuolat gyvena ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 1999-01-19 ieškovės močiutė V. Ž. sudarė ginčo buto nuomos sutartį. V. Ž., padedant ieškovei, 1991 – 1995 m. laikotarpiu pateikė prašymą dėl ginčo buto privatizavimo. Tuo metu, ieškovės prašymu buvo sudaryta buto inventorizavimo byla, kuri su visas reikiamais dokumentais buvo pateikta privatizavimo tarnybai, pradėta privatizavimo procedūra, kuri buvo neužbaigta ne dėl ieškovės kaltės, kuri vis teiravosi dėl privatizavimo proceso eigos. Butas buvo nuspręstas privatizuoti ieškovės vardu. Mirus V. Ž., ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji turi sudaryti ginčo buto nuomos sutartį savo vardu. 2009 m. rugpjūčio mėn. atsakovo įsakymu buvo įgaliota su ieškove sudaryti ginčo buto nuomos sutartis. 2016 m. ieškovei pasidomėjus privatizavimo procesu, sužinojo, kad privatizavimo dokumentai nėra išlikę, yra išlikusi tik buto techninės apskaitos byla. Teigia, kad yra visos, įstatymo nustatytos, buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygos, todėl prašo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas nustatyti teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atstovė paaiškino, kad byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, kad ieškovė ar jos šeimos nariai įstatymų numatytais terminais būtų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Tokių dokumentų nėra ir pas atsakovę. Buto inventorizacinės bylos parengimas nėra pakankamas daryti išvadai, kad buvo pradėtas ginčo buto privatizavimo procesas. Be to, ieškovė nebuvo ginčo patalpų nuomininke iki 2008-10-09 bei nuomos sutarties sudarymo, todėl ji butų privatizavimo įstatymo galiojime metu net negalėjo pateikti pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo savo vardu. Taip pat ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nuo 1998 m. liepos 1 d. (iki tada galiojo Butų privatizavimo įstatymas), vėliausiai nuo 1999-01-19 (kada pasirašyta ginčo buto nuomos sutartis su ieškovės močiute) iki ieškinio pareiškimo (2016 m. lapkričio mėn.) per ieškinio senaties terminą ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.
Tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog ieškinys būtų patenkintas (b. l. 46).
Tretysis asmuo N. V. paaiškino, kad jos mama ieškovė kartu su močiute V. Ž. gyveno ginčo bute. Šiame bute gyvena ir tretieji asmenys. Ieškovė domėjosi ginčo buto privatizavimu, tačiau dėl priežasčių nepriklausančių nuo ieškovės valios, privatizavimo procedūra nebuvo baigta.
Tretysis asmuo D. M. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, šaukimais, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 (Žin., 1997, Nr. 39-955) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galioja tik iki 1998 m. liepos 1 d.
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 60). Šio buto nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir V. Ž. (b. l. 25), o pastarajai mirus – 2009-10-27 tarp atsakovės ir ieškovės (b. l. 17, 31-35). Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę ieškovė ir tretieji asmenys (b. l. 61). Ieškovės močiutė, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinė nuomininkė, šį butą turėjo teisę privatizuoti pagal iki 1998-07-01 galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę butą privatizuoti, buvo būtinos šios įstatyme nustatytos sąlygos: a) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 03 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 04 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2011 05 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2011). Tam, kad asmeniui būtų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovė būtų įpareigota sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, būtina nustatyti visų įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimą jo galiojimo metu.
Ieškovė teigia, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui jos močiutė, ar tai pati ieškovė pateikė visus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo ir atliko visus, įstatymo reikalaujamus veiksmus, bei vėliau ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamos patalpos privatizavimo procedūros, tačiau jai buvo atsakyta palaukti. Savo argumentams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė tik buto techninės apskaitos bylą (b. l. 11-14). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus rašto matyti, kad pas atsakovę nėra nei ieškovės, nei jos kitų šeimos narių pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl ginčo buto privatizavimo (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad visiškai pagrįstas atsakovės argumentas, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus dėl ginčo buto privatizavimo procedūros pradėjimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-09 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. C. buvo V. Ž. šeimos nare, faktas nustatytas nuomos sutarties sudarymo tikslu (b. l. 29-30). Konstatuotina, kad ieškovė ginčo patalpos nuomininke tapo tik šiam sprendimui įsiteisėjus, nuomos sutartis su ja sudaryta 2009-10-27. Taigi, ieškovė LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatitiko šio įstatymo keliamų reikalavimu – būti perkamo buto nuomininku ar nuomininko šeimos nariu (LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str.), todėl ji negalėjo pateikti pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo.
Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys šeimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintose Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos nuostatose matyti, kad visų pirma buto nuomininkas, jo šeimos nariai turi susitarti kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Susitarimas turi būti patvirtintas notariškai, pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma. Ieškovė nurodė, kad ginčo butą buvo sutarta privatizuoti jos vardu. Toks susitarimas byloje nepateiktas, o ir aplinkybių, kad jis iš viso buvo sudarytas, ieškovė neįrodinėjo, o tik apsiribojo jokiais įrodymais nepagrindžiančiu teiginiu, kad buvo sutarta privatizuoti jos vardu (CPK 12 str. 176 str. 178 str.). Tačiau, kaip nustatyta, ieškovei nebūnant ginčo buto nuomininkei nei nuomininko šeimos nare, net ir tikint ieškovės paaiškinimais, kad buvo nutarta butą privatizuoti jos vardu, toks susitarimas negalėjo būti tvirtinamas notariškai ir teikiamas kompetentingai privatizavimo institucijai, kadangi ieškovė nebuvo ketinamo sudaryti sandorio subjektas. Tokio susitarimo sudarymas buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga (LAT 2002-03-04 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-394/2002, 2005-11-09 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-554/2005, 2006-04-10 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-261/2006).
Minėto Vyriausybės nutarimo 19 punkte nurodoma, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse - su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu. Ir tik pirkėjui įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 0,5 procento buto kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama (20 p.). Taigi, pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą ieškovė ar jos močiutė turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovės močiutė atliko visus būtinus veiksmus. Vien tik aplinkybė, jog ieškovės vardu buvo parengta buto inventorinė byla, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių apie kitų buto privatizavimo procedūrų tinkamą atlikimą, nėra pakankama, nes kaip minėta, turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos.
Taip pat konstatuota, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad ji ar jos močiutė domėjosi buto privatizavimo procedūromis ir kad ji nebaigta ne dėl ieškovės kaltės.
Viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau pasibaigus LR Butų privatizavimo įstatymui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Šiuo atveju nenurodomas nei vienas konkretus pažeidimas. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Byloje jokių duomenų, kad nuo 1991 – 1995 m. laikotarpyje pateikto prašymo tarnybai, kaip teigiama ieškinyje, iki 2016 m. ieškovės močiutė ar pati ieškovė bei kiti šeimos nariai, būtų domėjęsi privatizavimo procedūromis, kreipęsi į atitinkamas institucijas, kodėl buto privatizavimo procedūra nevyksta. Vien noras (siekis) privatizuoti butą dar nesukuria subjektinių teisių. Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t.y. byloje nesant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimą, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti. Teismas, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad nei ieškovė, nei jos šeimos nariai nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, po LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, t.y. 1999-01-19 ieškovės močiutė pasirašė ginčo buto nuomos sutartį, kas visiškai nepatvirtina ieškovės teiginių apie siekį privatizuoti butą. Pasirašydama ginčo buto nuomos sutartį ieškovės močiutė turėjo suprasti, kad ginčo butas nėra jos nuosavybė, ir kad nei ji, nei jos šeimos narai nėra ginčo buvo savininkai. Tai yra, nuo ginčo buto nuomos sutarties pasirašymo - 1999 metų iki ieškinio pateikimo teismui – 2016 metų, yra praėjęs dešimties metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 2 d. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (1964 m. CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė nuo pat įsikėlimo į ginčo butą laikė save buto nuomininke, vykdė vėliau nuomos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį, ir daugiau kaip dešimt metų nesiėmė jokių veiksmų apginti savo tariamą teisę į ginčo buto privatizavimą lengvatine tvarka. Konstatuotina, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių ji nesiėmė veiksmų, kad išsiaiškintų galimas/ negalimas buto privatizavimo galimybes ir pateisinamų priežasčių, kliudžiusių jai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą anksčiau. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas ir tuo aspektu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsisakytinas tenkinti.
Atmetus ieškovės ieškinį iš ieškovės valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 11,30 Eur (vienuolika Eur, 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), kvitus pristatyti į 119 kabinetą.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.