Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę įgijamosios senaties tvarka į siloso tranšėją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra bei suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kadangi ji yra vykdomojo komiteto teisių ir pareigų perėmėja, kuri šioje byloje turėtų išdėstyti savo poziciją dėl inžinerinio statinio pastatymo teisėtumo.

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad siloso tranšėja, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, taip pat suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie tai, jog šis turtas buvo perduotas Širvintų rajono savivaldybei kaip valstybės turtas. Prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 1997 m. sausio 22 d. ŽŪB „Lankas“ narių-pajininkų susirinkimo sprendimu, buvo nutarta grąžinti Z. K. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): 2 karvides, veršidę, katilinę, daržovių sandėlį, daržinę, siloso duobę, mėšlidę ir pagalbines patalpas bei kuro sandėlį (b. l. 9). Minėti statiniai pagal priėmimo – perdavimo aktą buvo perduoti pareiškėjui (b. l. 10) ir jis valdė juos kaip savininkas. Visi paminėti statiniai, išskyrus siloso duobę (tranšėją) buvo įregistruoti pareiškėjo vardu, nuosavybės teise. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, minėta siloso tranšėja yra inžinerinis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu, CK 4.47 straipsnyje, nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į inžinerinį statinį – siloso tranšėją, o nuosavybės teisė į minėtą statinį nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nurodė, jog siloso tranšėją įsigijo su kitais (duomenys neskelbtini) komplekso pastatais, 1997 m. sausio 22 d., ŽŪB „Lankas“ narių-pajininkų susirinkimo sprendimu; visi statiniai pagal priėmimo – perdavimo aktą buvo perduoti pareiškėjui ir jis valdė juos kaip savininkas, tačiau dėl užmaršumo siloso tranšėjos neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, dėl siloso tranšėjos valdymo niekas niekada jokių pretenzijų nėra pareiškęs ir nėra ir nebuvo kliūčių šį daiktą jam įgyti nuosavybės teise; siloso tranšėją valdo atvirai, viešai, daugiau kaip 18 metų naudoja ją siloso reikmėms. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiantį tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (LietuvosAukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Suinteresuoto asmens Širvintų rajono savivaldybės administracijos teigimu, siloso tranšėja, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, taip pat suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie tai, jog šis turtas buvo perduotas Širvintų rajono savivaldybei, kaip valstybės turtas. Įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 533 straipsnis) duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas bei nepertraukiamumas negauta.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybėn inžinerinį statinį – siloso tranšėją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kadangi šį statinį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į nurodytą inžinerinį statinį – siloso tranšėją, nei pareiškėjas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį – siloso tranšėją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.