Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai J. K., suinteresuotiems asmenims R. G., M. K. ir valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., M. K. ir valstybinei įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime, ir jos atstovo advokato K. P. paaiškintais teismo posėdžio metu. Pareiškėjos J. K. motina G. M. mirė (duomenys neskelbtini) G. M. daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėja kartu su motina gyveno, motinos sutuoktiniui A. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame gyvenamajame name, nors teisiškai ir nebuvo registruota jos vardu registruotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai G. M. dėl jos palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po mamos mirties pareiškėja su šeima liko gyventi minimuose namuose, toliau naudojosi motinos baldais, buities daiktais kaip savo, mokėjo ir iki dabar moka komunalinius mokesčius, remontuoja, ūkininkauja mirusiai motinai priklausančiame žemės sklype, t. y. pareiškėja J. K. motinos G. M. palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad bendravo su suinteresuotais asmenimis – pareiškėjos vaikais – R. G. ir M. K. asmeniškai, kurie išreiškė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo.

Pareiškėja J. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: G. M. mirties liudijimu; G. M. ir A. M. santuokos liudijimu; A. M. mirties liudijimu; notaro liudijimu; pareiškėjos J. B. (po santuokos sudarymo K.) gimimo liudijimu; valstybinės įmonės žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro raštu; Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos seniūno raštu ir pažymėjimu; Nekilnojamojo turto registro išrašais; paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą; 1991 m. kovo 15 d. sutartimi; mokesčių sumokėjimo kvitais; J. K. ūkininko pažymėjimu; fotonuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. K. (buvusi pavardė B.), gim. (duomenys neskelbtini), yra G. M. (buvusios B.) duktė (e. b. l. 7). G. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. M. (e. b. l. 6). Vaikų nesusilaukė. G. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). G. M. 2008 m. spalio 29 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu paliko R. K. (e. b. l. 17), tačiau paveldėjimo byla po G. M. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 5). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Pareiškėja J. K. turi du vaikus: dukterį R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 90). Pareiškėjos motinos G. M. vardu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. K. šį žemės sklypą nuomojosi 2003 m. balandžio 15 d. nuomos sutarties pagrindu (e. b. l. 20–21). A. M. priklausė gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), dalį šio turto A. M. paveldėjo pagal 1990 m. gruodžio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą, o kita dalis įgyta pagal 1991 m. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-516 (e. b. l. 10–16). Mirus G. M., pareiškėja toliau gyveno name, mokėjo mokesčius, ką patvirtina 2016 m. sausio ir gegužė mokėjimo kvitai už elektros energiją (e. b. l. 30–31), toliau ūkininkavo, laikė gyvulius (e. b. l. 32–33).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja J. K. iš karto po motinos G. M. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. G. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad J. K. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos G. M. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja J. K. mirusio motinos G. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.