- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 1-127-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18147-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- Ž. M.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. M., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis Ž. M. grasino nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2015m. kovo 29d., apie 18⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis Ž. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinės-pil. I. M. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine I. M. metu, savo mažametės dukros-pil. F. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sugyventinės I. M. nepilnamečio sūnaus-pil. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje pavartojęs necenzūrinius žodžius savo sugyventinės atžvilgiu, laikydamas rankoje atstatytą peilį ir jį demonstruodamas bei sakydamas žodžius:„ šiandiena tau bus galas, pamatysi, jeigu neatiduosi mašinos ir dokumentų “, „ kirvis tau galvon šiandiena pereis “, „ užmušiu, padarysiu galą, pakišiu po velėna “, ką nukentėjusioji I. M. suprato kaip realų grasinimą nužudyti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas
Kaip matyti iš kaltinamojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įvykio dieną buvo neblaivus, todėl dėl buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau visiškai sutinka su sugyventinės I. M. parodymais, pasak kurios, jis ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir grasino pastarąją nužudyti. Rankoje laikė peilį ir, juo daužydamas į stalą, pasakė grasinančius žodžius savo sugyventinės I. M. atžvilgiu. Ant sugyventinės I. M. buvo supykęs dėl to, kad ši jį nuvežė į parduotuvę ir paliko. Visiškai sutinka su tuo, kad sugyventinė I. M. jai pasakytus grasinančius žodžius ir peilio daužymą į stalą galėjo suprasti kaip grasinimą ją nužudyti(b.l. 51, 54).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis Ž. M. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios I. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe užfiksuotais ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1-2, 9-10), nepilnamečio liudytojo E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 2-3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 19-20), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 22) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 23), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 44) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tame tarpe užfiksuotų ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2015m. kovo 28d., apie 16³⁰ val., į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis Ž. M., kuris ėmė reikalauti jį nuvežti į Pašilę, kur gyvena jo motina, kad iš jos galėtų pasiskolinti pinigų. Ji sugyventiniui pasakė, kad jo nevešianti, dėl ko sugyventinis, supykęs, pagrasino išdaužyti langus, baldus, sudaužyti automobilį. Išsigandusi sugyventinio grasinimų, ji pastarąjį nuvežė į Pašilę ir paliko prie parduotuvės. Į namus pirmas grįžo sugyventinis, kuris ėmė reikalauti automobilio. Bijodama užeiti į namus, ji telefonu pareikalavo, kad sugyventinis Ž. M. išeitų iš jos namų, o šiam atsisakius tai padaryti, ji kartu su mažamete dukra apie valandą laiko stovėjo lauke. Sūnui E. pranešus, kad sugyventinis yra įsiutęs ir gali išdaužyti namuose esančius daiktus, ji grįžo į savo namus. Jai užėjus į namus, sugyventinis Ž. M. iš karto ją užsipuolė ir vėl pradėjo reikalauti automobilio, pradėjo kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Rankoje laikydamas peilį su atstatyta geležte ir jį trankydamas į stalą, sugyventinis ėmė grasinti, sakydamas žodžius: „ šiandiena tau bus galas, pamatysi, jeigu neatiduosi mašinos ir dokumentų “, „ kirvis tau galvon šiandiena pereis “, „ užmušiu, padarysiu galą, pakišiu po velė-
na “. Kadangi Ž. M. jai grasino, rankoje laikydamas peilį, ji labai išsigando ir pamaniusi, kad sugyventinis gali ją užmušti ar sužaloti, pasiėmusi mažamete dukrą, pabėgo iš namų ir apie įvykį pranešė policijai(b.l. 1-2, 9-10). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji I. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju Ž. M. metu(b.l. 18).
Kaip matyti iš nepilnamečio liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. kovo 29d., apie 16³⁰ val., į namus grįžo girtas motinos I. M. sugyventinis Ž. M., kuris ėmė reikalauti automobilio. Motina automobilio nedavė, tačiau sugyventinį nuvežė į Pašilę. Pirmas į namus grįžo motinos sugyventinis Ž. M., o po to pėsčiomis grįžo ir motina. Namuose kilo konfliktas. Jam girdint, Ž. M. motiną koliojo necenzūriniais žodžiais, po ko rankoje laikydamas peilį ir juo daužydamas į stalą, pasakė grasinančius žodžius: „ padarysiu galą, pakišiu po velėna “. Motina, išsigandusi savo sugyventinio Ž. M. grasinimų, pasiėmė jo mažametę seserį ir pabėgo iš namų, kol atvyko policija(b.l. 14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, įvykio vieta, kurioje buvo grasinama nužudyti, yra virtuvė, esanti pil. I. M. priklausančiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint virtuvę, nustatyta, kad patalpų kampe yra krosnis, šalia kurios stovi stalas. Ant staltiese užtiesto stalo yra sudėti puodeliai, stovas su stalo įrankiais, lėkštė, šalia jos guli peilis su juodos spalvos rankena, kurio bendras ilgis yra 20,5 cm, o geležtės ilgis-10,7 cm. Peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, buvo paimtas iš įvykio vietos ir sudėtas į spec. paketą Nr. 146551(b.l. 2-3, 7). Iš įvykio vietos paimtas peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 22-25).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. grasinimo nužudyti nukentėjusiąją I. M. kilusio šeimyninio konflikto pastarajai pariklausančiuose namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkybes(b.l. 19-20).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2015m. kovo 29d., 20¹⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo Ž. M. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas(b.l. 44-45).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. kovo 29d. kaltinamasis Ž. M. girtas grįžo į sugyventinės-nukentėjusiosios I. M. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), su kuria kartu gyvena. Norėdamas dar išgerti, kaltinamasis Ž. M. ėmė reikalauti, kad sugyventinė jį nuvežtų į Pašilę, kur gyvena jo motina, kad pasiskolinti pinigų. Nukentėjusiajai I. M. pasakius, kad ji jo nevešianti, kaltinamasis Ž. M., supykęs, pagrasino išdaužyti langus, baldus, sudaužyti automobilį. Išsigandusi kaltinamojo grasinimų, nukentėjusioji I. M. pastarąjį nuvežė į Pašilę ir paliko prie parduotuvės. Grįžus į namus, kaltinamasis Ž. M. vėl sukėlė konfliktą, reikalaudamas duoti jam automobilį, pradėjo savo sugyventinę-nukentėjusiąją I. M. kolioti necenzūriniais žodžiais. Būdamas agresyviai nusiteikęs, neblaivus kaltinamasis Ž. M., rankoje laikydamas peilį su atstatyta geležte ir jį trankydamas į stalą, mažamečių vaikų akivaizdoje ėmė grasinti sugyventinei-nukentėjusiajai I. M. fiziniu susidorojimu. Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo Ž. M. veiksmus, nukentėjusioji I. M., matydama savo sugyventinio tuometinę būseną, pasakytus grasinimus žodžiu jos(nukentėjusiosios I. M.) atžvilgiu, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad buvusio neblaivaus jos sugyventinio-kaltinamojo Ž. M. grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis Ž. M. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, nes nusikaltimu jokia žala padaryta nebuvo.
Kaltinamasis Ž. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 61).
Sankcijose už kaltinamajam Ž. M. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo Ž. M. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo Ž. M. atsakomybę. Nors kaltinamasis Ž. M. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant tiek į veikos, padarytos kilusio šeimyninio konflikto metu, aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo, kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę bei vadovaujantis bausmės paskirtimi, laikytina, kad kaltinamajam Ž. M., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. M. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60(šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam Ž. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam Ž. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. kovo 29d., 20¹⁰ val., iki 2015m. kovo 31d., 14²⁷ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis Ž. M. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. M. taikytas smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemones-įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: Vaitkūnų km., Pabaisko sen., Ukmergės raj., ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmes-sugyventinės I. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį su juodos spalvios rankena, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.