Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį T. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo buvimo vieta nežinoma, todėl procesiniai dokumentai įteikti jam viešo paskelbimo būdu 2020 m. kovo 2 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą apie civilinės bylos iškėlimą (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovo prašymu sprendimas priimamas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2020 m. vasario 19 d., todėl ši data laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovo pateikti dokumentai – Vilniaus apskrities policijos komisariato 2008 m. gruodžio 11 d. pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 10/0814371, 2008 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimas apie eismo įvykį, UAB „Baltijos autolizingas“ 2008 m. spalio 9 d. prašymas išmokėti išmoką, 2008 m. spalio 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, 2009 m. kovo 19, 2011 m. gegužės 24 d., 2019 m. lapkričio 6 d. pretenzijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui T. S. – patvirtina, kad atsakovas T. S. 2008 m. spalio 6 d. Vilniuje, vairavo automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, be valstybinės techninės apžiūros, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas T. S.. Transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11.1 punktu), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 382,74 Eur draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 382,74 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti - neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Transporto priemonių draudikų biuras (17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo vairuota transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. spalio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl atsakovas T. S. turėjo suvokti apie automobilio naudojimo galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Transporto priemonės VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakovo T. S. atsakomybė ieškovui atsirado dėl to, kad neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis nustato, jog biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą, nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę). Atsakovas T. S., vairuodamas neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonę, savo veiksmais padarė žalą kito asmens turtui, todėl ieškovo išmokėta 382,74 Eur dydžio draudimo išmoka turi būti priteista iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 265, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, įmonės kodas 125709291, 382,74 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 74 ct) nuostolių atlyginimo, taip pat penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 382,74 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.