- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 1-361-768/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00787-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. 2011 m. lapkričio 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje, pavartodamas fizinį smurtą prieš sugyventinę R. K., sudavė jai kumščiu ne mažiau tris kartus į galvą bei nugarą, čiupęs už plaukų nutempė į kitą kambarį ir suėmęs už plaukų trenkė jos galvą į sieną ne mažiau du kartus, po to, palenkęs jos galvą, spyrė jai keliu vieną kartą į veidą, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, nugaroje, poodines kraujosruvas dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinio kelio sąnario srityje, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės - sugyventinės R. K. sveikatą.
Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 27 d. apie 19.00 val. jam grįžus į namus prasidėjo konfliktas su sugyventine R. K.. Rytai prasidėjo isterijos priepuolis ir ji puolė. Jis gynėsi, kad akių neišdraskytų, bandė kviesti policiją. Kadangi jo psichinės sveikatos stovis nėra stabilus, dažnai reikia gerti vaistus, nes greitai susinervina, nenusileisdamas nukentėjusiajai sudavė jai smūgius į nugarą, spyrė į galvą. Kadangi ne viską prisimena, negali paaiškinti, kaip nukentėjusiajai galėjo lūžti nosis. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nukentėjusios neatsiprašė. Šiuo metu kartu negyvena. Ligonių kasos civilinį ieškinį sutinka atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
nukentėjusios R. K. parodymais, kad 2011 m. lapkričio 27 d. įtarė, kad kaltinamasis lankosi pas kitą moterį, todėl jam sugrįžus namo pradėjo priekaištauti ir isterikuoti. Priekaištaujant kaltinamasis spyrė į nugarą, griebė už plaukų ir trenkė iš kelio į nosį. Po to, tempė už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną. Ji gynėsi ir taip pat sudavė kaltinamajam. Gali būti, kad ji gindamasi sugadino jo akinius. Kaltinamasis jos neatsiprašė, gydymosi laikotarpiu pagalbos nesuteikė, nerodė pastangų atsiprašyti ar pasidomėti jos sveikata;
liudytojo I. K. parodymais, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Apie įvykį sužinojo jau po konflikto, matė, kad dukra buvo sumušta, nes sekančią dieną vežė ją pas gydytojus. Ji pasisakė, kad ją sužalojo K.;
liudytojo L. B. parodymais, kad K. B. yra jo dėdė, o R. K. jo teta. Santykiai su jais geri. 2011-11-27, apie 22-23 val., buvo pas dėdę. Nuėjo pas jį norėdamas pernakvoti ir pažaisti dėdės kompiuteriu. Jų namuose buvo dėdė, R. K. ir jų 5 metų duktė. Pas juos yra trys kambariai (su virtuve). Baigęs žaisti kompiuteriu, jis išgirdo kitame kambaryje šūkavimo garsus. Į jo kambarį atėjo dėdė ir Rita šūkaudami, jie susimušė. Jis (Lukas) jau ruošėsi eiti miegoti, kai jie pradėjo muštis rankomis. Matė, kaip teta K. norėjo dėdei iš rankų išmušti telefoną. Buvo aprimę, po to vėl susimušė. Jis norėjo bėgti namo, dėdė liepė pabūti, bet jis pabėgo namo. R. dėdė sudavė į veidą. Rankos kumščiu K. R. pataikė į veidą du kartus. Iš nosies, tarpuakyje, tetai pasirodė kraujas. Po to smūgio, ji norėjo išmušti iš K. rankų telefoną. Abu (dėdė ir Rita) susikibę parkrito ant lovos. Po to, Rita atsikėlė nuo lovos kruvina ir pabėgo. Kada Ritą tempė už plaukų jis nematė, kai ją spardė taip pat nematė. Jis grįžęs namo, viską pasakė mamai. Po to įvykio pas R. ir K. namuose nebuvo. Jis nežino, ar tarp jų dažnai vyksta konfliktai. (b.l. 36-37)
2011-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1329/11 (05) nurodyta, kad R. K. nustatytas nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, nugaroje, poodinės kraujosruvos dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku – 2011-11-27, suduodant kumščiais, įspiriant koja ar panašiai. Dėl nosies kaulų lūžio R. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui.(b.l. 11-12)
2012-01-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. PG 1329/11 (05) nurodyta, kad galimybė R. K. susižaloti pačiai yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija. (b.l. 15)
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodyta K. B. veikos kvalifikacija atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narę - R. K., su kuria gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė) (LR BK 248 str. 2 d.). Ši jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, skirdamas kaltinamajam K. B. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str. 2 dalis), taip pat į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
K. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirba, nevedęs, turi sveikatos problemų.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį – veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ja buvo kėsinamasi į asmens sveikatą, nusikalstamos veikos pasekmes – gydymas nebuvo brangus ir sudėtingas, nukentėjusioji visiškai pasveiko, kaltės formą – veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamos
veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta prieš šeimos narį dėl asmeninių nesutarimų, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, kuris yra 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Iš bylos medžiagos bei iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis K. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidedant bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 269, 10 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų K. B. veiksmų, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pripažinti K. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jam bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. 72² str., 75 str. 1, 2 d. 2, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 8 (aštuonių) mėnesių baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusios R. K. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 269, 10 Lt (du šimtai šešiasdešimt devyni litai ir 10 centų) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B..
Išieškoti iš K. B. 14, 40 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.