Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2018 m. lapkričio 28 d., apie 18.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie jame esančio pagalbinio pastato, atsisakė nusistatyti girtumą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams D. V. ir A. G., t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, norėdamas išvengti sulaikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, pasipriešino jiems, užsiundydamas ant pareigūnų šunį, duodamas komandą „paimk“. Sulaikymo metu šuo suplėšė A. G. tarnybines uniformines kelnes, kurių vertė 22,39 Eur, ir įkando į dešinę koją, taip A. G. padarydamas dešinės blauzdos kastinę žaizdą, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. L. kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis paaiškino, kad tą dieną buvo girtas ir gerai aplinkybių nepamena, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo perskaityti jo parodymai, esantys 1 t., b. l. 85-87, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos kaltinamasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad tą dieną girtavo su artimaisiais, kiek pamena jokio konflikto tarp minėtų asmenų jis nesukėlė, sėdėjo vienas prie televizoriaus ir garsiai kalbėjo. Buvo vakaras, kai pamatė į namus įeinat policijos pareigūnus. Ką kalbėjo pareigūnai jis nebepamena, nes buvo girtas. Pareigūnas jam liepė apsirengti ir eiti kartu, tačiau jis nepakluso, išėjęs į kiemą, nuėjo prie savo šuns, kuris buvo pririštas prie pagalbinio pastato. Šuo yra piktas kovinis, mišrūnas, labiau panašus į rotveilerį. Pareigūnai namo kieme liepė atsitraukti nuo šuns, tačiau jis norėjo pabūti ramiai su šunimi ir nenorėjo niekur su jais važiuoti. Jam įėjus į pagalbinį pastatą, į jį atėjo policijos pareigūnai, nors jis pareigūnams sakė, kad neitų prie jo, sakė, kad šuo įkas, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio. Patalpose pareigūnai jį sulaikinėjo, panaudojo kovinių imtynių veiksmus, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius. Supykęs, pasakė šuniui, kad pultų pareigūnus, mano, jog šuo užpuolė pareigūnus gindamas jį. Pristatant į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje sėdėjo ramiai, atsiprašinėjo pareigūnų, ir dabar nori atsiprašyti dėl tokio savo netinkamo elgesio. Jo šuo labai agresyvus ir galėjo įkąsti pareigūnams, nes ne kartą yra įkandęs žmonėms, net artimiems. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, jog nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir sulaikomas nėjo su jais, o nuėjęs pas savo šunį, jį užsiundė ant pareigūnų, kaip suprato, jog šuo įkando pareigūnei. Kaip minėjo, sulaikymo metu sandėliuko patalpose, jį išvedant pareigūnams jis garsiai pasakė šuniui „pulk“, dėl ko ir mano, jog šuo įkando vienam iš pareigūnų (1 t., b. l. 85-87 ).

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. L. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

A. G., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Tą pavakarę, patruliuojant pagal iš anksto sudarytą grafiką kartu su vyr. patruliu D. V. ekipaže ,,Lūšė 2025“, iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad asmuo muša kitą asmenį, pranešė nepilnametis pranešėjas. Atvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, budėtojui susisiekus su pranešėju, pasitiko pranešėjas I. K. ir jo sesuo buto savininkė G. K., kurie paaiškino, kad namuose yra nepageidaujamas asmuo M. L., kuris yra girtas ir agresyvus. G. K. prašė jį išprašyti iš buto. Svetainėje matėsi girtavimo požymiai, ant sofos sėdėjo akivaizdžiai neblaivus M. L., šalia stovėjo jo draugė G. K. ir I. K. mama I. K.. M. L. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai. Paaiškinus, kad jis privalės išeiti iš buto, nes to pageidauja buto savininkė, I. K. pradėjo ginti kaltinamąjį, prašė dukros leisti jam pasilikti. Pareikalavus kaltinamajam apleisti patalpas, asmuo pasipiktino, buvo ištisai raginamas, apsiavė batus ir išėjo. Grįžusi su kolega prie tarnybinio automobilio prie sandėliukų, esančių priešais namą, pastebėjo M. L. Nukreipus į jį prožektoriaus šviesą, jis pradėjo ją ir D. V. plūsti necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. Priėjus arčiau, jis už grandinės pasiėmė prie sandėliuko pririštą agresyvų šunį ir pradėjo jį siundyti ant pareigūnų. Pareikalavus palikti šunį ir ateiti prie jų, kaltinamasis nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau siundė šunį. D. V. išsitraukė spec. priemonę – teleskopinę lazdą ir bandė ją panaudoti, perspėdamas, kad jei asmuo toliau siundys šunį, lazda bus panaudota prieš jį ir prieš gyvūną, tačiau asmuo į perspėjimus nereagavo, o siundomas šuo puolė juos, todėl lazda buvo panaudota prieš šunį, tačiau jam neapsiraminus, D. V. prieš gyvūną panaudojo spec. priemonę – dujas. Kadangi dujos buvo neveiksmingos, teleskopine lazda šuniui sudavė vieną smūgį per galvą, tuomet šuo apsiramino ir įėjo į sandėliuko vidų kartu su M. L.. Pasinaudojus tinkama proga ir panaudojus kovinius ir imtynių veiksmus, D. V. įstūmė M. L. į sandėliuką, ten kur šuo negalėjo jų pasiekti ir jį nugriovė. Jai priėjus prie asmens, šis muistėsi, mojavo rankomis, bandydamas suduoti smūgius jai ir kolegai, taip nevykdė teisėtų reikalavimų, priešinosi sulaikomas, stangindamas rankas, toliau įžeidinėjo juos ir siundė šunį. Panaudojus jėgą, asmeniui buvo užlaužtos rankos už nugaros ir uždėta spec. priemonė – antrankiai. Sulaikymo momentu į patalpą įbėgo agresyviai nusiteikusi I. K., kuri šaukė paleisti M. L. ir artinosi jų link, todėl išsitraukė spec. priemonę tazerį ir įspėjo ją, kad nesiartintų, nes bus panaudotas tazeris, tuomet moteris pasitraukė prie sienos. Pakėlus kaltinamąjį ir vedant iš patalpos, I. K. bandė jį sugriebti, tačiau D. V. ranka atitraukė ją nuo sulaikytojo, perspėdamas, kad netrukdytų dirbti. Vedant M. L. iš patalpos, šis davė komandą šuniui, sakydamas žodžius ,,Paimk, paimk, paimk“, ir tuo momentu šuo įkando jai į dešinės kojos blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą bei sužalodamas kojos blauzdą, taip pat suplėšė tarnybinės uniformos kelnes. Pristatytas į policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas kaltinamasis kategoriškai atsisakė nusistatyti girtumą. Apžiūrėjus M. L., jo galvoje matėsi kraujuojanti žaizda, veidas buvo apibraižytas, visus šiuos sužalojimus jis galėjo patirti pasipriešinimo metu, tačiau medikų apžiūros jis taip pat kategoriškai atsisakė. Apie visą įvykį buvo informuotas policijos budėtojas (1 t., b. l. 61-62 ).

Liudytojas D. V. davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad sulaikant kaltinamąjį jis nenukentėjo, nuo šuns nukentėjo jo kolegė, jai šuo įkando į koją, dėl ko, pristačius sulaikytąjį į policijos komisariatą, jis kolegę nuvežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jos apžiūrėjo koją, baigus tarnybą, jie išvyko namo (1 t., b. l. 65-66 ).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, pamena, kad kažkas iškvietė policiją ir jos sugyventinį policijos pareigūnai išvedė iš buto į kiemą. Kieme prie pastato yra pririštas jų šuo. Kadangi jos sugyventinis buvo prie šuns, pareigūnai ėjo link jo ir šuo įkando ir jai, ir pareigūnei į koją. Dėl girtumo ji nepamena visų įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 69-70).

ROIK pranešime Nr. 0118000646309 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d., apie 7.36 val., buvo pranešta, kad sesers vaikiną muša neblaivus patėvis (1 t., b. l. 18-20).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriaus. patrulės A. G. paimtos uniforminės tarnybinės kelnės ir gydytojo išrašas (1 t., b. l. 23-26).

Daiktų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėtos tarnybinės uniforminės kelnės, dešinėje klešnėje matyti plėštinė, netaisyklingos formos 6x2 cm šuns įkandimo žymė (1 t., b. l. 27-30), pakvitavimu kelnės grąžintos A. G. (1 t., b. l. 31).

2018 m. lapkričio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2108/2018 (03) nurodyta jog A. G. dėl dešinės blauzdos kastinės žaizdos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 36).

Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 22,39 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 46-47).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujanti Valstybinės ligonių kasos interesus, pateikė 85,67 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l . 153-160).

Kaltinamasis M. L. 2018 m. lapkričio 28 d., 18.30 val. buvo laikinai sulaikytas, o 2018 m. lapkričio 29 d., 13.11 val., paleistas į laisvę (1 t., b. l. 76-77, 90).

Veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Teismas nemato galimybės kaltinamojo veikų kvalifikuoti pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-505/2010 ir kt.). Aptariant kaltinamojo veiką BK 286 straipsnio prasme, konstatuotina kad pasipriešinimas buvo įvykdytas tiesiogine tyčia, užsiundant šunį, kuris įkando policijos pareigūnei, ir taip trukdant atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Kaltinamasis turėjo suvokti, kad nepaklusdamas policijos pareigūnams ir užsiundydamas ant jų šunį, priešinasi viešojo administravimo funkcijas atliekantiems policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines funkcijas, ko pasėkoje buvo padarytas nežymus pareigūnės sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas medikų, sukeldamas fizinį skausmą, padarė veiksmus, kurie viršija ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytus pasipriešinimo veiksmus, todėl jo padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 1 dalis), jis laikomas neteistu, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, įtakotais apsvaigimo nuo alkoholio, todėl skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltę jis pripažino ir gailėjosi dėl padarytos veikos, todėl daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam viešuosius darbus, nustatant sankcijos vidurkio trukmę, pareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 24 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 41, 46, 54 straipsniai). Teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, sprendžia, kad baudą sumokėti kaltinamasis nėra pajėgus, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, jos padarymo aplinkybėms, būtų neadekvati kilusioms pasekmėms, todėl neskirtina.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu, BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 28 d., 18.30 val., iki 2018 m. lapkričio 29 d., 13.11 val., – 2 dienos, prilygintos 12 (dvylikai) valandų nemokamų viešųjų darbų, ir suėmimo laikas nuo 2019 m. balandžio 11 d., 15.50 val., iki 2019 m. balandžio 12 d., 14.47 val., – 1 diena, prilyginta 6 (šešioms) valandoms nemokamų viešųjų darbų, viso – 18 (aštuoniolika) valandų.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma išsiaiškintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nukentėjusioji A. G. pateikė 1 000 Eur civilinį ieškinį, nurodydama, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji kentė fizinį skausmą, buvo laikinai nedarbinga, buvo vakcinuojama dėl pasiutligės, po šuns įkandimo liko randas, kurį galimai reikės koreguoti ateityje. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir nukentėjusioji sudarė susitarimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos ir jos mokėjimo išdėstymo termino, siekdami, jog būtų patvirtintas jų susitaikymas ir byla nutraukta. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad susitarta neturtinės žalos suma yra per didelė.

Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertina tai, kad nukentėjusiosios laikinas nedarbingumas tęsėsi daugiau nei 10 dienų, patirtas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ilgalaikių itin neigiamų pasekmių sukelta nebuvo, todėl daro išvadą, kad prašomos ir susitartos priteisti neturtinės žalos suma itin viršija nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, skausmą ir nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad būdama pareigūnė, nukentėjusioji privalo žinoti galimą kilti riziką tarnybos atlikimo metu. Pareigūnas turi būti pasiruošęs provokuojantiems bei pavojingiems asmenų veiksmams, tam jis yra specialiai ruošiamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ir pati pareigūnė nesielgė atsargiai, žinodama, kad šuo yra agresyvus, o jo šeimininkas, t. y. kaltinamasis, yra neblaivus. Nukentėjusioji privalėjo įvertinti galimą riziką bei pasekmes, ji matė, kad šuo kartu su kaltinamuoju nuėjo į sandėliuką, matė jo agresiją, pati nurodė, kad prieš gyvūną buvo panaudotos dujos ir teleskopinė lazda ir tik po to šuo nusiramino, buvo galima pradėti kaltinamojo sulaikymo veiksmus. Be to, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, akivaizdu, kad jis nėra pajėgus sumokėti susitaikymo protokole numatytą 800 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai. Teismas pažymi, jog po to, kai kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo protokolą, kaltinamajam buvo sudaryta galimybė sumokėti kitiems civiliniams ieškovams iš jo reikalaujamą žalos atlyginimo sumą – Šiaulių teritorinei ligonių kasai 85,67 Eur ir Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 22,39 Eur, dėl ko bylos dalyvių prašymu buvo padaryta pertrauka, siekiant sudaryti galimybę sumokėti šias sumas. Po pertraukos kaltinamasis pareiškė, kad jis neturėjo galimybės sumokėti pinigų, todėl teismo įsitikinimu, atlyginti 800 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajai jis neturi galimybės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, dirba pas ūkininką, gauna nedidele pajamas. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis ir rekomenduojamais nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tvirtinti kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2019 m. gegužės 3 d. susitaikymo protokole numatyto susitarimo dėl 800 Eur žalos neturtinės žalos atlyginimo, be to, nusikalstama veika sukeltos pasekmės nėra itin didelės ir sunkios, todėl, teismo įsitikinimu, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, kitus nepatogumus pakankamai gali kompensuoti ir mažesnio dydžio suma, todėl priteistinos neturtinės žalos suma mažintina ir iš kaltinamojo M. L. priteistina 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji, būdama pareigūnė, yra drausta ir ji gali gauti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo nuostatas. Atsiradus išlaidoms, susijusioms su galimu rando šalinimu, nukentėjusioji nepraranda teisės į patirtų išlaidų atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl 22,39 Eur priteisimo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos interesus, civilinį ieškinį dėl 85,67 Eur priteisimo už nukentėjusiajai A. G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo priteisti reikalaujamas sumas nuostoliams atlyginti, nes tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.249 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė iki įsiteisės teismo nuosprendis paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam M. L. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 28 d., 18.30 val., iki 2018 m. lapkričio 29 d., 13.11 val., – 2 dienas, prilygintas 12 (dvylikai) valandų nemokamų viešųjų darbų, ir suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 11 d., 15.50 val., iki 2019 m. balandžio 12 d., 14.47 val., – 1 dieną, prilygintą 6 (šešioms) valandoms nemokamų viešųjų darbų, viso – 18 (aštuoniolika) valandų ir laikyti, kad jis yra atlikęs 18 (aštuoniolika) valandų viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios A. G. ir kaltinamojo susitarimo dėl 8020 Eur neturtinės žalos priteisimo netvirtinti, nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. L. priteisti 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo M. L. priteisti 85,67 Eur nuostoliams atlyginti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš kaltinamojo M. L. priteisti 22,39 Eur nuostoliams atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.