Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-31 · Administracinė byla Nr. A-662-1057-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-03-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
A-662-1057-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00464-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
R. Č., M. P., I. Č.
Atsakovas
Nacionalinei
Kategorijos
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-1057/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00464-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 33.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjoms R. Č. ir M. P.,atsakovo atstovei R. S.,vertėjai Karinai Pribylovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjų R. Č. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Č., M. P. ir I. Č. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. Č., I. Č. ir M. P. skundu (b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. BRS-(3.82)-956 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 25 d. gavo Agentūros 2009 m. lapkričio 23 d. reikalavimą Nr. BRS-(3.82)-956 grąžinti mirusio vyro ir tėvo S. Č. skolą Agentūrai, kuri susidarė dėl neteisingo žemės ūkio veiklos plotų deklaravimo. Prie reikalavimo pridėta ir palūkanų paskaičiavimo lentelė bei notaro liudijimo nuorašai apie jų pareiškimų priėmimą palikimui priimti. Teigė, kad šie paliudijimai dar nereiškia, jog skolininko palikimas jau yra priimtas ir atsiradusi prievolė grąžinti palikėjo skolas. Nurodė, kad apie mirusio S. Č. žemės naudmenų deklaravimą ir jo neatitikimus nieko negali paaiškinti, nes žemės reikalais užsiiminėjo išimtinai tik S. Č.. Po jo mirties jie padavė pareiškimus Šalčininkų rajono pirmojo notarų biuro notarei Č. B. dėl S. Č. palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo dokumentai dar nėra įforminti, nes nėra aiškios paveldėto turto dalys dėl J. Č., kurio atžvilgiu Šalčininkų rajono teisme šiuo metu vyksta teismų posėdžiai dėl jam pareikštų kaltinimų tėvo nužudymu. Teigė, kad kol nėra priimtas nuosprendis J. Č. dėl įtarimų nužudžius tėvą, negali būti išspręstas palikimo paveldėjimo klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad administracinės patikros metu kontroliniame žemės sklype Nr. 018608-7930 buvo nustatytas neteisingas deklaravimas (dvigubas deklaravimas). Sutikrinus visų kontroliniame žemės sklype deklaravusių pareiškėjų laukų įbraižymą, buvo nustatyta, kad du pareiškėjai deklaravo analogišką pasėlių lauką (kontrolinio žemės sklypo Nr. 018608-7930 lauką Nr. 1, kurio plotas – 2,50 ha). Pažymėjo, kad Agentūra 2008 m. balandžio 9 d. išsiuntė S. Č. pranešimą Nr. 884439 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame prašė pateikti žemės valdymo (nuosavybės, nuomos pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus, kadangi buvo nustatytas neatitikimas (S. Č. ir kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas). Tačiau S. Č. iki nustatyto termino pabaigos reikalingų dokumentų Agentūrai neatsiuntė. Todėl jam taikytos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Paaiškino, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai nustatytas – 3,90 ha. Pažymėjo, kad tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai pasėliai neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau nei 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Atsižvelgdamas į tai, kad S. Č. neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau nei 20 procentų ((6,40 - 3,90) / 6,40 x 100 = 39 proc.), darė išvadą, kad pagrindinė tiesioginių išmokų dalis S. Č. 2007 metais nepriklausė. Kadangi parama S. Č. buvo išmokėta anksčiau nei nustatytas neatitikimas, susidarė skola. Nurodė Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.1 punktą, nurodė, kad S. Č. mirė anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl skolos grąžinimo ir darė išvadą, kad jis apie tai nebuvo informuotas. Pažymėjo, kad Agentūra 2009 m. balandžio 20 d. raštu BR6-(3.82)-5675 norėjo informuoti S. Č. dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo, tačiau šis Agentūros raštas AB „Lietuvos pašto“ buvo grąžintas Agentūrai su žyma „Pareiškėjas miręs“. Nurodė, kad Agentūra 2009 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BR6-(2.47)-6838 kreipėsi į Šalčininkų rajojo pirmojo notaro biuro notarę Č. B., kuri 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 54 informavo Agentūrą, jog palikimo priėmimo pareiškimus po S. Č. mirties notarei padavė dukra M. P., sūnus I. Č. ir sutuoktinė R. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai priėmė mirusiojo S. Č. palikimą pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnį padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, darė išvadą, kad pareiškėjai prisiėmė ir jo prisiimtus įsipareigojimus, t. y. susidariusią skolą – 2 494,56 Lt bei priskaičiuotas palūkanas. Rėmėsi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2007 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – ir Taisyklės), 42 punktu, Civilinio kodekso 5.50, 5.52 straipsnių nuostatomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Taisyklių 42, 4 punktus, nustatė, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai nustatytas – 3,90 ha, t. y. deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau nei 20 procentų, todėl darė išvadą, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 44.1.5 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė, jog S. Č. pagrindinė tiesioginių išmokų dalis 2007 metais nepriklausė.

Nurodė Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.52 straipsnį ir konstatavo, kad Agentūra, iš Šalčininkų rajono pirmojo notarų biuro gavusi informaciją, jog palikimo priėmimo pareiškimus po S. Č. mirties notarei padavė dukra M. P., sūnus I. Č. ir sutuoktinė R. Č., pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą dėl S. Č. išmokėtos paramos grąžinimo.

III.

Pareiškėjai R. Č. ir M. P. apeliaciniu skundu (b. l. 124-125) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad S. Č. pats nepildė paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, 2007 m. birželio 12 d. paraišką užpildė S. C.. Pabrėžia, kad S. Č. nemokėjo valstybinės kalbos, nėra jokių duomenų, kad jam buvo išverstas paraiškos turinys, ar jis jį suprato. Mano, kad turėjo būti apklausta S. C.. Paaiškina, kad S. Č. nemokėjo lietuvių kalbos, todėl visada kreipėsi į A. P. pagalbos, tačiau dėl gauto pranešimo apie nustatytą pasėlių deklaruotojo ploto neatitikimą nesikreipė. Abejoja, ar S. Č. gavo tokį pranešimą ir mano, kad Agentūra turi pateikti teismui įrodymus, jog S. Č. tokį pranešimą gavo. Nurodo, kad apie paraiškos patikros vietoje ataskaitą Nr. 7-1003946211-A1-1 turėjo būti teisme apklaustas Agentūros tarnautojas dėl pasėlių matavimo aplinkybių, dokumentų pasirašymo aplinkybių. Pareiškėjų nuomone, S. Č. parašai ataskaitoje ir paraiškoje žymiai skiriasi. Atkreipia dėmesį, kad Agentūra nenurodė, kas yra kitas asmuo, deklaravęs tą patį sklypą. Mano, kad šis žmogus turėtų būti apklaustas teismo posėdyje. Pažymi, kad Agentūra neišsiaiškino, ar tas kitas žmogus, kuris deklaravo pasėlius žemės sklype Nr. 018608-7930 nebuvo S. V. arba jo sūnus A. V., kuris dirba žemę J. Č. leidimu. Mano, kad teisme turėtų būti apklaustas A. V., J. Č., kuris po S. Č. mirties neleidžia apeliantams aplankyti namų ir paimti galimai esančius dokumentus. Pažymi, kad teismas, žinodamas apie dvigubą deklaravimą, neįpareigojo Agentūros pateikti papildomų dokumentų. Pastebi, kad byloje nėra duomenų, ar pagal dvigubą deklaravimą buvo gauta dviguba išmoka, taip pat nėra duomenų, ar S. Č. realiai gavo iš Agentūros išmokas, koks jų dydis, ar kitas asmuo gavo išmokas, kokius ir kada dokumentus šis asmuo pateikė siekdamas gauti išmoką. Paaiškina, kad žeme naudojosi ne tik S. Č., bet ir J. J., kuris galimai deklaravo 2,50 ha pasėlių, todėl, apeliančių manymu, jis turėtų būti apklaustas teismo posėdyje. Pažymi, kad Agentūra nenurodė, kodėl, nepatikrinusi deklaruotų žemės plotų, išmokėjo S. Č. išmokas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-135) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateikiami visiškai kiti motyvai nei skunde pirmosios instancijos teismui, kuriame nekelti reikalavimai apklausti liudytojus, taip pat nekeltas klausimas dėl dvigubo deklaravimo fakto. Teigia, kad pateikė Agentūros sąskaitos išrašų kopijas, kuriose matyti kada ir kokia pinigų suma buvo pervesta S. Č..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-11-23 sprendimo Nr. BRS–(3.82)–956 „Dėl S. Č. išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuriuo prašoma grąžinti dėl neteisingo deklaravimo išmokėtą paramą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-03-30 įsakymu Nr. 3D–135 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklių 42 punkte nustatyta, jog jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Pagal šių Taisyklių 44.1.5 punktą, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmokos pagrindinė dalis už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių dėl dvigubo deklaravimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės sklype, kurio kontrolinis Nr. 018608–7930, S. Č. deklaravo tik 2,50 ha. Atitinkamai šis plotas pažymėtas ir laukų žemėlapyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos paaiškino, kad dėl šio ploto deklaravimo S. Č. ir giminaitis (J. J.) buvo susitarę (2,50 ha dovanojo pareiškėjų tėvui, o deklaravo savo dalį). Iš byloje esančio pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad minėti asmenys yra bendrasavininkiai (S. Č. priklauso 250/800 dalis bendrojoje nuosavybėje, o J. J. – 550/800 dalis bendrojoje nuosavybėje) žemės sklypo, esančio Šalčininkų raj. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (kadastro Nr. 8527/0006:16, unikalus Nr. 8527–00060016). Taigi neaiški ta aplinkybė, kokiu pagrindu J. J. laukų žemėlapyje pažymėtame sklype Nr. 018608–7930 (14,44 ha) S. Č. savo laukų žemėlapyje deklaravo atitinkamą plotą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Č. laukų žemėlapio skyriuje „Kontrolinio žemės sklypo numeris ir plotas, ha“ ranka nurodytas kontrolinio žemės sklypo numeris (Nr. 018608–7930), tačiau nenurodytas plotas. Tuo tarpu paraiškos dalyje „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius“ nurodytas kontrolinio žemės sklypo numeris, lauko numeris (1) žemėlapyje, plotas, vietovės pobūdis (mažo nepalankumo vietovės) ir žemės valdymo teisė (nuosava žemė). Pateiktų dokumentų kontekste negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad tą plotą taip pat deklaravo ir minėtas J. J., ar jam buvo išmokėta parama. Šių visų bylai reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė. Atsakovo pateiktas ir pirmosios instancijos teismo vienareikšmiškai priimtas argumentas, kad S. Č. deklaruotas plotas tiesioginių išmokų pagrindinei daliai gauti buvo 6,40 ha, o faktiškai – 3,90 ha, t. y. deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau nei 20 proc., todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Taisyklių 44.1.5 punkto nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad S. Č. pagrindinė tiesioginių išmokų dalis 2007 m. nepriklausė, nėra pagrįstas. Svarstytinas klausimas, ar į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktinas J. J., liudytojais apklaustini Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojas, atlikęs patikrą vietoje ir seniūnijos darbuotoja, kuri pildė deklaraciją.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n utaria:

Pareiškėjų R. Č. ir M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius