Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Civilinė byla Nr. A2-1970-485/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
A2-1970-485/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
A. P.
Civilinė byla Nr. A2-1970-485/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 119.11;124.2.2; 124.3;1 22.4.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Mitkaus ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-16990-528/2010 pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005 (kreditorius SĮ „Panemunės butų ūkis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. P. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005, panaikinti 2005-11-03 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi (b. l. 6) nustatė 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams dėl proceso atnaujinimo pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškimas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes klaidingai nurodyta A. P., J. P. bei Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“ procesinė padėtis, nepateiktas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, nepateikti įrodymai, patvirtinantys CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimą, nenurodytos kokios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

2010-07-16 skolininkas pateikė teismui patikslintą prašymą (b. l. 9-11).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi (b. l. 12) nutarė pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri patvirtina nuo 2007-12-12 iki dabar pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet nepateikė duomenų apie įsakymo priėmimo metu – 2005-11-03 deklaruotą jo gyvenamąją vietą. Teismas laikė, jog prie patikslinto prašymo atnaujinti procesą pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, nors teismas nutartyje nurodė, kad būtini tokie registro duomenys, todėl darė išvadą, kad A. P. neištaisė visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų bei nurodė, kad CPK nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu (b. l. 15-17) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti A. P. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1. teismas reikalavo dokumento apie A. P. šiuo metu deklaruotą gyvenamąją vietą, teismo nutartyje nėra nurodyta ir nėra aišku, jog teismas reikalavo pažymos apie 2005-11-03 A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą;

2. teismas neturėjo pagrindo šioje proceso stadijoje reikalauti A. P. pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, nes A. P. iš vis galėjo būti nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos ir tokios pažymos neturėti. Tokiu reikalavimu teismas neteisėtai riboja A. P. teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos;

3. A. P. patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikė eilę įrodymų apie savo gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 66-670 prašo atskirąjį skundą atmesti.

Kreditorius nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. kovo 16 d. yra valdomas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise. SĮ „Panemunės butų ūkis“, vykdydamas savo pareigą pildyti gyvenamosios vietos duomenų apskaitos dokumentus, pildė ir A. P. įrašymo kortelę. A. P. nepateikė SĮ „Panemunės butų ūkis“ prašymo išregistruoti jį iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, pastarasis tik 2007 m. gruodžio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad ieškovas SĮ „Panemunės butų ūkis“, pateikdamas SĮ „Panemunės butų ūkis“ pažymėjimą apie A. P., nurodė pagal teisės aktus nustatytą deklaruotą jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 2.17 str. 1 d. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taip pat pagal LR CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Todėl SĮ „Panemunės butų ūkis“ elgėsi teisėtai 2005 m. rugsėjo 2 d. kreipdamasis į Kauno m. apylinkės teismą nurodydamas atsakovo A. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šio instituto pagalba yra galimybė ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) teisines klaidas ir apginti ne tik šalies, bet ir viešąjį interesą. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape tikrinama, ar prašymas atnaujinti procesą, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia terminų prašymui paduoti skaičiavimą, nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti dokumentus dėl žyminio mokesčio, už tokio prašymo padavimą, sumokėjimo. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis) arba atsisako priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, pareiškėjas A. P. 2010-06-23 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005. Teismas, 2010 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tarp kurių buvo ir įpareigojimas pateikti išrašą iš Gyventojų registro tarnybos apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad šioje nutartyje teismas pareiškėjui konkrečiai neįvardijo už kokį laikotarpį jis privalo pateikti pažymą apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjas 2010-07-16 patikslintiname prašyme nurodė, kad patikslina šalių procesinę padėtį, prideda pažymą apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodo įrodymus dėl terminų skaičiavimo ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti. Skundžiamoje 2010 m. liepos 19 d. nutartyje teismas nurodė vienintelę priežastį kodėl pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytinas nepaduotu, t.y. teismas konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai ištaisė pareiškimo trūkumą – A. P. teismui nepateikė pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą 2005-11-03 laikotarpiu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neištaisė pareiškimo trūkumo, susijusio su pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą pateikimu, kadangi teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartyje neišaiškino pareiškėjui, kad šis privalo pateikti pažymą, nurodančią jo gyvenamąją vietą teismo įsakymo priėmimo metu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kartu su patikslintu pareiškimu pateikė pažymą apie dabartinę savo deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 25), o iš teismo nutarties turinio lingvistinio aiškinimo matyti, kad kitokios pažymos teismas ir nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neištaisė pareiškimo trūkumo, t.y. nepateikė dokumento, kurio teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo ir nereikalavo, yra nepagrįsta.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties pagrįstumu, o daugiau lemia tolimesnius bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo aspektus, todėl kolegija dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 369 straipsnio nuostatas bei procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 straipsnis) normas, dėl ko neteisingai buvo išspręstas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje stadijoje negali spręsti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimo (CPK 367 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškėjo A. P. patikslinto prašymo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. P. patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-14964-375/2005 priėmimo klausimą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaKolegijos teisėjai: Ramūnas MitkusGintautas Koriaginas