Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Lensona“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Robinta“.

2. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jo 10 313,69 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio mėn. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Lensona“ bankroto byloje; teismui nusprendus, kad darbo santykiai tarp LUAB „Lensona“ ir pareiškėjo buvo pasibaigę 2021 m. lapkričio 30 d., prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą, patvirtinti 12 005,02 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą, kurį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis, nepanaudotos atostogos ir išeitinė išmoka, iš viso – 3 739,42 Eur (atskaičius mokesčius); vidutinis darbo užmokestis už savalaikį neatsiskaitymą su pareiškėju (6 mėn.) – 8 265,60 Eur (atskaičius mokesčius); teismui nusprendus, kad pareiškėjas praleido terminą pareikšti reikalavimui dėl netesybų laiku neatsiskaičius su darbuotoju, prašo terminą atnaujinti.

7. Iš Sodros gautų duomenų administratorius nustatė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui buvo sustabdytas/nutrauktas socialinis draudimas Sodros iniciatyva, t. y. Sodra nusprendė neįrašyti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nurodytų apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, ir VSD įmokų pagal draudėjo UAB „Lensona“ SAM pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį (ius) mėnesį (ius) ir jo priedą (us) SAM3SD bei draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Priimtą sprendimą Sodra išsiuntė pareiškėjui. Išsiųstame sprendime yra nurodyta, kad apdraustasis asmuo gali nustatyta tvarka įrodyti, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Tokiu tikslu apdraustasis asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo turi kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių. Administratorius neturi informacijos, kad pareiškėjas nustatyta tvarka būtų kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją ir nustatyta tvarka įrodęs, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Kadangi pareiškėjas nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją ir neįrodė, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, jam yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. jis UAB „Lensona“ darbo funkcijų nevykdė. Pareikšdamas finansinį reikalavimą pareiškėjas nepateikė jokių darbo funkcijų vykdymą UAB „Lensona“ patvirtinančių įrodymų.

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtino V. R. 3 239,17 Eur pirmosios eilės pirmojo etapo finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo prašymą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas

11. Teismas pažymi, jog 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 25 d. pašalinti prašymo trūkumus – pateikti visus turimus įrodymus galinčius pagrįsti darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Lensona“ realaus egzistavimo faktą. Teismas taip pat įpareigojo ir atsakovę UAB ,,Lensona“ iki 2024 m. lapkričio 25 d. pateikti papildomus įrodymus arba rašytinius paaiškinimus dėl pareiškimo. Per nustatytą terminą į bylą jokių papildomų duomenų nepateikta.

12. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą.

13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniuose reglamentuota kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka, pagal kurią kreditoriai pateikia savo reikalavimus nemokumo administratoriui, o šis patikrina pareikštų reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir, pridėjęs savo nuomonę dėl jų pagrįstumo, perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama nemokumo (bankroto) administratoriaus pozicija dėl kreditorių reikalavimų, jų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Pažymėtina, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo kreditorinį reikalavimą grindė (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi, pagal kurią jis LUAB „Lensona“ buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku bei VSDFV pažyma apie jo draudžiamąsias pajamas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad VSDFV iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data negali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu, tačiau net laikant, kad pareiškėjo darbo santykiai su bendrove pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d., jam už nurodytą laikotarpį turi būti apskaičiuotas ne tik 3 001,44 Eur darbo užmokestis, bet ir išeitinė kompensacija bei atostoginiai.

15. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad VSDFV 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjui buvo sustabdytas (nutrauktas) socialinis draudimas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių darbo funkcijų vykdymo bendrovėje duomenų nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. Taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į LUAB „Lensona“ ar Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) dėl neišmokėto darbo užmokesčio nei iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei po bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorei nėra perduoti dokumentai, galintys patvirtinti, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d. LUAB „Lensona“ būtų vykdžiusi kokius nors užsakymus, darbus ir (ar) būtų paskyrusi pareiškėjui atlikti kokias nors darbines funkcijas. Nemokumo administratorei neperduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai ar kiti duomenys, kurie leistų spręsti apie darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d.

16. Akcentuotina, kad iškeldamas UAB „Lensona“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2020 metais.

17. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas finansinį reikalavimą kildina iš galimų darbo teisinių santykių, neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti tokio finansinio reikalavimo pagrįstumą, taip pat ir tai, jog darbo teisiniai santykiai jį su LUAB „Lensona“ iš tiesų siejo. Atkreipė dėmesį, kad jau pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjo ir bendrovės darbo teisinių santykių egzistavimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d., pastebėjo, jog pareiškėjas nepateikė darbo funkcijų vykdymo LUAB „Lensona“ įrodymų ar dokumentų, patvirtinančių, jog būtų kreipęsis į LUAB „Lensona“ ar Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tad nustatė, jog aplinkybė, kad negaudamas atlyginimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 3 d, t. y. 9 mėn., pareiškėjas vis tiek vykdė darbo funkcijas, yra mažai tikėtina.

18. Teismas pažymėjo, kad LUAB „Lensona“ nemokumo administratorei nėra perduota dokumentų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas LUAB „Lensona“ atliko darbines funkcijas aptariamu laikotarpiu, nemokumo administratorei taip pat neperduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebėjo, jog tapačios aplinkybės egzistuoja vertinant laikotarpį ir iki 2021 m. gruodžio 1 d.

20. Kaip jau minėta aukščiau, iškeldamas LUAB „Lensona“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė buvo nemoki jau 2020 metais, o duomenų, kad laikotarpiu po darbo sutarties su V. R. sudarymo LUAB „Lensona“ vykdė kokią nors veiklą, byloje nėra pateikta. Vadinasi, darbo sutartis su V. R. buvo sudaryta LUAB „Lensona“ jau esant nemokiai ir apskritai iš esmės jau nevykdant veiklos.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju vertintinas ne tik kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas bet ir darbo sutarties (ne)galiojimo klausimas.

22. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog darbo sutartis su įmone sudaryta pastarajai esant nemokiai, nesant duomenų apie veiklos vykdymą, bei tai, kad nemokumo administratorei nėra perduota dokumentų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas LUAB „Lensona“ atliko darbines funkcijas aptariamu laikotarpiu, nemokumo administratorei taip pat neperduoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbo tabeliai), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra ne tik, kad nepagrįstas įrodymais, tačiau apskritai darbo santykių egzistavimo faktas paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, pačiam pareiškėjui teko procesinė pareiga įrodyti tiek apeliacinės instancijos teismo nurodytas, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo pažymėtas aplinkybes apie vykdytą veiklą, realiai atliktas funkcijas, darbo užmokestį. Teismas sutinka su LUAB ,,Lensona“ nemokumo administratoriaus išsakyta nuomone, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbo ir (ar) atliko kokias nors darbines funkcijas LUAB „Lensona“ iki 2022 m. birželio 3 d., o vienintelis įrodymas, kad pareiškėjui galimai nebuvo išmokėtas darbo užmokesti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. yra elektroninis įrašas LUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programoje. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo nemokumo administratorius, byloje tokio elektroninio įrašo nepatvirtina jokie pirminiai apskaitos dokumentai, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip patikimus. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio negavimą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio mėn.

23. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų apie darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Lensona“ realų egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjui neįvykdžius pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius darbo santykių faktą, jo reikalavimas įtraukti į BUAB „Lensona” kreditorių sąrašą su 12 055,02 Eur kreditoriniu reikalavimu bei kiti reikalavimai negali būti tenkinami.

24. Pažymėtina, kad CK 1.78 straipsnio, reglamentuojančio niekinius ir nuginčijamus sandorius, 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017, 48 punktas).

25. CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

26. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).

27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad realūs darbo santykiai, nepaisant formalaus darbo sutarties pasirašymo, tarp V. R. ir UAB „Lensona“ nebuvo susiklostę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad darbo sutartis buvo vykdoma, t. y. jog pareiškėjas įmonėje, kuri buvo nemoki, atliko darbo funkcijas. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismo nuomone yra pagrindas spręsti, kad darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne turint tikslą sukurti darbo teisinius santykius, o, simuliuojant darbo santykius, gauti Garantinio fondo lėšas, nes lėšos iš Garantinio fondo skiriamos tada, kai darbdavys tampa nemokus ir neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas siekia sukurti finansinį reikalavimą, kurį patvirtinus LUAB „Lensona“ bankroto byloje, jis galimai visiškai ar iš dalies būtų patenkintas Garantinio fondo lėšomis (t. y. valstybės išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam), todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokio finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, turėjo pareigą itin atidžiai įvertinti ir visiškai įsitikinti tokio finansinio reikalavimo realumu ir pagrįstumu. Teismas akcentavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko nepašalintos abejonės dėl šalių darbo santykių realaus egzistavimo ir dėl šalių siekio sukurti tokius santykius buvimo fakto, tad nagrinėjant klausimą dėl V. R. finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo, pirmiausia reikia įvertinti jo sudarytos su LUAB „Lensona“ darbo sutarties (ne)galiojimo klausimą.

28. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, sutarties šalims nesiekiant sukurti darbo teisinių santykių, be to, tokia darbo sutartis, kuri realiai niekada nebuvo vykdoma ir kurią sudarant jau buvo aišku, kad ji nebus vykdoma, o šalių tikslas yra pasipelnyti iš Garantinio fondo lėšų, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra teisinis pagrindas šią darbo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.81 straipsnio ir 1.86 straipsnio pagrindais.

29. Teismui padarius tokią išvadą visi kiti pareiškėjo reikalavimai nespręstini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Civilinio kodekso 1.81 straipsniu ir 1.86 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

nutaria:

V. R. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lensona“ bankroto byloje atmesti.

Pripažinti tarp V. R. ir UAB „Lensona“ (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Pavesti nemokumo administratorei per 3 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.