Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-595-184/2016, kurioje 2016-09-07 nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pavesta BPK 51 str. 4 d. pagrindu parinkti nukentėjusiajam V. P. advokatą.

Skundas paliekamas nenagrinėtas.

Žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuotos BPK X dalyje, kurios BPK 439 str. 1 d. nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę joje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką arba nutartis skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 str. 2 d., t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-09-07 teisiamojo posėdžio metu buvo sprendžiamas nukentėjusiojo teisių užtikrinimo bylos nagrinėjimo teisme metu klausimas. Siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiojo V. P. teisių įgyvendinimą teisme, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl advokato – atstovo pagal įstatymą paskyrimo to reikalingam nukentėjusiajam V. P.. Skundu nesutinkama su šia teisminio bylos nagrinėjimo metu priimta nutartimi, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši teismo nutartis patenka į BPK 439 str. 2 d. apibrėžtą neskundžiamų nutarčių ratą, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti skundą dėl jos. Be to, kad pastaroji teismo nutartis yra neskundžiama teisingai nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas savo priimtoje nutartyje.

Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, kad Tarnyba, kaip vykdančioji institucija, privalo ne analizuoti advokato skyrimo reikalingumo/nereikalingumo klausimą, o sutinkamai su BPK 346 str. numatytu įpareigojimu vykdyti teismo nutartį.

Remiantis išdėstytu nėra pagrindo nagrinėti Tarnybos skundą, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.