Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendis ir vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo priklausomybės ligų, per 1 metus ir 6 mėnesius atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį – 1 000 Eur turtinės žalos;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. birželio 13 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. K., adresu (duomenys neskelbtini), sudaręs statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastolių nuomos, 2010,43 eurų bendros vertės, ir pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovęs statybinius pastolius į nuosavą automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai bei vėlesniu laiku statybinių pastolių negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros 2010,43 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

S. P., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. gegužės 30 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. I. sudaręs vieno mėnesio sutartį dėl statybinių pastolių nuomos, 6092,70 Eur bendros vertės, bei 2019 m. gegužės 30 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pagal įrangos perdavimo aktą , pasiėmęs statybinius pastolius, pakrovė juos į automobilį „Seat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai bei vėlesniu laiku statybinių pastolių negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros 6092,70 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nelabai gerai prisimena nusikalstamų veikų aplinkybes, nes tuo metu dažnai vartojo alkoholį. Jam reikėjo pastolių darbui, todėl juos išsinuomojo. Turėjo grąžinti pastolius, bet taip pat turėjo atlikti arešto bausmę. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos išsiaiškino, kur buvo parduoti pastoliai. Tai yra jo kaltė, kad neprižiūrėjo pastolių ir jų laiku negrąžino. Sutartį dėl pastolių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė ir įsipareigojo ją vykdyti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 15). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis S. P. parodė, kad kažkas surašyta neteisingai, pinigų tuo metu turėjo, neteisingai nurodyta, kad pats nuvežė juos parduoti neturėdamas pinigų. Pastolius grąžinti jam sutrukdė alkoholizmas. Pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, sutinka atlyginti dalimis iki 300 eurų. Šiuo metu nedirba, gauna pašalpą, dirba neoficialiai, per mėnesį gauna apie 1000 eurų. Vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. P. pripažino kaltę ir dėl nusikalstamos veikos epizodo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, jog galėjo būti, kad sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių, bet neprisimena. Gal tuo metu buvo išgėręs ir jam pasiūlė gerus pinigus. Pripažįsta kaltę ir dėl šio nusikalstamos veikos epizodo, taip pat pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Padarė išvadas, kad reikia nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. P. parodė, kad 2019 birželio 13 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ten sudarydami dvišalę sutartį. Kiek pamena, vienam mėnesiui išsinuomojo aliumininius pastolius (bokštelį), ten pasikrovė juos į nuosavą automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su vairuotoju A. S. išvažiavo į objektą (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino adresu, kuriuo turėjo atlikti vidaus ir lauko apdailos darbus. Darbų užsakovas buvo A. ir A., kuris yra namo savininkas. Atvykę į (duomenys neskelbtini), išsikrovė bokštelį, kitą dieną namo savininkas supirko reikalingas darbui medžiagas ir jie pradėjo dirbti, dirbo apie 3 mėnesius. Kiek prisimena, rugsėjo pabaigoje arba spalio mėnesio pradžioje bokštelį kartu su T. J. iš (duomenys neskelbtini) išvežė tuo pačiu automobilių į (duomenys neskelbtini), į buvusio gelžbetonio gamyklos teritoriją į angarą. Į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bokštelio nevežė, nes buvo susitarę, kad bokštelį atveš spalio 4 arba 5 dieną ir atsiskaitys grynais pinigais. Spalio 3 d. atvyko į Vilniaus m. 2 PK, buvo išvežtas į Vilniaus miesto areštinę, o spalio 4 d. buvo išvežtas Pravieniškių pataisos namus kur turėjo atlikti 60 parų arešto. Iš Pravieniškių pataisos namų buvo išleistas lapkričio 29 d., grįžo namo, pradėjo domėtis, kur yra bokšteli. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas bokštelis, bet ten jo jau nebuvo. Į telefoną gavo žinutę, kad pastolių nuomos sutartis pasibaigė, tada sulaukė skambučio iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl padaryto gailisi, nori atlyginti padarytą žalą, nes mažai tikėtina, kad pastolius pavyks surasti, norėtų susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, iš karto visos sumos sumokėti negalės (2 t., b. l. 6-7). Papildomai apklaustas įtariamuoju S. P. parodė, kad pastolius nuomojosi darbo reikmėms. Kai sužinojo, jog jo įmonė „užsidarinėja“, o jam reikėjo pinigų pragyvenimui ir baudoms susimokėti, nutarė šiuos pastolius parduoti, už pastolius gavo 300 eurų. Nežino, kam pardavė, tik žino vietą, kur jis pats tuos pastolius nuvežė parduoti. Asmenį, kuris pirko, gal ir galėtų atpažinti. Šis asmuo neklausė, kieno tie pastoliai. Asmuo turėjo žinoti, kad jie galimai vogti, jam nieko neaiškino. Jis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, priklausomas nuo alkoholio, dažnai gydosi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Jis suprato darantis nusikaltimą nuo to momento, kai pastolius vežė parduoti, o ne grąžinti atgal savininkui. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15). 2020 m. balandžio 14 d. apklaustas įtariamuoju S. P. parodė, kad S. I. nepažįsta, su šiuo asmeniu 2019 m. gegužės 10 d. nebuvo sudaręs jokios sutarties dėl statybinių pastolių. Jis 2019 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos nurodyti negali, prarado savo pasą. Nežino, kur galėjo jį prarasti, kadangi tuo metu be sustojimo vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kiek žino, nėra įrašytas į įskaitas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, nėra įrašytas į psichiatrų įskaitas. 2019 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį dėl alkoholio vartojimo savarankiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini), šiuo metu gydosi. Mano, kad jo vardu kažkoks svetimas asmuo, pasinaudojęs jo dokumento duomenimis, sudarė minėtą sutartį, kadangi 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į UAB „Tele2“ atstovybę, norėdamas išsimokėtinai pasiimti sau mobiliojo ryšio telefono aparatą bei sudaryti sutartį, el. būdu užpildė paraiškos formą, kurioje buvo įrašyti jo duomenys ir minėtą paraišką išsiuntė į UAB „Tele2“ atstovybę. Po ko UAB „Tele 2“ atstovybės darbuotojas, patikrinęs jo duomenis, el. paštu jam pranešė, kad jo vardu 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad išsimokėtinai jo vardu buvo paimtas MRT Samsung S9 plius, išmanusis laikrodis, Power bankas (įkrovimo sistemos blokelis) bei dar kažkokia prekė. Minėti daiktai buvo paimti išsimokėtinai 2 metams. Suprato, kad kažkas pasinaudojo jo dokumentu, bandė išsiaiškinti, tačiau tiesos nerado, už minėtus daiktus nemoka. Įtaria, kad jo dokumentu pasinaudoti galėjo pažįstamas, vardu I. (pavardės nežino), apie 27-28 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus buto adreso nežino, kontaktinio numerio neturi, kiek atsimena, kad jis gyvena kartu su motina. Jo ūgis apie 170 cm, veido bruožai panašūs į jo veido bruožus, normalaus kūno sudėjimo. 2019 m. vasaros metu kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl paso dingimo, kreipėsi tik vasarą, kadangi iki to laiko pastoviai išgėrinėjo. Migracijos skyriuje jam pasakė, kad jis turi kreiptis į artimiausią policijos įstaigą ir parašyti pareiškimą dėl dokumento dingimo ar praradimo. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, savo pašto dėžutėje atrado savo pasą, dėl to pareiškimo į policijos įstaigą nerašė (2 t., b. l. 47-48). 2020 m. birželio 3 d. apklaustas įtariamuoju S. P. parodė, kad dėl 2019 m. birželio 13 d. įvykio kaltę pripažįsta visiškai, prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, kadangi jie yra išsamūs, jų nekeis. Dėl antrojo epizodo (2019 m. gegužės 10 d. įvykio) kaltės nepripažįsta, pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Prisiminė, kad 2019 m. gegužės 10 d. buvo (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Lietuvos 2019 m. gegužės 6 d. ar gegužės 7 d., tiksliai datos neprisimena, vyko autobusu (2 t., b. l. 55-56).

2020 m. gegužės 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad S. I. atpažino S. P. kaip asmenį, kuriam išnuomojo pastolius (1 t., b. l. 50-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo pareigos yra įmonės vadybininkas. 2019 m. birželio 13 d. į įmonę adresu (duomenys neskelbtini) atvyko asmuo prisistatęs S. P. ir pasakė, kad nori išsinuomoti dviem savaitėms aliumininius pastolius. Asmuo pateikė savo asmens dokumentą tiksliai neatsimena ar asmens tapatybės kortelę ar pasą. Jis tuomet asmeniui padavė sutartį dėl nuomos ir perdavimo-priėmimo aktą, kuriuos asmuo pasirašė ir kopijas pasiėmė sau. Po dokumentų pasirašymo kartu su asmeniui nuėjo į sandėlį ir iš jo paėmę aliuminių bokštinių pastolių komplektą nunešė į jo automobilį kuris stovėjo lauke. Asmuo buvo atvykęs su dar vienu vyru, kurio negali apibūdinti. Asmenys buvo atvykę su mėlynos spalvos VW Transport autobusiuku, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Klientas išsinuomojęs aliumininius pastolius sudėjo juos į automobilį ir iš įmonės teritorijos išvažiavo. Prieš išvažiuojant asmeniui jo paklausė, kuriam laikui išsinuomoja pastolius, asmuo pasakė, kad po dviejų savaičių pastolius grąžins ir, kai pateiks sąskaitą-faktūrą, jis už aliumininius pastolius atsiskaitys. S. P. galėtų atpažinti, kadangi su juo bendravo apie 10-15 minučių ir jo veidą gerai įsidėmėjo. Praėjus dviem savaitėms asmuo nei grąžino išnuomotų pastolių nei atsiskaitė už juos. 2019 metų liepos mėnesio pradžioje S. P. buvo išsiųsta sąskaita-faktūra per paštą, buvo bandoma susisiekti su S. P., bet asmens nurodytas telefono numeris buvo išjungtas. Tiksliai negali pasakyti, bet maždaug 2019 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje jam paskambino S. P. iš kito telefono numerio ir pasakė, kad dar dirba su aliumininiais pastoliais, kai pabaigs objektą, pastolius grąžins (1 t., b. l. 105-107).

2020 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad M. P. atpažino S. P. kaip asmenį, kuriam įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo pastolius (1 t., b. l. 108-109).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad asmuo, prisistatęs S. P. ir pateikęs pasą, pasirašė dokumentus – sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą dėl pastolių. S. P. pastolių negrąžino, jis turi daug skolų, net antstoliai iš jo negali išieškoti skolų. Dėl pastolių vagystės padaryta 6092,70 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 9-10).

2019 m. gruodžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. I. pateikė 2019 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį ir įrangos perdavimo aktą (1 t., b. l. 38-40).

2020 m. sausio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. K. pateikė 2019 m. birželio 13 d. Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį, 2019 m. birželio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą, sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 94-103).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad S. P. iš jų įmonės išsinuomojo aliuminius pastolius 2 savaitėms ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. pastolių negrąžino. Iš susirašinėjimo su S. P. matyti, kad jis pastolius išsinuomojo savo vardu ir juos perdavė, jo teigimu, V. R.. Tai buvo iš anksto suplanuotas pastolių pasisavinimas (1 t., b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

S. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo S. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus baudžiamosios bylos įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis) konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta.

Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 6-7, 15, 55-56).

Be to, be visiško S. P. kaltės prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir aukščiau aptarti bei teismo ištirti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais: nukentėjusiųjų S. I., K. K., liudytojų M. P., V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, parodymų atpažinti protokolai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kiti aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys, kurių teismas nekartoja.

Teismo vertinimu, S. P. įvykdytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), nes jis apgaule pasisavino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis.

Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. P. kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino kaltę dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, o vėliau pripažino kaltę ir dėl kitos nusikalstamos veikos, pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju S. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu iš pradžių kaltę pripažino tik iš dalies, todėl faktas, kad jis savo kaltę visiškai pripažino vėliau apklausiamas teisiamajame posėdyje, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 85-91).

Teismo vertinimu, S. P. elgesys iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaištingas, stebimas jo polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamas veikas S. P. padarė būdamas teistas už analogiškas veikas. Iš ankstesnių teismo procesinių sprendimų jo atžvilgiu bei baustumų administracine tvarka S. P. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Tai rodo, kad S. P. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai susiformavusios, jis linkęs daryti teisei priešingas veikas, o anksčiau jam skirtos bausmės bausmei skirtų tikslų nepasiekė.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtas bausmes, teismas sprendžia, jog visos šios aplinkybės rodo, kad S. P. nepaiso ir ignoruoja jo atžvilgiu taikomas griežtas poveikio priemones. Nepaisydamas to, jis ir toliau veikia neteisėtai ir nusikalstamai, todėl, teismo įsitikinimu, tik arešto bausmė gali efektyviai apriboti jo galimybes daryti nusikalstamas veikas bei galbūt sudaryti sąlygas jam pakeisti savo elgesį ateityje. Taigi, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) S. P. paskyrus areštą, kurio dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, pagal kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme. Siekiant padėti nuteistajam spręsti jo problemą dėl priklausomybės, kuri turi neigiamos įtakos jo elgesiui bei atsižvelgiant į kaltinamojo deklaruojamą pasiryžimą atsisakyti priklausomybės alkoholiui bei taisytis, jam gali būti suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą prižiūrimam ne pataisos namuose, o probacijos tarnybos, suteikiant galimybę savo elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant S. P. suderintus įpareigojimus.

Kaltinamajam S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 3295,95 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 8510,28 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41, 73-86).

Civiliniai ieškiniai tenkintini. Civiliniai ieškiniai dalyje įrodyti ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo pripažintomis aplinkybėmis, ši žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais S. P. veiksmais, kaltinamasis ieškinius pripažino visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), ir paskirti jam areštą 50 parų.

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), ir paskirti jam areštą 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti S. P. subendrintą bausmę – areštą 84 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. P. areštą 56 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. P. paskirti – laisvės atėmimą 5 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo priklausomybės ligų, iki 2021 m. rugsėjo 24 d. atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį – 1 000 Eur turtinės žalos.

Į S. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, įskaitytus laikotarpius.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti Iš S. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3295,95 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 8510,28 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų ir dvidešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.