- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1426-716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01092-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- L. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje L. N., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N. žinodamas, kad pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-01-07 išduotą vykdomąjį raštą privalo mokėti lėšas dukros Kotrynos G. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt mėnesį nuo 2003-02-06 iki jos pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos mokėti lėšas, t.y. nuo 2003-02-06 iki 2012-09-01, nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jai kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2012-09-01 susidarė 11 282,79 Lt įsiskolinimas.
L. N. tyrimo metu kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad jis turi dukrą Kotryną G. N., kuri gimė santuokoje su D. N.. Su D. N. išsituokė 2008 metais. Ištuokos metu buvo priteisti alimentai dukros išlaikymui, po 200 lt kas mėnesį. Jis išlaikymui lėšų nemokėjo, nes abipusiu sutarimu jis paliko D. N. turtą, t.y. kavinę, kuri registruota jos tėvų vardu, namą ir pan. Praėjus keliems metams, tikslaus laiko pasakyti negali, D. N. kreipėsi į antstolius dėl alimentų išieškojimo. Nors jis jai mokėjo pinigus, tačiau neėmė jokių raštelių. Todėl negali pagrįsti savo mokėjimų. Po to buvo kažkiek atskaičiuojama iš jo algos. Po to neturėjo jokio darbo, todėl neturėjo iš ko jai mokėti. Pats pragyvena iš padienių darbų. Būna, kad per mėnesį gauna ir 600 Lt ir 500 Lt, kartais ir mažiau. Pats save išlaiko, kartais padeda draugai. Nuo šių metų pradėjo mokėti lėšas dukros išlaikymui, nuo rugpjūčio mėn. ir toliau pagal išgales pasižada mokėti. Šiai dienai pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Darbo biržoje nesiregistruoja, nes jam nereikalingas valstybės išlaikymas, ir mano, kad valstybė jam tinkamo darbo nepasiūlys. Registruotis biržoje taip pat neturi laiko. Jis pasižada mokėti lėšas dukros išlaikymui, ir pagal galimybes bandys išmokėti įsiskolinimą (b.l. 70).
Apklausta tyrimo metu liudytoja D. N. parodė, kad L. N. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo išsituokė 2003-01-07. Jau iki ištuokos su L. N. apie pusę metų nebendravo. Nebendrauja ir dabar. Turi bendrą dukrą Kotryną G. N., gim. 1995 metais. Dukra su L. N. nebendrauja lygiai tiek pat laiko, kaip ir ji. Ji nežino, nei kur šiuo metu yra L. N., nei kuo jis užsiima. Ištuokos metu, teismo sprendimu L. N. turėjo mokėti dukros išlaikymui 200 Lt kas mėnesį, kol dukrai sukaks 18 metų. Tačiau L. N. niekada jai nemokėjo lėšų dukros išlaikymui. Per visus tuos metu yra buvę, kad antstolė į jos sąskaitą pervedė išieškotas lėšas. Kokia tai buvo suma jau nepamena. Kadangi L. N. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, ir antstolė neturėjo galimybės iš jo išieškoti, antstolei rekomendavus, kreipėsi į vaiko išlaikymo fondą, kad valstybė jai mokėtų lėšas dukros išlaikymui. Kada tai tiksliai buvo jau nepamena, bet iki šiol Vaiko išlaikymo fondas jai moka po 195 Lt kas mėnesį, dukros išlaikymui. Kiek jai dukros išlaikymui L. N. yra skolingas šiai dienai, ji nežino, nesidomėjo. Po skyrybų dukra nesidomėjo nei pats L. N., nei jo giminaičiai ar tėvai ir niekaip niekas jai nepadėjo išlaikyti dukros. Jokių asmeninių pretenzijų L. N. neturi, jis tiesiog turi išlaikyti savo vaiką, kadangi neišlaiko, jai padeda valstybė (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Iš antstolės V. Meškauskienės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad L. N. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas, 2012-09-01 dienai įsiskolinimą sudarė 11282,79 Lt (b. l. 16).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie L. N. darbovietes (draudėjus) matyti, kad duomenų apie L. N. draudėjus nėra (b. l. 189).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad L. N. nevykdė jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnametei dukrai Kotrynai G. N. išlaikymą ir yra kaltas dėl to. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. N. parodymai bei aukščiau minėti bylos dokumentai, jų turinys.
L. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, nes jis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir turėdamas realią galimybę tą pareigą bent iš dalies vykdyti, šios pareigos nustatyta tvarka nevykdė ir taip savo neveikimu vengė mokėti lėšas dukters Kotrynos G. N. išlaikymui.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad R. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 205).
Kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo L. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis yra neteistas (b. l. 184), baustas administracine tvarka (b. l. 185-187), į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitą neįrašytas, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 193-195). Įvertinęs visą tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. N. prokurorės siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie tinkamai įgyvendintų jos paskirtį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 203-204), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
L. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti vienerius metus ir devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per bausmės laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neatlygintinai per 3 (tris) mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.