- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- ATP-871-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02538-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2013-03-29 nutarimu V. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda už tai, kad jis 2011-09-27, apie 11 val., Veiverių g., Kaune, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Europos pr. link Savanorių pr., ties pastatu Nr. 61A, keisdamas vairavimo kryptį, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Renault Premium 450 DXI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-06-26 nutartimi netenkino V. V. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti 2013-03-29 nutarimą ir nuobaudą panaikinti.
Šalies argumentai
V. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013-06-26 nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje nėra komentuojama jo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad už adminitracinio teisės pažeidimo padarymą jis buvo nubaustas 2013-03-29, nors 2013-03-25 dar nebuvo pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl šio ikiteisminio tyrimo Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas jo skundas, o priimta nutartis dar galėjo būti skundžiama Kauno apygardos teismui. Be to, priešingai nei nutartyje nurodo teisėja, dėl sveikatos problemų jis nedalyvavo teismo posėdyje. Skunde apeliantas pažymi, jog faktinės įvykio aplinkybės rodo, kad dėl įvykio kaltas buvo lenkų sunkvežimio vairuotojas, o 2013-01-29 specialisto išvadoje nurodoma tik kaip jo automobilis judėjo po smūgio. Apelianto teigimu, būtent lenkų vairuotojas keitė važiavimo kryptį, kurio eismo juostoje vyko remontas, o jam persirikiuoti jokio reikalo nebuvo. Sankryžos vaizdas akivaizdžiai matosi internetiniame puslapyje maps.google.lt. Pareigūnų nurodoma trečioji juosta Veiverių plente, iš kurios jis tariamai važiavo, tėra autobuso stotelės teritorija, kuria jam važiuoti nebuvo jokio reikalo. Tyrėjai privalėjo pateikti schemą – kaip mašinos judėjo sankryžoje iki susidūrimo. Nors pareigūnai pripažįsta, kad lenkų vairuotojo važiuojamoje juostoje vyko kelio darbai, jie nepaaiškina, kaip nepersirikiavęs į dešinę, t. y. pakeitęs eismo juostą, jis galėjo važiuoti toliau. Visa tai įrodo, kad būtent lenkų vairuotojas, kuris privalėjo keisti važiavimo kryptį dėl kelio remonto, bet nepastebėjo jo automobilio, į jį trenkėsi. Be to, lenkų vairuotojas faktiškai net nebuvo apklaustas, nebuvo apklausti ir kiti liudytojai, nebuvo įvertintas sunkvežimio techninis stovis. Skunde taip pat pažymi, kad po įvykio ne pats, o su greitąja pagalba buvo nugabentas į medicinos įstaigą ir gydėsi ilgiau nei 10 dienų, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog V. V. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. V. V. kaltė ir eismo įvykio faktas byloje įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, taip pat ir pagal V. V. pareiškimą 2012-11-05 Kauno apskrities VPK KPV NVESTS pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00717-12 (dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo), kuris nutrauktas 2013-02-20 nutarimu, duomenimis, kurių pakanka V. V. kaltei pagrįsti.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00717-12 metu buvo paskirta užduotis atlikti autotechninį eismo įvykio aplinkybių tyrimą. 2013-01-29 atlikus autotechninį tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. 11-2845(12) nustatyta, kad šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: vilkikas Renault, vairuotojui, važiuojant link Seniavos pl., priekinio bamperio dešiniuoju šonu pradžioje trenkė į automobilio Mitsubishi, įvažiavusio į vilkiko judėjimo juostą, galinio kairiojo sparno šoną, smūgio metu tarp vilkiko dešiniojo šono ir automobilio Mitsubishi kairiojo šono esant smailiam kampui, atviram link lengvojo automobilio galinės dalies. Šio smūgio poveikyje, automobilis Mitsubishi staigiai sukosi prieš laikrodžio rodyklę, atsistodamas skersai vilkiko judėjimo juostos, dėl ko vilkikas priekinio bamperio kairiu kraštu antrą kartą trenkė į automobilio Mitsubishi kairį šoną priekinių durelių srityje. Po šio kontakto automobilis Mitsubishi, toliau sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, persislinko skersai vilkiko judėjimo juostos, priekiniu kairiuoju kampu perbraukdamas per vilkiko šono skydą ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo vairuotojas sustabdė vilkiką su puspriekabe padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Mitsubishi vairuotojas V. V., keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė kelią iš paskos važiavusiam vilkikui.
Iš V. V. paaiškinimų matyti, kad jis nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis važiavo savo kelio juosta ir niekur nesuko, nes jo juosta visiškai nesusiaurėjo, o atvirkščiai - į jo pusę pasuko ir atsitrenkė vilkikas, nes vilkiko važiuojamoje kelio juostoje dėl kelio darbų buvo kliūtis, dėl ko jam reikėjo pasukti į dešinę pusę, o jam persirikiuoti nebuvo jokio reikalo. Tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės paneigtos byloje surinkta medžiaga. Tai, kad jo teigimu jam nebuvo jokios priežasties persirikiuoti, jo kaltės nepaneigia. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad 2013-01-29 specialisto išvadoje nurodoma tik kaip jo automobilis judėjo po smūgio. Iš 2013-01-29 specialisto išvados Nr. 11-2845(12) matyti, kad joje nustatyta visa eismo įvykio eiga (mechanizmas). Skundo argumentas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo administracinio teisės pažeidimo byloje nesprendžiamas, nes skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų ir veiksmų pagrįstumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka. Be to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad V. V., priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą viename teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 21).
ATPK 35 str. 2 d. numatyta, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su A. V. skundo argumentu, kad administracinė nuobauda jam neturėjo būti paskirta neįsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduoti klausimą dėl administracinės nuobaudos taikymo V. V. atžvilgiu spręsti Kauno AVPK Kelių policijos valdybai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1191279-11 nubausti V. V. pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) bauda buvo priimtas 2013-03-29, o nutarimas nutraukti pagal V. V. pareiškimą pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00717-12 buvo priimtas 2013-02-20 ir, remiantis LITEKO duomenimis, įsiteisėjo tik Kauno apygardos teismo 2013-07-16 nutartimi, kadangi buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą V. V. atžvilgiu surašiusi institucija nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis pagal ATPK 35 str. 2 d., tačiau tai nėra pagrindas panaikinti apylinkės teismo priimtą nutartį, kadangi šiuo metu jau įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013-02-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00717-12 nebuvo panaikintas ir jo įsiteisėjimas V. V. kaltės klausimo administracinio teisės pažeidimo byloje nekeičia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. apeliaciniu skundu nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skundo argumentai visiškai nemotyvuoti, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. V. V. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.