- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-143-401-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Civilinis ieškovas
- V. Č.
- Advokatai
- Antanas Pliauga, Lina Gervelienė
- Kategorijos
Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-401/2008
Teisėja D.Urbanavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. birželio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam D. J., gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiajam V. Č., nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, bendraatsakovo ADB „Baltikums Draudimas“ atstovui Ričardui Ališauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. ir nukentėjusiojo V. Č. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 4 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis LR BK 67 str., 68 str. D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1(vieneriems) metams.
V. Č. iš ADB „Baltikums Draudimas“ priteista 4513 (keturi tūkstančiai penki šimtai trylika) litų neturtinei žalai ir žalai, susijusiai su gydymo išlaidomis, atlyginti.
V. Č. iš D. J. priteista 51274 (penkiasdešimt vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt keturi) litai neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinta civiliniam ieškovui V. Č. teisė į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
V. Č. iš D. J. priteista 1550 (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt) litų išlaidoms už advokatų, dalyvavusių byloje kaip nukentėjusiojo atstovai, paslaugas apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. už tai, kad jis 2006 m. spalio 6 d., apie 7.50 val., Alytaus mieste, Ulonų gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo 440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p., 68 p., 75 p., 184.4 p. reikalavimus, t. y. vairavo neblaivus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio, lenkė kitą prieš pėsčiųjų perėją sustojusią transporto priemonę, nepraleisdamas pėsčiųjų perėja jo važiavimo krypties eismo juostoje ėjusio pėsčiojo V. Č. ir jį kliudė, ko pasėkoje buvo padaryti atviri dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžima, galvos srities muštinės žaizdos, sukėlusios lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, iki 20000 litų sumažinti civilinį ieškinį, priteistą nukentėjusiajam V. Č. neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nes nebuvo atsižvelgta į jo, kaip kaltojo asmens, galimybes sumokėti nukentėjusiajam 51274 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizines kančias, dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino, kad jam teks ilgalaikė prievolė kompensuoti nukentėjusiajam jo negautas pajamas, nes pripažinta nukentėjusiajam teisė į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą. Jis neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų įkeisti bankui ir paimti paskolą. Be to, po santuokos nutraukimo, teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo, tai pat moka išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl pablogės dviejų nepilnamečių vaikų materialinė padėtis, negalės patenkinti jų būtinų poreikių. Nuteistojo nuomone, sumos sumažinimas iki 20000 litų, užtikrintų protingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 67, 68 straipsnių nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ( 2007-06-28 įstatymo redakcija) numato, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) kelis įpareigojimus. Pagal naują įstatymo redakciją įpareigojimų skyrimas atidėjus bausmės vykdymą nėra privalomas, tačiau privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Tai įvertinus iš BK 3 straipsnio pozicijų, naujoji įstatymo redakcija vertintina, kaip sunkinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal savo pobūdį baudžiamojo poveikio priemonės yra griežtesnės nei BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai ir todėl netaikytina.
Nuosprendį taip pat skundžia nukentėjusysis V. Č. ir prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį iš dalies pakeisti, t.y. iš atsakovų ADB „Baltikums draudimas“ ir nuteisto D. J. solidariai priteisti negautas pajamas sumoje 20176 Lt ir periodines išmokas kas mėnesį po 2069 Lt, bei 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su jo interesų atstovavimu Kauno apygardos teisme.
Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta pozicija, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltų asmenų, taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.27 str, 6.283 str, 1 d., 2 d. bei 6.250 str. 2 d. nuostatose numatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jog suluošinus fizinį asmenį, už žalą atsakingam asmeniui tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajam visus šio patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos, taip pat ir neturtinę žalą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Nukentėjusysis savo skunde teigia, kad teismas, pagal jo sugebėtus surinkti duomenis ir dokumentus turtinei žalai pagrįsti, priteisė 2787 Lt, tačiau realiai patirta turtinė ir neturtinė žala yra žymiai didesnė, nes ne visus įrodymus sugebėjo surinkti.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis savo skunde prašo iš atsakovų priteisti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, t.y. 20176 už laikotarpį nuo 2006-10-06 iki 2007-07-16 ir periodines išmokas po 2069 Lt kas mėnesį nuo 2007-07-16 iki visiško darbingumo atstatymo. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki eismo įvykio (penkis mėnesius) dirbo pagal verslo liudijimą ir iš šios veikos gavo 13000 Lt pajamų (vidutinės darbo pajamos sudarė 2600 Lt kas mėnesį), o atskaičius tai ką gauna dabar, t.y. netekto darbingumo pensiją, mėnesio netektos pajamos sudaro 2069 Lt. Apeliantas teismui pateikė VSDFV Alytaus skyriaus pažymas, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, kas patvirtina darbinės veiklos buvimą ir iš to gautas kasmėnesines pajamas, kurios neturi kelti abejonių, nes automobilių remonto ir tekinimo-frezavimo darbai yra pakankamai brangūs. Aplinkybes dėl jo darbo papildomai patvirtino ir liudytojai O. T., S. K.. Eismo įvykio metu patirta trauma ir žala tai pat sietina su darbo santykiais, kadangi tai įvyko ryte einant į darbą. Po eismo įvykio nebegali dirbti ir nebeturi jokių pajamų, iki šiol gydosi, negali atsistoti, yra slaugomas, prižiūrimas kitų asmenų, išgijimo perspektyva visiškai neaiški, o tuo pačiu nėra aišku ar galės ateityje vaikščioti, dirbti, išlaikyti savo vaikus, kuriems teikė išlaikymą. Dėl patirtų sužalojimų yra dirglus ir nervingas, o tai, jo manymu, galėjo įtakoti nepakankamą jo sugebėjimą teisme tinkamai paaiškinti apie buvusias darbines pajamas.
Nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris yra aiškiai per mažas, todėl prašo priteisti 80000 litų sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti, kuri nėra didelė, atitinka protingumo reikalavimus. Patirti dvasiniai išgyvenimai yra dideli, nes po įvykio praėję daug laiko, tačiau gyvenimo ir pasveikimo prognozės, bent jau dalinio pasveikimo, kad galėtų nors kiek dirbti ir save išlaikyti yra visiškai neaiškios. Kasdien patiria skausmą, be sesers ir kitų asmenų pagalbos negali pats savęs apsitarnauti, o tai nukentėjusiajam sukelia didelius dvasinius išgyvenimus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusį ir jo atstovą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo tenkinti iš dalies, sprendžia, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. J. nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., teisingai nustatė padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis D. J. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veiksmų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, ir paskirta papildomo poveikio priemone, nukentėjusysis V. Č. apeliaciniame skunde ginčija jam priteisto civilinio ieškinio dydį. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).
Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Nukentėjusysis V. Č. ir šiuo metu negali savarankiškai judėti, dėl užsitęsusio gydymo ir daromų operacijų jis pastoviai kenčia skausmą. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs šiuo atveju sunkaus kūno sužalojimo padarymu V. Č., yra lydimas paties nukentėjusiojo neigiamų dvasinių išgyvenimų. Kadangi šiuo metu nėra aiškios V. Č. visiško pasveikimo prognozės, todėl dvasiniai išgyvenimai pasireiškia ir susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti gydymu ir darant operacijas.
Šalies argumentai
D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizines kančias, dvasinius išgyvenimus. Kolegija pažymi, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltės forma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertino aplinkybę, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargiu būdu, tačiau visuomenei pavojingų veiksmų pasėkoje- vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Nuosprendyje teisingai konstatuota, jog D. J. kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu, minėtas apelianto skundo teiginys nepalengvina jo kaltės formos ir teisinės padėties. Paties nukentėjusiojo veiksmai su eismo įvykio kilimo priežastimi visiškai nesusiję.
Atmestini nepagrįsti D. J. apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajam V. Č. priteistos neturtinės žalos dydžio. Nuteistojo asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai į jį atsižvelgė. Apylinkės teismas sumažindamas civilinį ieškinį dėl prašomos priteisti neturtinės žalos analizavo žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, šeimos padėtį. Formuodamas teisinę praktiką nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (LAT Nr. 3K-7-255/2005, LAT Nr. 3K-3-131/2007). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas išsituokęs, gyvena su sūnumi, gim. 1997 m., kurį vienas išlaiko, iš jo priteisti alimentai kito vaiko, gyvenančio su motina, išlaikymui, neturi santaupų, nekilnojamo turto, gyvena motinos bute, ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į D. J. skunde nurodomus tuos pačius argumentus dėl jo turtinės ir šeimyninės padėties ir tuo remiantis mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nors nuteistasis D. J. pateikė teismui LR Krašto apsaugos ministro įsakymo nuorašą, kad su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleidžiamas į atsargą, tačiau tai, taip pat nėra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi jis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl jam nebus sunkumų susirandant kitą darbą, tam kad galėtų mokėti teismo priteistą civilinį ieškinį.
Nėra jokio pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį atsižvelgus į skundo teiginį, jog pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BPK 115 str. 2 d. pripažino V. Č. teisę į ieškinio, susijusio su negautomis pajamomis, patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo negautos pajamos, kurių dydis šiuo metu dar nenustatytas, yra atskira jam padarytos turtinės žalos dalis. Priešingai nei teigia apeliantas, teisinė praktika yra tokia, kad didesnis turtinės žalos dydis nulemia didesnį neturtinės žalos dydį.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atmestini nepagrįsti nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo. Apylinkės teismas teisingai įvertino priteistos žalos išieškojimo pasekmes nuteistajam, atsižvelgęs į jo turtinę ir šeimyninę padėtį bei teisingumo, protingumo principus.
Apylinkės teismas skirdamas bausmę D. J. įvertino, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, bet eismo įvykis buvo padarytas automobilį vairuojant neblaiviam, taigi, jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, ko pasėkoje sukelti sunkūs padariniai nukentėjusiajam V. Č.. Taip pat buvo atsižvelgta į byloje nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę teismas taip pat įvertino, kad D. J. teisiamas pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina vaiką, ir nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas padarytas vairuojant kelių transporto priemonę neblaiviam, padarė grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudė naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones 1(vienerius) metus (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 67, 68 straipsnių nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ( 2007-06-28 įstatymo redakcija) numato, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) kelis įpareigojimus. Pagal naują įstatymo redakciją įpareigojimų skyrimas atidėjus bausmės vykdymą nėra privalomas, tačiau privalomas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas. Tai įvertinus iš BK 3 straipsnio pozicijų, naujoji įstatymo redakcija vertintina, kaip sunkinanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes pagal savo pobūdį baudžiamojo poveikio priemonės yra griežtesnės nei BK 75 str. 2 d. numatyti įpareigojimai ir todėl netaikytina.
Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi LR BK 67 str. 3 dalyje, kurios redakcija nėra pasikeitusi, buvo numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme, o tai reiškia, jog nesant ir LR BK 75 str. 2 dalies ankstesnėje - 2004-07-04 įstatymo redakcijoje, galiojusioje nusikaltimo padarymo metu, privalomos nuorodos skirti šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turėjo pasirinkimo alternatyvą skirti tokią priemonę arba ne, kadangi tokia teisė buvo numatyta minėtoje šio kodekso 67 str. 3 d. Todėl įsigaliojus LR BK 75 str. 2 d. naujai ( 2007-06-28) įstatymo redakcijai, kurioje numatytas privalomas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju nuteistojo D. J. teisinė padėtis nebuvo pasunkinta. Naudodamasis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones, nuteistasis automobilį vairavo būdamas neblaivus, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281str. 4 d., todėl uždraudimas naudotis šia specialia teise, atidedant bausmės vykdymą buvo paskirtas visiškai pagrįstai (LR BK 68 str. 1 d.).
D. J. paskirto dydžio laisvės atėmimo bausmė su papildomo poveikio priemone ir bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Priteista atlyginti neturtinė žala yra teisinga ir pagrįsta atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes.
Dėl nukentėjusiojo V. Č. apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. Č. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, atmestini.
Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė motyvus, kuriais rėmėsi nustatydamas V. Č. padarytos neturtinės žalos dydį bei pagrįstai argumentavo savo sprendimą, kodėl pripažino civiliniam ieškovui V. Č. teisę į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija visiškai sutinka su šiais apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais motyvais.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti (LAT Nr. 3K-3-364/2007).
Apeliantas prašo priteisti 80000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Apylinkės teismas išsamiai išdėstęs priimamo sprendimo motyvus V. Č. priteisė 60000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Pirmos instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai didžiausią dėmesį atkreipė į V. Č. padaryto sveikatos sužalojimo pobūdį ir sunkumo laipsnį bei dėl to patirtus nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat įvertino, kad gydymas dar nebaigtas, V. Č. dabar priklausomas nuo kitų asmenų priežiūros, kad kentė ir kenčia fizinį skausmą, prarado didelę darbingumo dalį, jog gydytojai negali patikimai prognozuoti apie visišką pasveikimą ir galimybę pačiam savarankiškai judėti, bei kitas reikšmingas aplinkybes neturtinės žalos įvertinimui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nustatė piniginės kompensacijos dydį siekiant kuo teisingiau atlyginti V. Č. patirtą neturtinę žalą, todėl dar kartą atsižvelgti į tuos pačius neturtinės žalos dydžio nustatymo argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde ir nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo.
Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalėjo ir pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį, tai kad jo gaunamos pajamos nėra labai didelės, neturi nekilnojamojo turto, gyvena motinos bute, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Šių aplinkybių vertinimas išdėstytas aukščiau, analizuojant nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentus, todėl nekartojamas.
Apylinkės teismas pripažino V. Č. teisę į ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir iš atsakovų ADB „Baltikums Draudimas“ ir nuteistojo D. J. priteisti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, t.y. 20176 už laikotarpį nuo 2006-10-06 iki 2007-07-16 ir periodines išmokas po 2069 Lt kas mėnesį nuo 2007-07-16 iki visiško darbingumo atstatymo. Šis prašymas nepagrįstas, atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas buvo įgijęs verslo liudijimą ir iš savo veiklos gavo pajamas. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pajamų ir išlaidų apskaita susijusi, su verslo liudijimu, yra abejotina ir joje yra prieštaravimų, pateiktame pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale nurodytos nevisos išlaidos, ką apylinkės teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė visą eilę priežasčių, dėl kurių negalima apskaičiuoti V. Č. turėtų pajamų ir išlaidų ir nustatyti netektų pajamų dydį. Pareiškėjas pateikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių naujų duomenų, kurie pašalintų apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai nurodytas abejones ir prieštaravimus, susijusius su finansinės apskaitos vedimu, veikloje pagal minimą verslo liudijimą. Apeliantas 2006 m., pajamų-išlaidų apskaitos žurnale esančių įrašų teisingumą įrodinėja teiginiu, kad jo mėnesinės pajamos neturi kelti abejonių, nes automobilių remonto ir tekinimo-frezavimo darbai yra pakankamai brangūs. Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto darbinės veiklos aplinkybes patvirtino liudytojai O. T., S. K., tačiau nuosprendyje nėra neigiamas pats faktas, jog V. Č. dirbo, o konstatuojama, jog neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo nėra galimybės apskaičiuoti negautų pajamų dydžio. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra galimybės objektyviai ir tiksliai nustatyti gautas V. Č. pajamas ir išlaidas, kurių nustatymas yra būtinas priteisiant reikalaujamą ieškinio dalį dėl negautų pajamų ir periodiškai mokamų išmokų iki pasveikimo, kurios turi būti apskaičiuojamos tiksliai, remiantis patikimais apskaitos dokumentais.
Kolegija pripažįsta, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Atmestinas V. Č. prašymas priteisti išlaidas sumokėtas advokatui, dalyvavusiam apygardos teisme, atstovaujant nukentėjusiojo interesus. Kolegija pripažino, kad nukentėjusiojo V. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl nėra pagrindo priteisti iš nuteistojo D. J. išlaidas, susijusias su apmokėjimu nukentėjusiojo atstovui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.