Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-07-05 · Byla Nr. TS-49-878/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-05
Bylos Nr.
TS-49-878/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
L. V.
Kategorijos
Byla Nr. TS-49-878/2024
Teisminio proceso numeris 1-01-1-00600-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 5 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Nuteistojo L. V. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaityti (duomenys neskelbtini)). Atliko įstatymu numatytą (duomenys neskelbtini) bausmės dalį. (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės.

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) pateiktą (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) dėl nuteistojo L. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti L. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį, rekomenduojant vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nustatytas (duomenys neskelbtini) šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą. Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Asmuo nuteistas (duomenys neskelbtini) kartą už padarytas dvi tyčines nusikalstamas veikas. Visi nusikaltimai smurtiniai. Buvo pažeidęs probacijos sąlygas – įvykdė naują nusikaltimą. Nusikaltimai sunkėja. Teisiamojo posėdžio metu dėl įvykio (duomenys neskelbtini) kaltės nuteistasis nepripažino. Oficiali darbinė patirtis (duomenys neskelbtini), turėjo silpną motyvaciją dirbti, palikdavo darbo vietas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis nesumokėjęs (duomenys neskelbtini) eurų už administracines baudas. (Duomenys neskelbtini) metais asmuo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, asmeniškai stokojo radikalių priemonių keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas ir bloga kompanija turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Paskutinį nusikaltimą asmuo įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Per penkerius metus (duomenys neskelbtini) baustas administracine nuobauda už (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis pilnai baigė dalyvavimą (duomenys neskelbtini), praeityje daug kartų (duomenys neskelbtini), gydytas nuo (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesutrukdė jam būnant apsvaigus nuo alkoholio smurtauti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nors šiuo metu stengiasi valdyti šį kriminogeninį veiksnį, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Dėl kai kurių nusikalstamų veikų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog kildavo sunkumų, mokantis iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Asmeniui yra būdinga agresija: jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą, siekdamas asmeninių tikslų. Nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; sunkių galvos traumų priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo išlieka nepakitusi ir yra vertinama (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam L. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir rekomendavo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. V., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą. Skunde nurodė, jog Komisijos Nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas, šališkas, sąmoningai klaidinantis, neatitinka teisės normų, teismų praktikos nustatytų reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir yra naikintinas. Komisija savo sprendimą grindžia argumentais ir faktais, kurie neatitinka ir yra nesusiję su įstatymų reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo sąmoningas elgesys ir pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendimas yra grindžiamas statiniais veiksniais, kurių neįmanoma pakeisti. Komisijos sprendimo 90 procentų argumentų yra paimti iš konteksto, per susitikimą su socialiniais darbuotojais. Iš jo buvo imamas interviu, prašoma atlikti analizę savo poelgių, kurie privedė į situaciją, kai teismas skiria laisvės atėmimo bausmę. Sąžiningai pasisakė tam, kad būtų sudarytas resocializacijos planas, kurį turės vykdyti ir jo laikytis, tačiau jo pasisakymai ir nuoširdus savo elgesio įvertinimas yra naudojami prieš jį patį, kas yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį. Pažymėtina, jog paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį neigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada nebūtų taikomas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai ir principai. Komisija ne tik nepasisakė, kokį išskirtinį pranašumą turi nurodyti sprendime statiniai veiksniai ir kodėl jų pagrindu yra atmesti kiti veiksniai, aplinkybės, sietini su jo sąmoningu noru keistis ar su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, bet, kaip matyti iš sprendimo, iš viso to nevertina ir nepasisako, vadovaudamiesi savo pačių nusistatytais kriterijais. Nebuvo vertinta ar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo baustas ar ne, ar turėjo nuobaudų. Dėl gerų mokymosi rezultatų yra teikimas dėl galimybės jį paskatinti, tačiau Komisija papildomai pablogino jo padėtį, konstatuodama, jog yra nesumokėjęs (duomenys neskelbtini) eurų už administracines baudas, tai yra sąžiningas klaidinimas, kadangi pateikia teismui tai pagrindžiančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) pažymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip patvirtinančius, jog nėra jokių skolų ir neturi finansinių įsipareigojimų. Taip pat prideda jį charakterizuojančius duomenis – pažymą apie jo gerą mokymąsi, lankomumą ir drausmingą elgesį ir siūlymą jį už tai paskatinti. Taip pat teismui pateikia pažymas, jog yra baigęs numatytas (duomenys neskelbtini), bei sprendimus dėl jo kaip nuteistojo įtraukimo į darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog jis pats, savo iniciatyva, (duomenys neskelbtini) ir jau (duomenys neskelbtini) sėkmingai (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, iškart bus priimtas į darbą. Komisija šių faktų nevertino, nepasisakė, kokį pranašumą prieš šias aplinkybes turi Komisijos nurodyti argumentai, kurių dalis visiškai nepagrįsti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo Skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys ir nuteistojo pateikti duomenys patvirtina, jog L. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalį programų baigė, (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, papildomai įsitraukė į kitas resocializacijos priemones, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini), motyvuotas keisti savo elgesį, yra atlikęs įstatymo nustatytą (duomenys neskelbtini) dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 2 dalimi, jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – yra formalus pagrindas svarstyti šį klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo vertinimu ir Skunde nurodytais argumentais, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės jis sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jog jis laisvės atėmimo bausmės metu yra (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau (duomenys neskelbtini), neturi įsiskolinimų, išklausė socialinės reabilitacijos plane jam numatytas programas, papildomai baigė ir kitas resocializacijos programas, be to, pateikė pažymą apie siūlymą jį paskatinti, nurodo, jog išėjęs į laisvę turės darbą. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje L. V. iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tai pažymėjo ir Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, tai yra glaustai paminėjo visas aukščiau išvardintas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: ,,vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo“, todėl nesutiktina su nuteistojo Skunde nurodytu argumentu, jog Komisija teigiamų aplinkybių nevertino. Iš Nutarimo turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, Komisijos vertinimu, L. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs Skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teismas. Skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad jo elgesys yra toks, koks ir privalo būti kiekvieno nuteistojo, o pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia tik tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi. Pažymėtina ir tai, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo (ji išlieka (duomenys neskelbtini)).

Skunde nuteistasis teigia, jog jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis bus toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę laisvės atėmimo vietoje atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Be to, teismas vertina ir aplinkybę, jog praeityje nuteistasis bausmės atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesnis teistumas, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, kurias įvertinus nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas, atmesdamas nuteistojo Skundą dėl Komisijos Nutarimo, atkreipia dėmesį, kad asmuo nuteistas (duomenys neskelbtini) kartą už padarytas dvi tyčines nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Visi nusikaltimai smurtiniai. Asmuo nuteistas (duomenys neskelbtini) kartą (duomenys neskelbtini) m. amžiaus taip pat už smurtinį nusikaltimą (duomenys neskelbtini) žmogui ((duomenys neskelbtini)), todėl dabartinės nusikalstamos veikos yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, L. V. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką turėjo alkoholio vartojimas, pats nuteistasis pripažįsta, jog alkoholis neigiamai veikia jo elgesį ir veiksmus, išgėręs alkoholio jis tampa agresyvus. Nuosprendžio duomenimis, nuteistasis nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir, nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, lanko (duomenys neskelbtini), dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimuose, papildomai užsiregistravo pas (duomenys neskelbtini), kuris apibūdino, kad nuteistasis pripažįsta priklausomybę nuo alkoholio ir yra motyvuotas gyventi blaiviai ir keisti elgesį, tačiau teismas pritaria Socialinio tyrimo išvadoje pateiktai išvadai, jog minėtas rizikos veiksnys nors šiuo metu ir yra valdomas, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

Kaip jau minėta, L. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nustatyti 5 statiniai veiksniai – kriminalinė istorija ((duomenys neskelbtini) teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas ir 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – Smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos. Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teismui spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Skunde nuteistasis nurodo, jog savo iniciatyva (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jau (duomenys neskelbtini), iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog stebima nuteistojo teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė būti įdarbintam esant lygtinai paleistam, tačiau teismas taip pat vertina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis L. V. darbinė patirtis yra tik (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) L. V. atlieka nuo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pradėjo tik nuo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teismui suponuoja išvadą, jog L. V. (duomenys neskelbtini) veikla susidomėjo tik tuomet, kai atsirado galimybė jo atžvilgiu svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingas, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, L. V. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Teismas vertina ir nuteistojo pateiktus dokumentus: (duomenys neskelbtini) pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra/buvo neskolingas valstybės ir / ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams; raštą iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) duomenimis, antstoliai iš L. V. išieškojimo nevykdo (atkreipiamas dėmesys, kad raštas pateiktas (duomenys neskelbtini)), ir nors Komisija, priimdama Nutarimą, nurodė, jog Administracinio nusižengimo registro duomenimis nuteistasis nesumokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur už administracines baudas, su kuo savo Skunde nuteistasis nesutinka, tačiau teismas, įvertinęs tiek Komisijos posėdžio protokole esančią informaciją, tiek Nutarime nurodytas aplinkybes, šio netikslumo nelaiko aplinkybe, galėjusia įtakoti nepagrįstą Komisijos sprendimą.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis L. V. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo L. V. Skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė