- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- AN2-341-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00509-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-27 nutarimo, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine subendrinta nuobauda – 1 100 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-05-24 M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-15299-2018 už tai, kad jis 2018-05-04, apie 19.46 val., Mokyklos g. 5, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer Evolution“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. M. K. ligoninėje atsisakė duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės. Taip pat M. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Tokie M. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-27 nutarimu M. K. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, nurodytus administracinio nusižengimo protokole ir numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur bauda, pagal NK 422straipsnio 7 dalį 1 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, paskirta M. K. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 100 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-27 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį nutraukti.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad M. K. padarė pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje, bei nepagrįstai skyrė nuobaudas, numatytas šių straipsnių sankcijose.
Žemesnės instancijos teismas
Nutarime teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtu galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas M. K. kaltu dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų pažeidimų, iš esmės vadovavosi epizodiškai įvykį mačiusios liudytojos Z. K. parodymais, kurie kelia pagristų abejonių dėl jų išsamumo bei objektyvumo, kadangi pastaroji posėdžio metu iš esmės nurodė visiškai priešingas įvykio aplinkybes nei buvo nurodžiusi savo rašytiniame 2018-05-04 paaiškinime bei 2018-05-04 liudytojos apklausos protokole. Teismo posėdžio metu ji aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad prie M. K. nebuvo priėjusi ir alkoholio kvapo negalėjo pajusti, nes bendravo su juo ir kitais asmenimis garaže apie 4 metrų atstumu. Ji tik įtarė, kad M. K. galėjo būti išgėręs, nes vykstant automobilio variklio patikrai bei garsiai riaumojant varikliui, pastarasis garsiai kalbėjo bei skėsčiojo rankomis. Policija į įvykio vietą buvo iškviesta dėl to, kad M. K., N. V. bei kitas serviso darbuotojas pavojingai važinėjo po šalia esančią teritoriją. Z. K. negalėjo paaiškinti, kodėl tyrėjui sakė netiesą ir vėliau klaidino teismą savo teiginiais, kad visą laiką iš akiračio nebuvo paleidusi M. K. ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Be to, Z. K. negalėjo paaiškinti, kaip ji galėjo matyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris išlipo iš automobilio vairuotojo pusės tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, iš viso nebūdama įvykio vietoje. Pastaroji daug vėliau atėjo prie pareigūnų ir tik patvirtino patį vairavimo faktą, bet ne šio asmens vairavimą esant neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokių aplinkybių nenurodė ir patys policijos pareigūnai L. P. bei A. J., o Z. K. parodymai iš esmės prieštarauja objektyviems įrodymams, t. y. vaizdo medžiagai (failai Nr. 2018-0504-190713-026 bei 2018-0504-191013-0291). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018-08-24 vykusio posėdžio metu (garso įrašo laikas 10.12 val.) Z. K. nurodė, kad iš sustojusio automobilio niekas nelipo ir šį automobilį visą laiką stebėjo, iki atvyko policijos pareigūnai. Nors prieš tai (garso įrašo laikas 09.57 val. iki 10.04 val.) nurodė, kad prie sportinio automobilio priėjo daug vėliau, nes buvo sugrįžusi atgal į postą ir tik vėliau sugrįžo prie policininkų. Be to, papildomai nurodė, kad atvykus pareigūnams, M. K. sėdėjo automobilyje ir nelipo (garso įrašo laikas 10.30 val.), o ji dar kartą patvirtino, kad būtent jis vairavo (garso įrašo laikas 10.33 val.).
Akivaizdu, kad ši liudytoja nesiorientuoja įvykių sekoje, tai parodo ir tai, kad net peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą, į gynėjo klausimą atsakė, kad M. K. iki sulaikymo sėdėjo savo sportinio automobilio galinėje sėdynėje, nes ne kiekvieną dieną šį automobilį gatvėje pastebėsi (garso įrašo laikas 12.06 val.). Po to ji dar kartą tvirtina (garso įrašo laikas 12.50 val.), kad būtent M. K. sėdėjo sportinio automobilio gale. Vėliau savo parodymuose nurodė ir asmenį, kurį įvardijo ,,direktoriumi“, nors tyrimo metu iš viso apie tai nebuvo užsiminusi, kuris galbūt drausmino M. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje daugiau administracijos darbuotojų ar direktoriaus nebuvo, nes tokius asmenis būtų užfiksavę bei apklausę policijos pareigūnai.
Todėl Z. K. parodymai iš viso yra neinformatyvūs bei klaidinantys dėl jos sąmonėje vykstančių minčių nenuoseklumo bei nekonkretumo. Tačiau teismas į šiuos esminius liudytojos parodymų prieštaravimus nekreipė dėmesio, šių esminių prieštaravimų nepašalino ir savaip išdėstė duotų parodymų turinį bei iš esmės perrašė tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Visiškai neįvertinta vaizdo medžiaga, kuri iš esmės paneigia Z. K. parodymus.
Liudytojų S. P., A. G. ir V. J. parodymai yra mažai informatyvūs bei paviršutiniški, jie nepaneigia M. K. duotų parodymų esmės. Atsakomybėn patraukto asmens nurodytos įvykio aplinkybės sutampa su N. V. duotais parodymais.
Taipogi teismas neteisingai nurodė ir liudytojos A. J. parodymus, kad M. K. buvo sulaikytas prie automobilio vairuotojo pusės, priešingai, liudytojai parodžius fotofiksaciją Nr. 2018-0504-190713-026, pastaroji nurodė, kad ji apsiriko ir vaizdas atitinka tikrovę (M.K. buvo priešingoje mašinos pusėje). ANK protokolas surašytas už vengimą tikrintis neblaivumą.
Liudytojas L. P. taipogi patvirtino, kad M. K. aiškino tai, kad jis nėra automobilio savininkas, dokumentų ir užvedimo raktelių neturi, transporto priemonė parduota. Jis pats asmens kratos neatliko ir jokių dokumentų ar raktelio nepaėmė, automobilis priverstinai ir nepatekus į vidų nuvežtas į saugojimo aikštelę. Niekas iš pareigūnų į sulaikyto asmens darbo kabinetą nebuvo užėję, siekiant surasti bei paimti dokumentus ar užvedimo raktelius. M. K. tvirtino, kad jis neblaivus nevairavo. Daugiau aplinkybių nesiaiškino. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už vengimą tikrintis neblaivumą.
Aptariamu atveju buvo būtina nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, o ne vadovautis vien tik liudytojos Z. K. parodymais, kurie yra subjektyvūs bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (vaizdo medžiagai) bei N. V. parodymams.
Teismas , nagrinėdamas administracines teisės pažeidimo bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo išanalizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi būti priimtas sprendimas. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Teismas , prieš įrodymų tyrimo pradžią negrąžinęs administracinio nusižengimo bylą Institucijai surašytam protokolui papildyti, o pačiai Institucijai nedalyvaujant bylos nagrinėjime, negalėjo ir neturėjo teisės pagal dviprasmišką ir neaiškų kaltinimą nubausti asmenį.
Asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra administracinio nusižengimo protokole išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo protokolo įteikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir pagal tai gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Tai taikytina ir faktinių aplinkybių išdėstymui bei jų apimčiai, nes tai turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal atitinkamo straipsnio atitinkamą dalį. Protokole pateikta išsami informacija apie veiką, kurios padarymu asmuo kaltinamas, yra svarbi aplinkybė, užtikrinanti asmens procesines teises.
Pats administracinis kaltinimas šioje byloje yra ir buvo nesuprantamas bei dviprasmiškas, nes teismas negalėjo asmens nubausti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už atsisakymą duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės pagal šio straipsnio dispoziciją „Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.“ Analizuojant šios ANK normos konstrukciją, tikslus bei paskirtį, akivaizdu, kad ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą pagal iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentracijos metodą ir kad pagal šį straipsnį atsakomybėn turi būti traukiami net ir tie asmenys, kurie vairavo blaivūs, o jų blaivumas įrodytas atlikus medicininę apžiūrą (kraujo tyrimą). Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotą praktiką neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Todėl, inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (LVAT 2017-10-17 aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, apibendrinimas). Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (LVAT nutartis Nr. N-5-393/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2017-11-28 nutartis Nr. 2AT-62-303/2017).
Šiuo atveju M. K. išreiškė savo valią (apsisprendimą) tikrintis alkotesteriu, nors jis nevairavo, tačiau atsisakė tikrintis kraujo tyrimo metodu, nes nematė jokio pagrindo šiam tyrimui atlikti. Juolab, jei aptariamu atveju pareigūnams reikėjo šio kraujo tyrimo, tai M. K. atsikalbinėjimas ar nenoras negalėjo nulemti siekiamo rezultato, kadangi policijos pareigūnai turi ir gali paimti mėginius kitokiu būdu, kuris numatytas įstatyme. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pasinaudojimas alkotesteriu ir nustačius girtumą, gali turėti įtakos kvalifikuojant asmens veiką kaip patikrinimo vengimą. LVAT esminiu atsisakymo tikrinti neblaivumą (vengimo) požymiu laikė pasekmes, t. y. dėl atsisakymo nepavyko nustatyti asmens neblaivumo fakto ir jo laipsnio. Tokia teismų praktika atitiko ir įstatymų leidėjo tikslus, jis per alternatyvios veikos nustatymą (atsisakymą tikrintis) siekė užkirsti kelią išvengti atsakomybės neblaiviems asmenims, o ne nubausti „atsikalbinėjančius“ asmenis, kurių atsakomybė numatyta, pavyzdžiui, ANK 505 straipsnyje. Minėtame LVAT apibendrinime konstatuota, kad negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo ir tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas, t. y. nustačius girtumo laipsnį, negalima konstatuoti, kad asmuo vengė girtumo patikrinimo.
Aptariamu atveju administracinė atsakomybė M. K. galėjo kilti tik pagal ANK 505 straipsnį, nes šio asmens girtumas (neblaivumas ) buvo nustatytas alkotesteriu, pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nėra numatyta atsakomybė už atsisakymą duoti kraujo mėginį iš biologinės terpės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. turėjo teisę atsisakyti tokio tyrimo, nes tokio pobūdžio intervencija į jo kūną yra jam nepriimtina, juolab, kad jis paaiškino tokio atsisakymo motyvus.
Be to, patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-05-18 nutarimas Nr. 503 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Taigi Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu, taip pat privalo paaiškinti asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Be to, 2018-05-04 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 200 yra dar kartą nurodytas M. K. nustatytas girtumo laipsnis, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Todėl visos abejonės dėl šio asmens neblaivumo buvo galutinai išsklaidytos.
Taipogi negalima sutikti ir su ANK 417 straipsnio 8 dalyje nurodytu kaltinimu, kadangi M. K. neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti automobilio techninio paso, techninės apžiūros talono ar transporto priemonės civilinės atsakomybės poliso, kadangi visus šiuos dokumentus buvo perdavęs N. V. kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi. Juolab, kad nevairuojantis asmuo neprivalėjo pareigūnui pateikti ir vairuotojo pažymėjimo, kurį buvo palikęs savo darbo kabinete.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog byloje pareikšti kaltinimai nekonkretūs, netikslūs, neaiškūs ir prieštaringi, nes protokole nedetalizuota, nekonkretizuota, dėl kokių konkrečiai atliktų veiksmų M. K. yra traukiamas atsakomybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje S. prieš Lietuvą pasisakė, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą. Kadangi buvo pažeista kaltinamojo (nuteistojo) teisė į gynybą ir teismas šio procesinio pažeidimo neištaisė ir neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtino teisingumo vykdymo funkcijos. K. T. 2006-01-16 nutarime konstatavo, jog „baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas“. Esant šioms aplinkybėms, negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu skundžiamo teismo 2018-09-27 nutarimo, nes juo nustatytos aplinkybės nėra išsamios ir pagrįstos bylos duomenimis. Protokole nurodytos aplinkybės neaiškios, nesuprantamos bei dviprasmiškos, todėl nutarime nurodžius nustatytas aplinkybes dėl padarytų veikų, kaip ir nurodyta protokole, reikia laikyti, jog teismo nustatytos aplinkybės dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų nėra išsamios bei pagrįstos. Todėl teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad M. K. padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 7 dalyje.
Dėl faktinio įvykio nebuvimo
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad M. K. vairavo transporto priemonę ir tai darė būdamas blaivus, o pats alkoholis buvo vartotas daug vėliau ir tik būnant bendrovės patalpose, t. y. sudarius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su N. V. bei gavus pinigus už parduotą turtą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas N. V.. Juolab, kad į bylą yra pateikta informacija apie parduoto automobilio duomenis ir kainą iš interneto tinklalapio „(duomenys neskelbtini)“. Šis skelbimas buvo įdėtas tinklalapyje dar prieš 3 mėnesius iki įvykio. Taipogi byloje yra 2018-05-04 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašyta N. V. bei M. K., automobilio „Mitsubishi Lancer“ variklio apsukų patikrinimo ataskaita, atlikta 2018-05-04. Be to, M. K. šias aplinkybes nurodė ir įvykio vietoje, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiuos jo parodymus iš esmės patvirtina ir filmuotos medžiagos failai Nr. 2018-0504-190713-026, Nr. 2018-0504-190713-027 bei 2018-0504-191013-029. Juolab, kad nė vienas iš liudytojų M. K. priverstinai nesustabdė vairuojančio automobilio, pastarojo nepersekiojo bei nefilmavo, todėl iš viso nėra jokių duomenų, kad jis galėjo vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismas yra visiškai neteisus, nurodęs, kad N. V. yra suinteresuotas padėti savo pažįstamui, o sutartis yra surašyta galbūt atgaline data. Tokie teiginiai yra prielaidos ir pamąstymai, kurie yra visiškai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, teismo šališkumą dėl M. K. parodo ir teiginys, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą labai greitai po pranešimo gavimo, todėl jis negalėjo pasirinkti savo buvimo vietos. Šis motyvas nėra pagrįstas faktais, kadangi byloje iš viso nėra jokios informacijos apie pareigūnų atvykimo laiką ir tai nėra fiksuota įvykių suvestinėje. Laiko tarpas tarp 19.05 val. iki 19.45 val. yra gana didelis, todėl yra visiškai nepagrįstas teiginys apie tai, kad pareigūnai atvyko labai greitai. Jei viskas būtų buvę labai greitai, tai policijos patrulis būtų sulaikęs M. K. bei N. V. automobilyje, o ne prie užrakintos transporto priemonės ir kitoje pusėje, neturint jokių dokumentų, užvedimo raktelių bei ataušus variklio dangčiui. Juolab, kad nė vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kad alkoholį vartojo pusvalandį ar pan. Priešingai, N. V. nurodė, kad jo laukė atvažiavusi žmona prie įvažiavimo į teritoriją, todėl jis ilgai neužtruko bei išgėręs apie 40 gramų išėjo laukan su paimtais rakteliais bei dokumentais. Todėl teismas dar kartą yra neteisus, nurodydamas pusės valandos terminą alkoholio vartojimui. Esant tokiems faktiniams duomenims, nepagrįstai apylinkės teismas nusprendė, kad minėtas liudytojas, kaip M. K. pažįstamas, suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi visų šių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti nebuvus M. K. tyčios vairuoti automobilį neblaiviam, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nepagrįstai traktavo, kad jam atsakomybė pagal šį įstatymą kyla kaip vairuotojui.
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte numatyta, kad vairuotojas tai yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina M. K. tyčios vairuoti automobilį, kai ši transporto priemonė buvo parduota ir jis neturėjo objektyvios galimybės tai padaryti, t. y. užvedimo raktelius su visais dokumentais buvo pasiėmęs naujasis mašinos savininkas N. V.. Pats M. K. dėjo visas pastangas į namus sugrįžti pėsčiomis, tačiau buvo sulaikytas policijos patrulių netoli transporto priemonės. Tokiu būdu jis negali būti pripažintas ANK 422 str. 7 d. subjektu ir kaip vairuotojas nubaustas už neblaivumo patikrinimo vengimą ar kraujo nedavimą tyrimams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Iš byloje esančio policijos pareigūno 2018-05-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-05-04 19.05 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie nesaugų vairavimą, adresu Mokyklos g. 33, Klaipėda. Nuvykus nurodytu adresu pranešėjai A. G. ir V. J. nurodė automobilį „Mitsubishi Lancer Evolution“, dėl kurio buvo kviesta policija, ir paaiškino, kad šis automobilis dideliu greičiu važinėjo „(duomenys neskelbtini)“ centro teritorijoje, o jo vairuotojas galbūt buvo neblaivus. Nurodyti asmens, vairavusio automobilį, jie negalėjo, tačiau nurodė, kad su automobilio vairuotoju kalbėjo apsaugos darbuotoja Z. K., ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog automobilį vairavo vyras, kuris stovėjo prie automobilio „Mitsubishi Lancer Evolution“. Nustatyta, kad tai M. K.. Jam alkoholio kieko matuokliu nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. M. K. vairavimo faktą neigė, nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o asmuo, kuris norėjo įsigyti šį automobilį. 19.26 val. M. K. buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, tačiau duoti kraujo mėginį atsisakė. (b. l. 5).
Kaip matyti iš M. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kaltinimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį jam suformuluotas dėl to, kad 2018-05-04, apie 19.46 val., Mokyklos g. 5, Klaipėdoje, jis vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer Evolution“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Nurodyta, kad M. K. ligoninėje atsisakė duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės. Taip pat M. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų.
Taigi, šioje byloje susiklostė, situacija, jog M. K. alkotesteriu nustatę 1,99 promiles neblaivumą (tai nurodyta M. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) ir policijos pareigūnės A. J. 2018-05-04 tarnybiniame pranešime (b. l. 5)), policijos pareigūnai pristatė jį į ligoninę kraujo mėginio paėmimui. Tačiau pristatytas į ligoninę M. K. duoti mėginį (kraujo) iš biologinės terpės atsisakė, todėl Institucija nusprendė, kad asmens neblaivumas nebuvo nustatytas, tokius M. K. veiksmus prilygino vengimui tikrintis neblaivumą ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė asmenims, vengusiems neblaivumo patikrinimo, nepaisant to, jog patys pareigūnai alkotesteriu nustatė M. K. 1,99 promilės neblaivumą, o pristačius asmenį į ligoninę alkoholio kiekio matuokliu 20.17 val. jam buvo nustatytas 1,82 promilės neblaivumas, 20.37 val. – 1,78 promilės neblaivumas (šie duomenys užfiksuoti 2018-05-04 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte Nr. 200 (b. l. 7).
Apygardos teismo vertinimu, Institucija, surašiusi M. K. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer Evolution“, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas (b. l. 3), nepagrįstai tokius jo veiksmus administracinio nusižengimo protokole kvalifikavo ANK 422 straipsnio 7 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė asmenims, vengusiems neblaivumo patikrinimo, nes, kaip matyti, patys pareigūnai nustatė M. K. 1,99 promilės neblaivumą, o pristačius asmenį į ligoninę, alkotesteriu jam buvo nustatytas atitinkamai 1,82 ir 1,78 promilės neblaivumas. Vien tai, kad apsvaigimo nuo alkoholio faktas nebuvo patvirtintas laboratoriniu kraujo tyrimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad asmuo tikrintis neblaivumą atsisakė.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (LAT 2018-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Minėtoje byloje buvo taip pat pažymėta, jog Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą inter alia (be kita ko) apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmą, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju M. K. neblaivumas buvo nustatytas sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu (b. l. 8), ir šie duomenys yra pakankami asmens neblaivumo faktui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai M. K. alkotesteriu nustatė 1,99 promilės neblaivumą, medicinos įstaigoje jam buvo nustatytas atitinkamai 1,82 ir 1,78 promilės neblaivumas. Akivaizdu, jog M. K. galimai padaryto pažeidimo esmė yra ne vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas, kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau neblaivaus vairuotojo transporto priemonės vairavimas, kuris yra konstatuotas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame teismo nutarime. Iš to seka, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai kvalifikavo M. K. veiksmus ir aiškinosi jo kaltę ne dėl tos veikos, kurią jis galimai padarė (galimai vairavo neblaivus). Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu nustatyti, vairavo ar nevairavo M. K. automobilį būdamas neblaivus (administracinio nusižengimo protokole ir apylinkės teismo nutarime yra konstatuojamas neblaivaus M. K. vairavimo faktas), tuo tarpu aplinkybė, sutiko ar nesutiko M. K. duoti kraujo mėginį alkoholio kiekio nustatymui po to, kai jo neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės byloje neturi.
Administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau pagal šią teisės normą atsakomybė kyla transporto priemonių vairuotojams, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Tuo tarpu už vairavimą kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Nors iš paminėtos BK normos matyti, kad įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje, o alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą, tokiu būdu prioritetas, nustatant asmens neblaivumą, atiduodamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams, tačiau, kaip jau minėta, pagal formuojamą LAT praktiką, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti; viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pristačius M. K. į ligoninę kraujo mėginio paėmimui, šis atsisakė duoti kraują, tačiau jo neblaivumas medicinos įstaigoje buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, prieš pristatydami M. K. į medicinos įstaigą policijos pareigūnai nustatė jam 1,99 promilės neblaivumą. Todėl darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad M. K. veiksmuose yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
ANK 592 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Analogiškos nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-226-557/18).
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju M. K. atsakomybė pagal ANK 422 str. 7 d., negalima, tačiau dėl to paties įvykio turėtų būti sprendžiamas jo atsakomybės pagal BK 281 str. 7 d. klausimas, administracinio nusižengimo byla, kurioje M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, kurio trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, grąžintina tyrimą atlikusiam pareigūnui, kad jis galėtų spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl kitų apeliaciniame skunde ginčijamų klausimų (transporto priemonės vairavimo neblaiviam fakto, įrodymų patikimumo ir pakankamumo ir kt.) apygardos teismas plačiau nepasisako, visi šie klausimai turės būti nagrinėjami tolesnio M. K. veikos tyrimo metu.
Dėl išvardytų motyvų skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-27 nutarimas naikintinas, ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi ANK 653 str. tiesiogiai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą Institucijai, o nagrinėjamoje situacijoje tokį sprendimą turėjo priimti pirmosios instancijos teismas, priimamas ANK 653 str. 1 d. 3 p. numatytas nutarimas, pagal analogiją remiantis ir ANK 635 str. 1 d. 3 p., kurį turėjo taikyti, bet nepagrįstai nepritaikė apylinkės teismas. Šiuo atveju apylinkės teismo nutarimas naikinamas visa apimtimi, nes M. K. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį klausimas gali būti sprendžiamas tik tinkamai išsiaiškinus M. K. vairavimo ar nevairavimo būnant neblaiviam faktą.
Teismas , vadovaudamasis ANK 5 straipsnio 2 dalimi, 592 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-27 nutarimą panaikinti ir grąžinti M. K. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.
Nutarimas neskundžiamas.