- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-854-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35931-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria tenkintas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistojo atžvilgiu neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 23 d.
2. Pataisos namų teikime prašoma subendrinti 2020 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2020 m. sausio 14 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir pasisakyti apie laisvės atėmimo bausmės pradžią bei atlikimo įstaigą.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pataisos įstaigos teikimas tenkintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. K. subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkė teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtos bausmės jas iš dalies sudedant, t. y. prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 1 (vieneri) metai Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalis – 9 (devyni) mėnesiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalis – 9 (devyni) mėnesiai 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio, t. y. 5000 (penkių tūkstančių) eurų bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje ir J. K. atlikta laisvės atėmimo bausmė nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis J. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį pakeisti ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę ne didesnę nei 5 (penkeri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirtoji subendrinta bausmė yra per griežta, nes teismas pridėjo per dideles bausmių dalis. Be to, teismas atsižvelgė tik į neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neįvertino jo šeiminės padėties, t. y. kad jis yra vedęs ir turi mažametę dukrą. Nors yra ne kartą teistas, tačiau reali laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Prašoma įvertinti ir tai, kad dalis teistumų susidarė dėl to, jog bylos jo atžvilgiu buvo nagrinėjamos išskaidytos į atskirus procesus, o ne sujungtos į vieną bylą. Skundo autorius pažymi, jog dauguma jo padarytų nusikaltimų yra nesunkūs, keli –apysunkiai, įstatymų leidėjas už šių kategorijų nusikalstamas veikas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų (nesunkaus nusikaltimo atveju) arba šešerių (apysunkio nusikaltimo atveju) metų. Tuo tarpu jam paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kas prieštarauja teisingumo principui, nes bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskyrus ženkliai švelnesnę bausmę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra jauno amžiaus, jo padaryti nusikaltimai nėra smurtiniai, dėl jų įvykdymo jis pripažino savo kaltę. Įkalinimo įstaigoje jis dirba, dengia priteistus ieškinius, nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, be to, dalis nukentėjusiųjų proceso metu prašė skirti jam švelnesnę bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo metu jis jau yra pakeitęs savo netinkamą elgesį. Todėl prašoma iš naujo įvertinti apylinkės teismo atliktą bausmių bendrinimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnio nuostatomis, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.
7. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog apylinkės teismas, tenkindamas pataisos namų administracijos teikimą dėl bausmių subendrinimo, J. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, kas laikytina tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmės, paskirtos skirtingais nuosprendžiais, privalo būti subendrinamos tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį paaiškėja, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, naujausiu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas turi subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (nuosprendžių sutaptis), o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismas bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismas prideda (taikomas bausmių apėmimas, visiškas ar dalinis sudėjimas) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės.
8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, subendrintos bausmės, paskirtos J. K. 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir 2020 m. sausio 14 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežčiausia, todėl būtent prie šios bausmės apylinkės teismas iš dalies pridėjo kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžiai, kuriais paskirtas bausmes prašoma subendrinti pataisos namų teikime, jau yra įsiteisėję, todėl jais skirtos bausmės negali būti mažinamos. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).
9. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minimalus laisvės atėmimo terminas yra trys mėnesiai, todėl, įvertinus bendrinamų nuosprendžių kiekį bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, J. K. paskirti galutinę subendrintą ne didesnę nei 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. jam būdingas nusikaltimų modelis. Be to, nusikaltimai daromi ne vienoje konkrečioje vietovėje, tačiau iš esmės visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko nuteistojo atžvilgiu nuosprendžiai yra priimti skirtinguose Lietuvos miestuose – (duomenys neskelbtini). Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, jei visi nusikalstamų veikų epizodai būtų nagrinėjami toje pačioje byloje, jam skirtina bausmė nebūtų švelnesnė, nes visais atvejais bendrinant bausmes pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Analizuojamu atveju apylinkės teismas prie nustatytos griežčiausios 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo šias bausmių dalis: 1 (vienerius) metus pagal 2020 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, 9 (devynis) mėnesius pagal 2020 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 9 (devynis) mėnesius pagal 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
10. Nors J. K. skunde prašo šias pridėtas bausmių dalis sumažinti, tačiau aukštesnysis teismas tam nenustatė reikiamo pagrindo. 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nustatyta, kad skundo autorius dvejomis veikomis (idealioji sutaptis) padarė šešias nusikalstamas veikas. Iš viso nustatyta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi pridėtoji 1 (vienerių) metų dalis yra mažesnė nei pusė paskirtosios bausmės, kas nelaikytina per griežta ar neteisinga bausmės dalimi. 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi pridėtoji 9 (devynių) mėnesių dalis yra šiek tiek didesnė nei likusi nepridėta dalis. Nors minėtu nuosprendžiu J. K. nuteistas tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo bendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo bausmė paskirta už dvi nusikalstamas veikas. Todėl mažinti šios bausmės dalies taip pat nėra pagrindo. 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam bausmė paskirta už dviem veiksmais padarytas tris nusikalstamas veikas, todėl pridėtoji 9 (devynių) mėnesių dalis nustatyta pagrįstai. Aptarti duomenys rodo, jog apylinkės teismas pridėjo artimas minimalioms ar net minimalias laisvės atėmimo bausmės dalis, nors J. K. charakteristika nėra teigiama. Nors galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo yra pakankamai didelė, tačiau nuteistojo padarytų nusikaltimų mastas bei pobūdis neleidžia daryti išvados, jog ši bausmė yra neadekvati ar neproporcinga jo neteisėtiems veiksmams. Aplinkybės, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), pripažįsta savo kaltę, yra sukūręs šeimą, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmes, todėl pakartotinai neanalizuojamos. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su nuteistojo bausmės atlikimo ypatumais, t. y. kad jis nesilaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, pataisos namuose dirba, dengia priteistus ieškinius ir kt., neabejotinai bus įvertintos pataisos įstaigos administracijos, tačiau sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą jos nėra aktualios.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.