Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-07 · Administracinė byla Nr. I-340-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
I-340-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01383-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Administracinė byla Nr. I-340-561/2017(Proceso Nr. 3-61-3-01383-2016-7)Procesinio sprendimo kategorija 41., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei Kristinai Bytautaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-375 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl valstybės tarnautojų veiksmų toliau.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. vasario 2 d. Departamentui pateikė skundą dėl valstybės tarnautojų veiksmų, tačiau gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjo skundą dėl valstybės tarnautojų veiksmų, sustabdoma iki tol, kol teismai išnagrinės teisminius ginčus.

Pareiškėjo teigimu, vykstantys teisminiai ginčai nėra susiję su pareikštu pareiškėjo skundu, todėl atsakovas nepagrįstai sustabdė administracinės procedūros nagrinėjimą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje nustatyta, kad administracinės bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas, kuomet tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos baudžiamąja, civiline tvarka egzistuoja prejudicinis ryšis.

Pabrėžė, kad skunde dėl valstybės tarnautojų veiksmų keliami klausimai išimtinai susiję su Departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) pareigūnų veiksmų atitikimu teisės aktų reikalavimams, tarnybinės etikos normoms, reikalaujama pradėti tarnybinį patikrinimą ir ištirti skunde minimų valstybės tarnautojų galimą piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą ir teisės aktų nesilaikymą, administracinės naštos didinimą ūkio subjektui.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog sprendimams dėl administracinės procedūros sustabdymo turi būti taikoma teismų praktika dėl administracinių bylų sustabdymo. Atsakovo teigimu, administracinės procedūros sustabdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Pažymėjo, kad 2016 m. sausio 29 d. pareiškėjo skunde (toliau – ir Skundas) keliami klausimai ne tik susiję su pareigūnų etika, elgesio, aprangos reikalavimais, bet ir jų veiksmų, teikiant privalomuosius nurodymus, vykdant administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, šios teisenos metu pareiškėjo pareikštų prašymų nagrinėjimu, teisiniu vertinimu.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą detaliai paaiškino ir pagrindė pareiškėjo Skundo sąryšį su administracine byla Nr. I-4292-643/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2015-2), su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-25-18/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-15980-2015-2) bei su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-95-873/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-17328-2015-0).

Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai įpareigoja viešojo administravimo subjektą išsamiai, nešališkai ir objektyviai įvertinti faktines aplinkybės ir priimti norminiais teisės aktais pagrįstą viešojo administravimo subjekto sprendimą. Skunde dėl valstybės tarnautojų veiksmų nurodytas 21 galimas valstybės tarnautojo pažeidimas, susijęs ne tik su pareigūnų elgesiu ar etika, bet ir pareigūnų veiksmų, teikiant privalomuosius nurodymus, vykdant administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, šios teisenos metu pareiškėjo pareikštų prašymų nagrinėjimu, teisiniu vertinimu. Atsakovo teigimu, būtent šioje administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas, priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sudarys sąlygas nešališkai ir objekyviai įvertinti faktines aplinkybes, nurodytas pareiškėjo Skunde ir priimti teisėtą bei pagrįstą galutinį administracinės procedūros sprendimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 29 d. su skundu kreipėsi į Departamentą (Departamente gautas 2016 m. vasario 2 d.), prašydamas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais, biurokratizmo, teisės aktų nesilaikymo bei nepagrįsto administracinės naštos didinimo ūkio subjektui (b. l. 24–32). Skunde pareiškėjas nurodė, kad į įmonę atvykę pareigūnai pavedimo tikrinti pareiškėjui nepateikė, bet tikrino įmonės teritoriją ir patalpas, dokumentus. Dėstė aplinkybes dėl įmonei surašyto privalomojo nurodymo teisėtumo, dėl pažeidimų atliekant įmonės tikrinimą bei dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo teisėtumo.

Departamentas 2016 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-375 „Dėl Jūsų 2016 m. sausio 29 skundo dėl valstybės tarnautojų veiksmų nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė administracinę procedūrą, pradėtą pareiškėjo Skundo pagrindu, sustabdyti iki tol, kol teismai išnagrinės skundus, t. y.: Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-4292-643/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2015-2); Vilniaus apygardos teismas išnagrinės administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-25-18/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-15980-2015-2, 2015 metų Nr. II-577-818/2015) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės administracinio teisės pažeidimo bylą II-95-873/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-17328-2015-0) (b. l. 33).

Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti administracinę procedūrą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ginčijamas sprendimas yra priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą. Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1158/2014; 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-968/2014; 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-132-143/2015; 2015 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-365-261/2015).

VAĮ 23 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2094/2012).

Dėl administracinės bylos Nr. I-4292-643/2016, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04782-2015-2.

Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas teismui skundė Departamento surašytą privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-62, pabrėždamas, jog jis yra neteisėtas. Skunde kvestionavo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino teisėtumą. Iš pareiškėjo Skundo 3 punkto matyti, jog jis iš esmės ginčijo to paties privalomojo nurodymo teisėtumą bei jo įvykdymo terminą, kartu pabrėžiant kad tarnautojas, priėmęs privalomąjį nurodymą ir jame nurodydamas įvykdymo terminą, pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs Skundą bei pareiškėjo skundą, paduotą administracinėje byloje Nr. I-4292-643/2016 (LITEKO informacinė sistema), daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai nustatė nagrinėjamų klausimų tapatumą.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-25-818/2016 (2015 m. II-577-818/2015), teisminio proceso Nr. 4-68-3-15980-2015-2.

Pareiškėjo skundo 3 punkte nurodyta, jog 2015 m. liepos 24 d. UAB „Venumis“ direktoriui įteiktas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-62, kuriuo nurodoma sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas ir dėstomi argumentai, susiję su šio privalomojo nurodymo vykdymo aplinkybėmis. Nurodyta, kad pareigūnams paaiškino, jog dėl patalpų, į kurias jie nori patekti, yra sudaryta panaudos sutartis, todėl neturi raktų ir galimybės įleisti į minėtas patalpas. UAB „Venumis“ direktoriaus teigimu, 2015 m. liepos 24 d. informavo pareigūną, jog UAB „Venumis“ ne atsisako vykdyti privalomąjį nurodymą, o ieško galimybių susisiekti su įmonės, kuri pagal panaudos sutartį valdo patalpas, atstovais. Skunde Departamentui taip pat nurodo, kad „pagal teisės aktus įmonė turėjo teisę ir pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti apie nurodymo įvykdymą, kai tuo tarpu V. R. atvyko net nepasibaigus terminui, taip sutrupindamas nurodymo įvykdymo terminą ir užfiksavęs jo nevykdymą“ bei, kad „iš anksto nustatydamas ir vėliau į mano paaiškinimus neatsižvelgęs V. R. eliminavo galimybę kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“. Skundo 5 punkte yra nurodyti argumentai, susiję su 2015 m. rugsėjo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM 116667 surašymo aplinkybėmis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-25-818/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-15980-2015-2) matyti, jog joje buvo nagrinėjamas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-176 teisėtumo klausimas. Minėtu nutarimu UAB „Venumis“ buvo kaltinamas dėl sąlygų nesudarymo patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „Venumis“ Minsko pl. Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar buvo įvykdytas privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-62 ir su jo vykdymu susijusių aplinkybių vertinimas. Pareiškėjo skunde, administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodyti tie patys argumentai kaip ir skunde dėl valstybės tarnautojų veiksmų: „Atkreiptinas teismo dėmesys, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas trumpesnis nei jo apskundimo terminas; bendrovė, net ir įvykdžiusi reikalavimą, turėtų teisės aktų nustatytą 3 darbo dienų terminą nuo nurodymo įvykdymo ar nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. Todėl nurodyme nustatytas terminas jį įvykdyti tą pačią nurodymo surašymo dieną, prieštarauja ankščiau minėtai įstatymo nuostatai“. Teigė, kad pareigūnas, nustatydamas tokį trumpą nurodymo įvykdymo terminą (įvykdyti tą pačią dieną), eliminavo pareiškėjui galimybę kreiptis dėl galimybės pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti. Taip pat analogiški tiek skunde teismui, tiek skunde Departamentui argumentai dėl patekimo į įmonės teritoriją bei patalpas. Taigi, ir šioje administracinio teisės pažeidimo nagrinėtoje byloje, ir Skunde buvo keliami iš esmės analogiški klausimai.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-95-873/2016, teisminio proceso Nr. 4-68-3-17328-2015-0.

Pareiškėjo skundo Departamentui 10 punkte nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. į UAB „Venumis“ atvykę pareigūnai pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d. pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą Nr. VR-14.6-1445, kuris buvo „nepasirašytas agentūros vadovo, nors dokumento forma to reikalauja, antspaudas ne vadovo, o vyresniojo specialisto, neužpildyta dalis dokumento, kurioje reikalaujama nurodyti konkretų pavedimo pagrindą“. Anot pareiškėjo, visa tai „kelia pagrįstas abejones, ar šio teisės aktų reikalavimus neatitinkančio ir neteisėto dokumento pagrindu atliktas įmonės patikrinimas ir jo rezultatai gali būti laikomi teisėtais“. Skundo 13, 14 punktuose nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. spalio 16 d. protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo aplinkybėmis bei šio protokolo pagrindu vykdomos administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu pareikštų prašymų susipažinti su bylos medžiaga, atidėti bylos nagrinėjimą neišsprendimu. Iš teismo procesinių dokumentų matyti, kad paminėti argumentai buvo nurodyti ir nagrinėti teisme administracinio teisės pažeidimo byloje (teisminio proceso Nr. 4-68-3-17328-2015-0), ginčijant nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje (teisminio proceso Nr. 4-68-3-17328-2015-0) konstatavo, kad „A. D. buvo supažindintas su sprendimu atlikti patikrinimą, jis pasirašė ant originalo, jam buvo įteikta kopija (su antspaudu), pavedime nurodytas jo atlikimo laikas, pavedimas yra užpildytas, pareiškėjo išsakomi reikalavimai pavedimo turiniui neatitinka norminiams aktas įtvirtintų reikalavimų, todėl pagrindo pripažinti pavedimą neteisėtu nėra pagrindo“. Teismas tai pat nurodė, kad pareiškėjas nebuvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, kada turėjo galimybę realiai susipažinti su bylos medžiaga, todėl šiuo pagrindu skundžiamo nutarimo nenaikino.

Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis pareiškėjo 2016 m. balandžio 13 d. apeliaciniu skundu apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Šio apeliacinio skundo 5–7 punktuose nurodomi argumentai dėl galimų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tame tarpe ir dėl netinkamai įforminto ir įteikto 2015 m. rugsėjo 21 d. pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą Nr. VR-14.6-1445, dėl pareiškėjo procesinių prašymų nenagrinėjimo, nagrinėjant A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 102–110).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytos teismų bylos ir jų numeriai, teisės aktų normos, kuriomis remtasi, priimant sprendimą, išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl administracinė procedūra yra sustabdoma, nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Departamento sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.

Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Departamentą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl valstybės tarnautojų veiksmų toliau yra laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė