Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. K. pareiškimas dėl M. A. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo laikytas nepaduotu ir grąžintas su priedais jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-5466-979/2015 pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl M. A. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys M. A., T. K., I. R., institucija, teikianti išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. K. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Pareiškimu prašė pripažinti savo motiną M. A. neveiksnia, paskirti jai ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nustatyti M. A. globą ir jos globėja bei turto administratore paskirti V. K.. Siekdama pagrįsti savo prašymą, pareiškėja prie pareiškimo pridėjo specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos kopiją, neįgaliojo pažymėjimo kopiją ir medicininį pažymėjimą, pareiškime taip pat nurodė, kad pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės gauti kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių M. A. psichinę būseną, todėl prašo teismo juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų.

Pareiškėja 2015-12-18 pateikė teismui Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos pažymą apie M. A. duomenis bei patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ji neturi teisės gauti kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių M. A. psichinę būseną, todėl prašo teismo juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos V. K. pareiškimas dėl M. A. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo laikytas nepaduotu ir grąžintas su priedais jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieškinį arba pareiškimą (CPK 5 straipsnis), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2007 išaiškino, kad galimi atvejai, kai įmanomas teismo procesas dėl pripažinimo neveiksniu ir asmens, kuris nėra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, todėl CPK 465 straipsnyje minimoje gydytojo pažymoje apie asmens psichikos būklę nebūtinai turi būti nurodyta, jog asmuo sirgo ar serga psichikos liga ir yra įtrauktas į psichiatrijos ligoninės įskaitą. Tačiau tam, kad būtų galima pradėti teismo procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, pareiškime teismui turi būti nurodytos tokios fizinio asmens psichikos sutrikimą rodančios aplinkybės, taip pat prie pareiškimo pridėta gydytojo pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną turi būti tokie, kurie leistų teismui daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei būtų pakankami spręsti, kad paduotas pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nėra aiškiai nepagrįstas. Priešingu atveju, asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 463 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. K. kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, taip pat šalindama pareiškimo trūkumus ir pateikdama patikslintą pareiškimą, nepateikė teismui gydytojo pažymos bei kitų įrodymų apie M. A. psichinę būseną, kurie leistų daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti būtinybę pripažinti M. A. neveiksnia, patvirtintų, kokia yra suinteresuoto asmens būsena bei elgesys, o pateikė prašymą išreikalauti iš atitinkamų institucijų medicininius dokumentus apie M. A. psichinę sveikatą. Pareiškėjos kartu su pareiškimu dėl M. A. pripažinimo neveiksnia pateiktuose specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos kopijoje, neįgaliojo pažymėjimo kopijoje ir medicininiame pažymėjime nėra nurodyta jokių duomenų apie M. A. psichinę būseną, minėti dokumentai nepatvirtinta aplinkybės, jog M. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Esant tokioms bylos aplinkybėms, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-20 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nesuformulavo ir konkrečiai neįvardino, kokie pareiškimo trūkumai turi būti pašalinti, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies turinio ir nurodytų teisės normų (CPK 464 straipsnio 1 dalis, 465 straipsnis) matyti, jog teismas, spręsdamas pareiškėjos V. K. pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė 2 pareiškimo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją juos pašalinti, t. y. pateikti gydytojo pažymą bei kitus įrodymus apie M. A. psichinę būseną, kurie leistų daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pateikti duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos apie M. A. artimus giminaičius. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėją šioje civilinėje byloje atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas) A. P., jam yra žinomi bendrieji ir specialieji pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu turinio ir formos reikalavimai, be to, jam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl advokatas privalėjo atidžiai, rūpestingai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamosios interesams ir ginti jos teises šioje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos V. K. pareiškimas neatitinka CPK 465 straipsnio reikalavimų, pareiškėja šalindama pareiškimo trūkumus iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes apie tai, kad ji negali gauti duomenų apie paciento sveikatos būklę, deklaratyviai teigdama, kad pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės gauti kitų medicininių dokumentų, patvirtinančių M. A. psichinę būseną, todėl prašo teismo juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų. Tačiau pareiškėja nei su pareiškimu, nei šalindama trūkumus nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji ar jos atstovas advokatas A. P. būtų teikęs sveikatos priežiūros įstaigai prašymus dėl tokios informacijos gavimo ir kad sveikatos priežiūros įstaiga būtų atsisakiusi juos išduoti, be to, net nenurodė pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame M. A. nuolat gydosi, yra registruota ir joje užvesta asmens sveikatos kortelė. Pažymėtina, kad teismas gali išreikalauti įrodymus, kurių šalis negali gauti, esant atitinkamam šalies prašymui ir pateiktiems duomenims apie tokio prašymo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepašalino visų Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų, nepateikė CPK reikalaujamo konkretaus dokumento – gydytojo pažymos bei kitų įrodymų apie M. A. psichinę būseną, kurie leistų daryti įtikinamą prielaidą, jog asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat nepridėjo įrodymų, kad pareiškėja ėmėsi priemonių minėtus įrodymus gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.