Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje T. M. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 str. 1 d. padarymu, parengimo nagrinėti bylą teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje T. M. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 str. 1 d. padarymu.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. yra nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys, išvardinta, kas kaltinamajame akte turi būti nurodoma. Pateiktame kaltinamajame akte visiškai nenurodyta kaltinamosios pozicija, nors byloje yra kaltinamosios apklausos protokolai, jos pačios rašytas išsamus pareiškimas – parodymai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 7 punkte nustatyta, kad kaltinamojoje išvadoje turi būti nurodyta įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Be to, pažymėtina, kad už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako įmonės buhalteris arba buhalteris ir vadovas, jei įrodoma pastarojo kaltė. Pateiktame kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamoji organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau kas tvarkė buhalterinę apskaitą nenurodyta.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 01 16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nustatyti šios baudžiamosios bylos teismingumą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Kadangi kaltinamajame akte nenurodyta kaltinamosios pozicija, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje T. M. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.