Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiesiems E. T., R. J., L. R. T., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1965 m. spalio 21 d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidutinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis Panerių g. 29-82, Jonavoje, teistas 1995-11-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn, bausmės vykdymą atidedant 1 m., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d.2 p., 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė

kaltinamasis A. B., iš ( duomenys neskelbtini) Jonavoje, aštuntame aukšte esančio buto balkono, 2008 m. balandžio 20 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, rankomis paėmęs, nugara į balkono tvorelę stovintį R. T. už kojų, tyčia jį išstūmė, dėl ko nukentėjusysis, nukritęs iš daugiau kaip 20 metrų aukščio ir atsitrenkęs į žemę, patyrė daugybinius sužalojimus, nuo kurių iškart įvykio vietoje mirė – tai yra tyčia nužudė R. T.. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną pas jį atėjo R. T.. Jis buvo blaivus. Vėliau atėjo išgėrusi R. K.. Jie visi kartu išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Jiems begeriant į butą grįžo jo draugas K. Ž., kuris nuėjo miegoti, nes prieš darbą norėjo pailsėti. Tada R. K. pasiūlė eiti pas ją į butą 8 aukšte ir jie visi trys nuėjo. R. atnešė dar vieną butelį degtinės ir jie vėl visi gėrė. Begerdami su R. T. kalbėjo apie krepšinį, bet nekonfliktavo. Truputį pasėdėję ir išgėrę jis su R. T. išėjo į balkoną parūkyti. R. K. atsigulė ant sofos, ji rūkė kambaryje. Balkone jie abu atsirėmė į turėklus , stovėjo veidu į apačią, R. T. jam buvo iš dešinės. Rūkydami jie kalbėjosi, jokio barnio tarp jų nebuvo. Balkone buvo daug daiktų: dvi spintelės, didelė ir maža, ant didesnės buvo užtiestas kiliminis takas. R. T. prisėdo ant spintelės, veidu į duris ir nugara į turėklus. Jis grįžo į kambarį, o R. T. liko rūkyti balkone. Jis kambaryje išgėrė stikliuką degtinės ir norėjo pasakyti R. T., kad einam kitur, nes R. K. jau miegojo, tačiau atsisukęs į balkoną pamatė, kad ten R. T. nėra. Jokio garso ar šlamesio jis negirdėjo. Jis R. T. iš balkono neišstūmė. Su R. K. parodymais nesutinka, nes ji nieko negalėjo matyti, kadangi tuo metu miegojo ir buvo girta. Jis tikrai matė, kad balkone buvo dvi spintelės, o gal dėžės, viena aukšta ir kita mažesnė, jokios spintelės iš balkono jis neišnešė, kur ji dingo, nežino. Kodėl R. T. iškrito ir kas jam užėjo jis nežino. R. T. sėdėjo ant spintelės, o ne ant turėklų.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu kaltu neprisipažino, jo kaltė tyčia nužudžius R. T. yra pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

N. R. J. parodė, kad nužudytasis - jos tėvas. Apie tai, kad tėvas iškrito per balkoną, jai pranešė kaimynė D. K..Tėvas išgerdavo dažnai, išgėręs būdavo visoks, priklausomai nuo nuotaikos. Tėvas nelabai mėgo A. B., sakė, kad šis mėgdavo išgerti svetima sąskaita, bet vis tiek kartu su juo išgerdavo. Ji nepamena, kad tėvas sakytu jog nebenori gyventi. Ji prašo priteisti 394 litus turtinės žalos laidotuvių išlaidų ir 20000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji E. T. parodė, kad nužudytasis - jos vyras. A. B. pažinojo apie trejus metus, jis dažnai užeidavo pas juos. Kai įvyko nelaimė, ji gulėjo ligoninėje. Vyras su A. B. dažnai ginčydavosi, vieną kartą matė, kaip jie ant lovos susistumdė. A. B. greit užsiplieskia, bet greit ir nusiramina. Ji yra mačiusi, kaip jis stipriai sumušė vieną išgėrusį kaimyną, taip pat matė, kaip sumušė moterį. Ji buvo sutikusi laiptinėje R. K., kuri jai pasakė, kad policijoje davė parodymus, jog A. B. išgertuvių metu su R. T. išėjo į balkoną, kad matė, kaip A. B. laikydamas R. T. už kojų klausė:” palaikyt ar išmesti?”. Pareikštą 50000 litų civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti.

Nukentėjusysis L. R. T. parodė, kad nužudytasis - jo tėvas. Kaltinamojo A. B. nepažįsta, su juo bendrauti jam neteko. Tėvas išgėręs nebuvo agresyvus. Kiek jam žinoma, tėvas su sveikata didelių problemų neturėjo, kalbų, kad dėl sveikatos nenori gyventi, iš tėvo jis niekada negirdėjo. Jis organizavo tėvo laidotuves ir turėjo 6965,50 litų išlaidų, kurias prašo priteisti.

L. R. P. parodė, kad pagal budėtojo nurodymą tikrino informaciją apie iškritusį pro balkoną žmogų. Jis į vietą nuvyko vienas, prie namo būriavosi žmonės, pamatė ant žemės gulintį žmogų, jis buvo negyvas, gulėjo ant nugaos, rankos atmestos nenatūraliai. Jis pakvietė tyrėjus, greitosios pagalbos dar nebuvo. Žmonės jam pasakė, kad žmogus iškrito iš 8 aukšte esančio buto, ten turi būti vyras ir moteris. Atvyko tyrėjas A. S., su kuriuo kartu rado stipriai neblaivų vyrą, jį sulaikė ir su patruliais nuvežė į policiją, kartu nuvežė ir moterį. Jie buvo neblaivūs. Jis pradėjo tyrimą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Moteris buvo labai girta, nustatytas apie 4 promilių girtumas. Ją apklausinėjo kiti pareigūnai, jis pats apklausoje nedalyvavo ir ką ji pasakojo, negirdėjo. Apžiūrėjo balkoną, surašė, kas jame buvo. Smulkiau aplinkybių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

L. P. T. parodė, kad gavo pranešimą apie iškritusį pro balkoną žmogų. Nuvyko į vietą ir ten rado labai girtą moterį R. K., jai nustatė beveik 4 promilių girtumą. Ji sakė, kad gėrė trise: ji ir du vyrai. Vyrai balkone rūkė vieną cigaretę. Ji sakė, kad matė, kaip A. B. paėmė R. T. už kojų ir išmetė. P. T. klausinėjo R. K. apie porą valandų ir ši nuosekliai kartojo tą patį, net parodė, kaip viskas įvyko, sakė, kad vyrų pokalbio balkone negirdėjo. Dėl to buvo pradėtas ikiteismini tyrimas. Moteris pastoviai girtauja, bet susikalbėti su ja pavyko.

Liudytojas A. Z. parodė, kad kaltinamąjį A. B. pažinojo kaip kaimyną gal kokie 3 metai, R. T. taip pat pažinojo, bet su juo nebendravo. Įvykio dieną, jis stovėjo prie namo kampo, išgirdo stiprų smūgį, pažiūrėjo kas nukrito ir pamatė gulintį R. T.. Pažiūrėjo į viršų, bet toje vietoje viršuje nieko nesimatė. Jokio barnio iki to negirdėjo. Priėjęs arčiau pamatė, kad R. T. išbalęs, jam iš ausų bėgo kraujas. Vėliau girdėjo kalbas, kad R. K. stumtelėjo R. T..

Liudytoja I. S. parodė, kad kaltinamąjį ir nužudytąjį pažinojo kaip kaimynus. Tą dieną ji matė R. T. 3 aukšte, o po kelių minučių jau sužinojo, kad jis iškrito, matė R. T. gulintį ant žemės. A. B. ji apibūdina kaip gerą žmogų, tačiau išgėręs būdavo piktybinis, mėgo pasimušti, konfliktuoti. R. T. buvo geras, nepiktybinis žmogus, apie savižudybę jo kalbant niekada negirdėjo. R. K. taip pat yra jos kaimynė. Ji buvo atėjusi pas ją blaivi ir papasakojo, kad matė, kaip A. B. išmetė R. T., kad balkone tarp jų kilo ginčas dėl sporto, kad girdėjo, kaip A. B. pasakė: ”dabar išmest ar palaukt?”

Liudytojas A. S. parodė, kad pagal budėtojo pranešimą vyko į Panerių g. 23 namą, kur iškrito pro balkoną žmogus. Nuvykus, ten jau buvo patruliai. Jis pakilo į viršų, pakeliui sutiko kolegą R. P., kuris vedė neblaivią moterį. Moteris sakė, kad jie buvo trise. Pareigūnai surado A. B.. Jį ir tą moterį nuvežė į policiją apklausai. Ta moteris pasakė, kad A. paėmė R. už kojų ir išmetė. Ji buvo neblaivi, todėl jis net keletą kartų jos paklausė, kas atsitiko. Ji pakartojo tą patį, parodymų nekeitė. Moteris sakė, kad vyrai išėjo į balkoną parūkyti, tarp jų kilo ginčas, atrodo dėl alkoholio ir tada A. B. išmetė R. T.. Ji sėdėjo kambaryje ir pati viską matė. Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas.

Liudytoja L. S. parodė, kad A. B. pažįsta kaip kaimyną, gyvena viename name. Tą dieną ji girdėjo barnius, riksmus, nes jų balkonas virš jų buto. Po to ji išėjo, o kai grįžo, R. T. jau buvo apačioje. Ji girdėjo, kaip balkone R. T. ginčijosi su kaltinamuoju, R. K. balkone nebuvo. Dėl ko jie ginčijosi, neprisimena. Nurodo, kad parodymai teisingi, ir ikiteisminio tyrimo metu pasakojo taip pat, parodymai buvo netiksliai užrašyti.

Liudytojas E. S. parodė, kad išgirdo didelį garsą, nubėgo pažiūrėti ir pamatė gulintį žmogų. Barnių negirdėjo. Jis buvo tarp 3 ir 4 aukšto, lipo laiptais namo, kai išgirdo tą garsą, tada jis išbėgo į lauką pažiūrėti. Balkone niekas nesistumdė, nesimušė. R. T. rūkančio nėra matęs, o gal tas dėdė rūkė, nepamena. Anksčiau apklaustas sakė tiesą.

L. R. K. parodė, kad 2008 m.balandžio 20 d., sekmadienį nuėjo pas A. B., ten buvo ir R. T.. Jie gėrė degtinę. Ji prisijungė prie jų ir kai išgėrė, A. B. atnešė dar butelį, toliau visi gėrė. P. A. kaimynas, todėl jie nuėjo pas ją į butą ir toliau girtavo. A. B. atnešė dar vieną butelį. Abu vyrai nuėjo į balkoną parūkyti, R. T. atsirėmė ant turėklo. Jie parūkė, tada A. B. paėmė R. T. už kojų ir išmetė. Ji nematė, ar paėmė už kelių, ar už kelnių, tik matė, kad suėmė ir išmetė. R. T. buvo veidu į apačią, o A. B. stovėjo veidu į butą, po to A. apėjo R. T., atsistojo už jo ir A. B. buvo nugara į kambarį ir priekiu į R. T. pakaušį. Tuo metu, kai metė, A. B. jai užstojo R. T., ji nematė, ar R. T. spėjo atsisukti. Pradžioje jie kalbėjo, rūkė, po to pradėjo bartis ir tada išmetė. A. B. iš karto išbėgo iš buto, durys buvo užrakintos, raktas buvo spynoje. A. B. atsirakino duris ir išėjo. Nei vienas balkone nesėdėjo ant jokios spintelės, o abu stovėjo. R. T. laukė grįžtančios kaimynės iš ligoninės, kur gulėjo jo žmona, todėl jis buvo veidu žemyn. Kai jį A. B. metė, jis taip ir vertėsi per galvą. Balkono durys buvo praviros, ji buvo prigulusi, bet nemiegojo ir girdėjo, kaip jie kalbėjosi, po to barėsi dėl krepšinio. Jokių smūgių nebuvo suduota, balkone labai mažai vietos, pridėta daug daiktų, ten net pajudėti sunku. Iki parūkymo jokių ginčų nebuvo. Policijoje ją apklausė tą pačią dieną, kitą dieną, daug kartų klausinėjo, tačiau liudytoja davė tuos pačius parodymus, vienodus, kaip ir teismo posėdyje. Po R. T. išmetimo, kai A. B. išbėgo, ji užsirakino buto duris, į balkoną išėjusi nebuvo, tik girdėjo balsus : „iš 8 aukšto“, maždaug po 10 minučių atvyko policija. Jokio palaikymo už kojų nebuvo, E. T. apie jokius palaikymus už kojų nėra sakiusi. Ji tvirtina, kad nors ir buvo girta, bet viską gerai prisimena.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. K. parodė vietą, kur išgertuvių metu ant sofos-lovos sėdėjo ji, R. T., vietą, kur sėdėjo A. B., vietą balkone, kur rūkydamas stovėjo R. T. bei A., bei kaip sugriebęs už kojų A. išmetė R. T.. (3 t. b.l. 7-13).

Slapto sekimo metu R. K. vyrui, vardu „Lionka“, pranešė, kad A. išmetė iš balkono stovintį R. T.. (2 t. b.l. 139, 142-143)

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad jam yra žinomos R. T. mirties aplinkybės, t.y. kad A. B. paimdamas už kojų ir jas pakeldamas, iš buto, esančio Panerių g. 29 namo, Jonavoje, aštuntojo aukšto balkono, išstūmė R. T., stovėjusį nugarą į balkono turėklą, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės ir mirė. (2 t. b.l. 103)

L. V. A. parodė, kad nužudytąjį pažinojo kaip kaimyną. Įvykio dieną ji buvo savo buto esančio 7 aukšte, balkone ir girdėjo, kad 8 aukšte balkone buvo R. T. ir A. B., R. K. kažką garsiai rėkė, dėl to triukšmo V. A. išėjo į balkoną pažiūrėti. Matė, kad R. T. buvo užsirėmęs ant balkono turėklo, A. B. buvo atsirėmęs į balkono durų staktą, niekas nebuvo persisvėrę per balkoną. Jų balkonai nėra vienoje eilėje, todėl ji gali matyti tik dalį R. K. buto balkono. Po to girdėjo keletą trenksmų į turėklus ir išgirdo riksmus, kad iškrito. R. T. ir A. B. tyliai kartu stovėjo balkone ir rūkė, o R. K. iš kambario garsiai rėkė kažką apie raktus. Tame balkone spintelės ji nematė, tik “Maximos” krepšį, jokio konflikto tarp vyrų ji negirdėjo. Paties kritimo ji nematė, o tik girdėjo bumbtelėjimą į žemę.

Liudytojas K. J. parodė, kad buvo uždarytas kartu su A. B. dvi paras. Po to buvo paleistas ir bare prisigėrė. Iš ten jį nuvežė į nuovadą ir pasakė, kad reikės pasirašyti parodymus. Policijoje tyrėja J. K. pasiūlė išgerti, liepė pasirašyti. Jis pasakė, kad neturi akinių, bet vis tiek pasirašė kur liepė ir jį paleido. Po poros dienų vėl jam pasakė, kad reikia patikslinti savo parodymus. Jis neprisimena, ką parašė,o kai tardytoja perskaitė, jis pasakė, kad nieko nežino. Jam A. B. sakė, kad yra nekaltas. Tyrėja sakė, kad R. nieko nepasakys, nes buvo girta. Po to dar jį “spaudė” prokurorė R. B., kad jis pasirašytų, o kriminalistas Pečeliūnas jam grasino. Pareigūnai jį prigirdė, prirašė protokolą ir liepė jam pasirašyti. Byloje esantys jo parodymai neteisingi. Jam A. B. sakė, kad yra nekaltas, už nieką pasodintas. Jis parodymus rašė savo ranka, bet tai, ką jam diktavo pareigūnai. A. B. jam sakė, kad R. T. iškrito, kai jie ėjo parūkyti. Tada A. B. pabėgo. Tyrėja davė jam akinius ir liepė pačiam rašyti, ji diktavo tekstą. Jo niekas nevertė rašyti, jį prigirdė ir liepė rašyti, todėl jis neprisimena ką parašė. Tie parodymai, kuriuos surašė girtas, yra neteisingi ir jų atsisako. Dėl šių parodymų jis parašė daug skundų.

Liudytoja J. K. parodė, kad A. B. byloje atliko tyrimą. Jai pranešė, kad yra žmogus, kuris žino aplinkybes šioje byloje. Pas ją atėjo K. J. ir papasakojo aplinkybes apie R. T. nužudymą, kurias jam papasakojo pats A. B., kai jie kartu sėdėjo vienoje kameroje. Liudytojas viską savo ranka parašė, po to prašė jį įslaptinti, sakė kad bijo. Liudytojo K. J. niekas nevertė duoti tų parodymų, jis pats savanoroškai atėjo ir papasakojo, niekieno neverčiamas. Melas, kad jam buvo duota alkoholio, kad buvo žadamas atlygis.

L. R. B. parodė, kad šioje byloje ji jokių veiksmų neatliko. K. J. byloje kontroliavo tyrimą, kelis kartus dalyvavo teisme sprendžiant suėmimo pratęsimo K. J. klausimą. Apie A. B. bylą ji nieko nežino, jos netyrė. Kiek žino, K. J. skundus rašė dėl savo bylos, kad juose būtų A. B. pavardė, ji neprisimena. Nei K. J. nei A. B. nepažįsta, bendrauti neteko. K. J. niekada nėra žadėjusi sąlygų pagerinimo.

Liudytojas A. K. parodė, kad su K. J. jokių procesinių veiksmų šioje byloje neatlikinėjo. Jis dirbo A. B. byloje, apklausinėjo žmones, bet K. J. neteko apklausti. Su jo apklausos protokolu nebuvo susipažinęs, nes jis buvo įslaptintas liudytojas. Tyrimo metu K. J. buvo nustatytas ir pristatytas tyrėjai J. K.. Jis žinojo kai kurias įvykio aplinkybes ir todėl buvo pristatytas apklausai dėl A. B. bylos. Pats K. J. atėjo ir pasakė, kad žino kai kurias aplinkybes, todėl jis ir buvo pristatytas tyrėjai apklausai. K. J. atžvilgiu buvo atliekami operatyviniai veiksmai. Jis pats K. J. nieko nėra žadėjęs, alkoholiu negirdė, cigaretėmis neapdovanojo.

Ekspertas L. R. byloje pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad ekspertizės išvada buvo surašyta pagal pateiktą medžiagą. Pagal padėtį, kurioje buvo rastas lavonas, darytina išvada, jog jis galėjo kristi ne tik nugara į išorę, bet ir priekiu. Lavone nebuvo nubrozdijimų, todėl negali patvirtinti, kad žmogus buvo persisvėręs per balkono tvorelę. Krentant galėjo keistis žmogaus svorio centras, todėl galėjo keistis ir kūno padėtis. Kadangi krito gyvas žmogus, kritimo metu tikėtina, kad jis atliko kažkokius judesius.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad MRU TMI Kauno skyriaus teismo medicinos laborantė V. B. pateikė R. T. nagų, plaukų ir kraujo pavyzdžius. (1 t. b.l. 138)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad sanitarė A. S. pateikė R. T. drabužius: juodos spalvos kojines, tamsiai mėlyną bliuzoną, mėlynas treningines kelnes, mėlynos spalvos glaudes, baltos spalvos apatinius marškinius, žalią rankšluostį, juodos spalvos batus, margą striukę. (1 t. b.l. 139)

Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos trumpikės ir lininis takelis (kuris daiktų, dokumentų pateikimo protokole vadinamas rankšluosčiu). (1 t. b.l. 140-142)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja R. J. pateikė R. T. mobiliojo ryšio telefoną Nokia 1112, IMEI Nr. 359571011644603 su UAB Tele2 Pildyk SIM kortele. (2 t. b.l. 6)

Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1112, IMEI Nr. 359571011644603 su UAB Tele2 Pildyk SIM kortele. (2 t. b.l. 7-9)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas K. Ž. pateikė įtariamojo A. B. sportines kelnes. (2 t. b.l. 53)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. K. pateikė kiliminį taką nuo spintelės, stovinčios buto Panerių g. 29-89, Jonavoje, balkone. (2 t. b.l. 136).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis A. B. pateikė savo mėlyną sportinį bliuzoną ir tamsiai mėlynas džinsines kelnes. (3 t. b.l. 104)

Specialisto išvada 2008-06-17 Nr. 11-1558 (08), 11-1873 (08) patvirtina, kad ant tirti pateiktų A. B. rankų nagų nuokarpų nėra pluoštų iš R. T. drabužių: sportinių kelnių, striukės, bliuzono, marškinėlių, kojinių ir dalelių (odos, plastiko) iš batų. Ant pateiktų R. T. kairės rankos nagų nuokarpų rasti du tamsiai pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai. Šie pluoštai ir A. B. džinsinių kelnių atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant R. T. kairės rankos nagų nuokarpų nėra pluoštų iš A. B. sportinių kelnių ir bliuzono. Ant R. T. dešinės rankos nagų nuokarpų nėra pluoštų iš A. B. džinsinių kelnių, sportinių kelnių ir sportinio bliuzono. Ant R. T. kairės rankos nagų nuokarpų nėra dažų pėdsakų ir dalelių. (1 t. b.l. 46-50)

Specialisto išvada 2008-08-08 Nr. 11-1957 (08), 11-2069 (08) patvirtina, kad ant tirti pateiktų A. B. sportinių kelnių, džinsinių kelnių, sportinio bliuzono rasta violetinio atspalvio tamsiai mėlynos spalvos medvilnės ir juodos spalvos poliesterinių pluoštų. Rasti pluoštai ir R. T. atitinkamai bliuzono, kojinių pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant A. B. sportinių kelnių, džinsinių kelnių, sportinio bliuzono nėra pluoštų iš R. T. sportinių kelnių, striukės, marškinėlių ir dalelių (odos, plastiko) iš batų. Ant tirti pateiktų R. T. striukės, bliuzono, sportinių kelnių rasta tamsiai pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų. Rasti pluoštai ir A. B. džinsinių kelnių atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant R. T. kojinių ir batų nėra pluoštų iš A. B. džinsinių kelnių. Ant R. T. vienos kojinės ir kairės kojos bato rasta pilko atspalvio mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų. Jie ir A. B. sportinio bliuzono atitinkami pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant R. T. striukės, bliuzono, sportinių kelnių, kitos kojinės ir dešinės kojos bato nėra pluoštų iš A. B. sportinio bliuzono. Ant R. T. striukės, bliuzono, sportinių kelnių, kojinių ir batų nėra pluoštų iš A. B. sportinių kelnių. Ant A. B. sportinio bliuzono ir R. T. kairės kojos pado rasta pašalinių pilkai rudos spalvos poliamidinių pluoštų. Rasti pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant R. T. bliuzono, striukės, kojinės ir ant A. B. sportinių kelnių, džinsinių kelnių, apatinio bliuzono rasta vienodų pašalinių dalelių – tokio paties gyvūno – šuns rudai juodos spalvos akuotinių plaukų. Nustatytų požymių nepakanka spręsti tirti pateiktų A. B. drabužių: sportinių kelnių, džinsinių kelnių, sportinio bliuzono ir R. T. drabužių: sportinių kelnių, striukės, bliuzono, marškinėlių, kojinių ir batų kontakto klausimą (tuo pačiu nustatyti kontakto vietos lokalizaciją) (1 t. b.l. 52-61).

Specialisto išvada 2008-08-13 Nr. 11-2126 (08), 11-2127 (08) patvirtina, kad ant tirti pateikto kiliminio tako rasta violetinio atspalvio tamsiai mėlynos spalvos medvilnės ir juodos spalvos poliesterinių pluoštų. Rasti plaukai ir atitinkami R. T. bliuzono, kojinių pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant kiliminio tako nėra pluoštų iš R. T. sportinių kelnių, striukės, marškinėlių ir dalelių (odos, plastiko) iš batų. Ant tirti pateikto R. T. kairės kojos bato rastas pilkai rudos spalvos poliamidinis pluoštas, jis ir kiliminio tako pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo). Ant R. T. striukės, bliuzono, sportinių kelnių, kojinių ir dešinės kojos bato nėra pluoštų iš kiliminio tako. Ant R. T. drabužių ir ant tirti pateikto kiliminio tako rasta dviejų tipų vienodų pašalinių dalelių tos pačios šeimos paukščių – karvelių (Columba L.) baltos ir šviesiai rudos spalvos plunksnų pūkų ir tokio paties gyvūno – šuns rudai juodos spalvos akuotinių plaukų. Nustatytų požymių nepakanka spręsti tirti pateikto kiliminio tako ir R. T. drabužių: sportinių kelnių, striukės, bliuzono, marškinėlių, kojinių ir batų kontakto klausimą (tuo pačiu nustatyti R. T. sportinių kelnių ir kiliminio tako kontakto vietos) (1 t. b.l. 63-71).

Specialisto išvada Nr. M 519/08 (02) patvirtina, kad R. T. mirtis įvyko nuo didelės apimties daugybinių skeleto lūžių su galvos smegenų ir vidaus organų traumine destrukcija. Mirtis ištiko iškart po patirtų sužalojimų ir apie parą laiko iki palaikų autopsijos. Tai patvirtina sužalojimų apimtis, pobūdis bei lavoninių reiškinių išsivystymas. Konstatuoti daugybiniai sužalojimai kūne yra būdingi kritimui iš didelio aukščio. Šiuo atveju, sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį kaukolės pamate, stubure, krūtinėje, dubenyje ir kojose, labiausiai tikėtina, jog žmogus atsimušė kojomis į plokščią pagrindą ir iškarto griuvo ant nugaros. Minėti sužalojimai galėjo išsivystyti nuo vienintelio poveikio, atsimušant į kietą paviršių. Nėra galimybės išskirti sužalojimus kūne ir juos kaip nors suskaičiuoti. Tokios apimties sužalojimai tik teoriškai gali būti vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu, nes dėl jų neišvengiama labai greita mirtis. Taip pat konstatuotos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje ir dilbyje bei dešiniame rieše. Šios paviršinės kraujosruvos padarytos kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu, galimai maždaug tuo pat metu kaip ir visi kritimui būdingi sužalojimai. Motyvuotai spręsti apie šių kraujosruvų išsivystymo mechanizmą, eiliškumą bei tikslų padarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimai rankose galėjo išsivystyti kovos ar savigynos metu, tačiau nepakanka duomenų, jog būtų galima įvertinti kaip būdingus kovai ar savigynai. Sužalojimai būdingi kritimui iš didelio aukščio, savo svoriu atsitrenkiant į kietus paviršius. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos. Iškart po patirtų didelės apimtų skeleto lūžių su galvos smegenų ir vidaus organų pažeidimu ištiko mirtis ir žmogus negalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų. Prieš mirtį buvo vartojęs alkoholio, nes mirusiojo kraujyje rasta 1,88 ⁰/₀₀ etilo alkoholio, šlapime 1,17 ⁰/₀₀ etilo alkoholio . Tokia alkoholio kraujyje atitinka vidutinį girtumą. R. T. lavono vidaus organuose nerasta: amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrin, fenotiazinų, opijatų, pirazolono grupės junginių (1 t. b.l. 90-95).

Specialisto išvada Nr. KM 28 (143)/09 (01) patvirtina, kad žmogus, stovėdamas ant horizontalaus paviršiaus, persisvėręs per balkono tvorelę (aptvarą) gali iškristi, jeigu jo kūno padėtis yra tokia, kad jo kūno svorio centras nukrypsta už balkono tvorelės viršaus. Tam, kad gyvenamojo namo balkone stovintis žmogus, persisvėręs per balkono tvorelę, savaime atsitiktinai neiškristų, balkono tvorelės aukštis yra normuojamas techninėmis normomis. Daugiabučių aukštuminių namų balkonų tvorelės (aptvaro) aukštį reglamentuoja Statybos techninis reglamento STR 2.02.01:2004, kurio 225.6 p. nurodyta, kad balkonų aptvarų aukštis - ne mažesnis kaip 1,1 m. Toks aukštis užtikrina reikiamą saugumą nuo iškritimo. Gyvenamojo namo, esančio Jonavos m. Panerių g. 29 - 89 buto balkono, kuriame 2008 m. balandžio 20 d. buvo R. T., tvorelės faktinis aukštis 1,1 m. Pagal šiuos duomenis Jonavos m. Panerių g. 29 89 buto balkono, kuriame 2008 m. balandžio 20 d. buvo R. T., tvorelės (aptvaro) aukštis atitiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004225.6 p. reikalavimus, o taip pat ir numatytą saugumą nuo iškritimo iš balkono. Stovinčio žmogaus kūno masės centras yra maždaug 5-to juosmeninio slankstelio srityje arba maždaug 0,65 dalyje nuo kojų pėdų aukštyje. Įprastoje būsenoje, žmogui stovint, vertikalė išvesta per žmogaus masės svorio centrą praeina tarp pėdų labiau į kulnų pusę ir maždaug apie 10 - 15 cm nutolusi nuo kojų pirštų. Pagal pateiktą medžiagą R. T. lavono ilgis apie 1,72 m. Esant R. T. balkone ir ir stovint atsirėmus į jo tvorelę, jo kūno masės centras buvo vertikalėje, išvestoje iš balkono grindų ploto tarp jo pėdų viduryje maždaug 1,12 m (1,72 x 0,65 = 1,118 m.) aukštyje nuo kojų pėdų, t. y. maždaug balkono tvorelės aukštyje, ne arčiau kaip 10 - 15 cm nuo balkono tvorelės kambario link. Tokioje padėtyje esantis R. T. per nurodyto aukščio tvorelę savaime atsitiktinai iškristi iš balkono negalėjo. Juo labiau, kad jam esant tokioje padėtyje, iškristi persisvėrus per balkoną dar papildomai tektų nugalėti batų padų trinties į balkono grindis jėgas ir drabužių trinties į balkono tvorelę jėgas. Šių jėgų poveikyje jo kūne galėtų atsirasti nubrozdinimai arba kraujosruvos. Nagrinėjamu atveju R. T. savaime atsitiktinai negalėjo iškristi ir sėdėdamas ant balkone buvusios 0,55 m aukščio spintelės, kadangi jam esant tokioje padėtyje, jo kūno masės svorio centras būtų buvęs žemiau balkono tvorelės. Tokiu atveju jo kūne taip pat dėl trinties į balkono tvorelę rastus nubrozdijimai ir kraujosruvos.

Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį R. T., jam krentant iš aukščio kojomis į žemės paviršių, atsitrenkė būdamas maždaug vertikalioje padėtyje, kai jo masės centras buvo apie 0,6 - 0,8 m nuo balkono tvorelės plokštumos, veidu atsisukęs į sieną. Tokiu atveju jo masės centras judėjo krentant nutolęs nuo balkono (-ų) tvorelės (-ų) tuo pačiu atstumu. Ir todėl, kadangi R. T. masės centro atstumas iki galvos buvo apie 1,72 - 1,118 = O, 602 m, tai esant jo masės centrui apie 0,6 - 0,8 m nuo balkono tvorelės plokštumos, jis galva kūnui ore pasisukant apie šį centrą nelietė žemiau esančių balkonų. Tuo atveju, jeigu jis būtų iš balkono kritęs prieš tai balkone stovėdamas veidu į tvorelę, jis krisdamas kojomis galėjo liesti žemiau esančių balkonų tvoreles, į jas susižalodamas kojas ir jo lavono kojose turėjo būti atitinkami atsitrenkimo į žemiau esančius balkonus, sužalojimai. Tokių požymių R. T. lavone nerasta. Be to, jo nukritusio ant žemės kūno padėtis būtų kitokia, nei užfiksuota įvykio vietoje. R. T. krentant nurodyta trajektorija, jo kūnas apie masės centrą apsisuko ne daugiau kaip vieną kartą, kitaip jis krisdamas kojomis būtų galėjęs liesti žemiau esančių balkonų tvoreles ir jo lavono kojose būtų atsiradę, atsitrenkimo į žemiau esančius balkonus, sužalojimai. Tokių požymių R. T. lavone nerasta. Be to, tokiu atveju tikėtina, kad jis būtų prisižeminęs ir į žemės paviršių atsimušęs kitomis kūno dalimis, bet ne kojomis ir nugara. Iš to kas aukščiau pasakyta, seka, kad, jeigu R. T. iš balkono būtų iškritęs savaime be pašalinių jėgų poveikio, jo kūno masės centro trajektorija būtų arčiau negu 0,6 - 0,8 m nuo balkono. Tokiu atveju, jo kūnui pasisukant ore apie R. T. kūno masės centrą, kojomis jis būtų lietęs žemiau esančių balkonų konstrukcijas. Tokio lietimosi požymių R. T. lavone nerasta. Neįvertinus oro pasipriešinimo, iš h = 20,7 m aukščio R. T. būtų nukritęs maždaug per t = (-h h)/ g = (~2x20,7)/9,81 = 2,05 sekundės. Oro pasipriešinimo įtakoje jo kritimas užtruko ilgiau. Tačiau ir per ilgesnį nei 2,05 sekundžių laiką jo kūnas apie savo svorio centrą apsisukti daugiau kaip vieną kartą negalėjo. Išvedus vertikalę iš R. T. kūno atsitrenkimo į žemę momentu masės centro z ašies kryptimi, galima teigti, kad R. T. pašalinių jėgų, galimai paėmus už jo kojų, iš balkono buvo išstumtas, jam būnant maždaug apie balkono tvorelės vidurį. 1.Visi žuvusiojo R. T. lavone nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai padaryti jam esant gyvam nukritusiam iš aukščio atsitrenkiant į tą paviršių, ant kurio buvo rastas jo lavonas. 2. Žuvusiojo R. T. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam 2008 m. balandžio 20 d. nukritus iš gyvenamojo namo - Panerių g. 29, Jonavoje, aštuntajame aukšte esančio 89 buto balkono. 3. Pagal byloje esančius požymius nagrinėjamu atveju R. T. iš gyvenamojo namo aštuntojo aukšto balkono iškrito ne savo pastangomis, o jo kritimą sąlygojo priverstinės pašalinės jėgos. 4. Pagal tyrimui pateiktą bylos medžiagą R. T. kritimo iš aukščio mechanizmas galėjo būti toks: R. T., stovintis nugara į gyvenamojo namo, esančio Jonavos m. Panerių g. 29 aštuntame aukšte, 89 buto balkono tvorelę, pašalinių jėgų poveikyje buvo išstumtas iš balkono virš balkono tvorelės galva į priekį taip, kad jo masės centras atsidūrė maždaug 0,6 - 0,8 m atstumu už balkono tvorelės, svorio jėgų veikiamas krito žemyn, tų pačių jėgų poveikyje vieną kartą ore pasisuko ir, būdamas maždaug vertikalioje padėtyje ir šiek tiek atsilošęs, kojomis atsitrenkė į žemę, patirdamas daugybinius mirtį sukėlusius sužalojimus (1 t. b.l. 127-135).

Teismas įvertnęs byloje surinktų objektyvių įrodymų visetą, padarė išvadą, kad kaltinamasis A. B. yra kaltas dėl R. T. mirties (žūties). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2008m. balandžio 20d., apie 20.30 val. iš 8 aukšte esančio buto balkono iškrito ir žuvo R. T.. Jo mirties priežastis yra didelės apimties daugybiniai kūno sužalojimai, kuriuos jis patyrė smūgio į žemę metu, nukritęs iš 20,7 m aukščio. Specialistų išvados bei eksperto paaiškinimai patvirtina, kad R. T. pats savaime, nei stovėdamas nugara ar priekiu į balkono tvorelę, nei sėdėdamas ant ten buvusios vienintelės 55 cm aukščio spintelės, be pašalinių jėgų poveikio, be kitų asmenų pagalbos iškristi iš balkono negalėjo. Tą dieną šiame bute be R. T. buvo kaltinamasis A. B. ir buto šeimininkė R. K., kurie kartu girtuokliavo. Liudytoja R. K. rūkė kambaryje, o vyrai, R. T. ir A. B. rūkyti išėjo į balkoną. Tarp jų kilo ginčas dėl krepšinio. Kaltinamasis į kambarį iš balkono grįžo vienas ir skubiai, nieko netaręs pasišalino iš buto. Kadangi be jų dviejų balkone daugiau asmenų nebuvo, o R. T. pats savaime iškristi negalėjo, teismas sprendžia, kad ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis A. B. jį išstūmė. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis R. T. iškristi iš balkono nepadėjo ir net nematė kaip tai įvyko, yra visiškai paneigtas jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Buto šeimininkė R. K., vienintelė liudytoja, buvusi nusikaltimo vietoje jo padarymo metu, nurodė, jog pati aiškiai matė ir, nežiūrint į tai, kad buvo nemažai išgėrusi, puikiai prisimena, jog R. T. paėmęs už kojų iš balkono išmetė kaltinamasis A. B.. Tokias aplinkybes ji patvirtino eilę kartų apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, bei teisiamajame posėdyje. Slapto sekimo metu gauti duomenys taip pat patvirtina, kad liudytoja R. K. pokalbiuose su pašaliniais, tai yra su bylos baigtimi niekaip nesusijusiais ir nesuinteresuotais asmenimis nurodo tokias pačias R. T. nužudymo aplinkybes, kad jį iš jos buto balkono paėmęs už kojų išmetė A. B.. Parodymų pakeitimo, vienos apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimą priežatimi, liudytoja nurodė baimę dėl galimos grėsmės jos sveikatai ir net gyvybei. Tai, kad R. T. iš balkono išmetė kaltinamasis patvirtino ir liudytojas Nr. 1, kuriam buvo taikomas anonimiškumas. Savo ranka rašytame paaiškinime jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats A. B. jiems sėdint kartu vienoje kameroje Jonavos PK prisipažino iš balkono išmetęs ten stovėjusį R. T.. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas K. J., jo paties prašymu išslaptintas ir apklaustas viešai savo parodymus kardinaliai pakeitė bei nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti tokius parodymus buvo priverstas policijos pareigūnų. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į K. J. asmenybę, ankstesnius teistumus, į tai, kad aiškinimas, apie neteisėtas ankstesnių jo parodymų dėl A. B. išgavimo aplinkybes, nepasitvirtino, į tai, kad pats K. J. šiuo metu yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), vadovaujasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kiek jie neprieštarauja objektyviems, A. B. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Kaltinamojo A. B. teiginys, kad R. T. galėjo iškristi pats, nes rūkydamas sėdėjo ant aukštos, beveik su balkono turėklais lygios spintelės yra paneigtas ne tik buto šeimininkės R. K. paaiškinimu, kad balkone niekada jokios antros spintelės nebuvo, bet ir įvykio vietos apžiūros ptotokolais su fotolentelėmis ir planu-schema, nurodančiais, kur kokie daiktai bei baldai konkrečiai buvo įvykio dieną. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusių padarinių, tai yra tarp R. T. išmetimo iš balkono ir jo mirties nuo patirtų sužalojimų visumos yra priežastinis ryšys, todėl A. B. privalo atsakyti už neteisėtą kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika byvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 2p., 6 p., kaip nužudymas bejėgiškos būklės žmogaus bei itin žiauriai. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad tokia nusikaltimo kvalifikacija nepasitvirtino. Baudžiamasis įstatymas numato, kad nužudymas kvalifikuojamas kaip bejėgiškos būklės tik tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir panašiai. Šioje byloje prokuroras teigia R. T. buvus bejėgiškos būklės dėl senatvės ir girtumo. Nužudytasis R. T. buvo beveik 70 metų amžiaus, tačiau sveikatos problemų jis neturėjo, visą gyvenimą aktyviai sportavo, praeityje buvo garsus boksininkas. Jo kraujyje rasta 1,88 , o šlapime 1,17 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumą ir patvirina, jog jis stipriai apsvaigęs nebuvo. Įvertinęs šias konkrečias, nužudytojo fizinę ir psichinę būklę apibūdinančias, aplinkybes teismas daro išvadą, kad R. T. galėjo pasipriešinti žudikui, kad jis nebuvo bejėgiškos būklės. Nužudymas itin žiauriai siejamas tiek su nužudymo būdu, tiek su kitomis aplinkybėmis, kurios liudija ypatingą nusikaltimo ir kaltininko žiaurumą. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas gali būti pripažintas itin žiauriu. Itin žiauriu pripažintinas nužudymas, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, kai prieš mirtį iš nukentėjusiojo tyčiojamasi ir taip sukeliamos dvasinės kančios. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Niekas jokio R. T. nei pagalbos šauksmo, nei prašymo pasigailėti, nei aimanų ar dejonių negirdėjo, daug kūno sužalojimų padatyta akimirksniu, tai yra atsitrenkiant į žemę. Teismas, įvertinęs visas šias R. T. nužudymo aplinkybes, daro išvadą, kad vien tai, jog jis buvo numestas iš didelio aukščio ir patyrė daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių iškart mirė, neleidžia nužudymo pripažinti itin žiauriu. Kaltinamasis A. B., išstumdamas iš 8 aukšte esančio balkono R. T., suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir to norėjo, todėl nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą ir posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. kaip paprastas nužudymas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas jo pasekmes (R. T. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas darbe teigiamai), amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad nusikalto nebe pirmą kartą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima bausmės vidurkiui, numatytos straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka: R. T. batai, kojinės, sportinės kelnės, marškinėliai, bliuzonas, striukė, trumpikės, vokas su lipniomis juostomis, kiliminis takas, lininis takelis, R. T. rankų nagų nuokarpos, A. B. rankų nagų nuokarpos, balkono turėklų dažų lyginamasis pavyzdys, A. B. lyginamasis kraujo pavyzdys, R. T. kraujo ir plaukų pavyzdžiai – sunaikintini kaip beverčiai, A. B. sportinės kelnės, džinsinės kelnės, sportinis bliuzonas – grąžintini A. B., R. T. mobiliojo ryšio telefonas “ Nokia 1112 “– grąžintinas R. J., kompaktinis diskas su 2008-04-20 telefoninių pranešimų Jonavos r. PK įrašu, kompaktinis diskas su slapto sekimo įrašu – grąžintini Kauno apygardos prokuratūrai.

Baudžiamojoje byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, dėl turtinės (laidojimo išlaidų) ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, motyvuoti, realūs ir vadovaujantis BPK 115 str. pilnai tenkintini, nes žala nukentėjusiesiems padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. B. veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

nusprendė:

A. B., Jono pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų, bausmę aliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-04-20 iki 2009-12-09.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus, tai yra R. T. batus, kojines, sportines kelnes, marškinėlius, bliuzoną, striukę, trumpikes, voką su lipniomis juostomis, kiliminį taką, lininį takelį, R. T. rankų nagų nuokarpas, A. B. rankų nagų nuokarpas, balkono turėklų dažų lyginamąjį pavyzdį, A. B. lyginamąjį kraujo pavyzdį, R. T. kraujo ir plaukų pavyzdžius – sunaikinti kaip beverčius, A. B. sportines kelnes, džinsines kelnes, sportinį bliuzoną – grąžinti nuteistajam A. B., R. T. mobiliojo ryšio telefoną “ Nokia 1112” – grąžinti R. J., kompaktinį diską su 2008-04-20 telefoninių pranešimų Jonavos r. PK įrašu ir kompaktinį diską su slapto sekimo įrašu – grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Priteisti iš A. B.: 6965,50 litus laidojimo išlaidų L. R. T., 394 litus laidojimo išlaidų ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo R. J., 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo E. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.